- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-137-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09744-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- V. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18131-1107/2023, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2023 m. birželio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 3203, sudarytą tarp atsakovų R. S., H. S. ir atsakovės V. S.; pripažinti negaliojančia 2023 m. birželio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3208, sudarytą tarp atsakovų R. S., H. S. ir atsakovės V. S.; pripažinti 2023 m. birželio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 3203 pirkimo – pardavimo sutartimi ir perkelti ieškovui A. Š. įgijėjo (pirkėjo) teises ir pareigas (pagal 2023 m. birželio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 3203 bei 2023 m. birželio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3208) įgyti nuosavybės teise žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – kluoną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); įpareigoti ieškovą A. Š. sumokėti atsakovei V. S. pinigų sumą, kurią atsakovė V. S. už įgytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo atsakovams R. S. bei H. S. arba (alternatyviai) taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę V. S. sugrąžinti atsakovams R. S. ir H. S. ginčo nekilnojamąjį turtą; įpareigoti atsakovus R. S., H. S. sugrąžinti atsakovei V. S. pinigus, kuriuos gavo pagal 2023 m. birželio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3208.
2. Reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei V. S. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – kluonui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – šiltnamiui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei uždrausti vykdyti bet kokius ginčo žemės sklypo reljefo keitimo darbus.
3. Nurodė, kad, kaip yra matyti, atsakovė V. S. ėmėsi veiksmų tvarkyti žemės sklypą – atskirose dalyse nukasinėja paviršinį žemės sluoksnį, rauna medžius ir pan. Laikinųjų apsaugos taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti palankaus teismo sprendimo vykdymą – vykdyti restituciją, kad žemės sklypo klypo būklė nebūtų pabloginta, jog nebebūtų galima jame vykdyti žemės ūkio veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.
6. Atsakovė V. S. yra ginčijamo sandorio šalis, kuri galimai pažeidžia ieškovo teisę įsigyti žemės sklypą nuosavybės teise, todėl ieškovas turi pagrindą prašyti takyti laikinąsias apsaugos priemones jo reiškiamo reikalavimo užtikrinimui. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovė V. S. ėmėsi veiksmų tvarkyti žemės sklypą, t. y. atskirose dalyse nukasinėja paviršinį žemės sluoksnį, rauna medžius, o tokiu atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus, yra nukreiptos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė V. S. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovei V. S. vykdyti bet kokius žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo darbus ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Atsakovei tęsiant žemės sklypo tvarkymo darbus, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas (restitucijos taikymas ar pirkėjo teisių perkėlimas ieškovui) nei pasunkėtų, nei pasidarytų neįmanomu. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atsakovės atliekami žemės sklypo tvarkymo darbai galėtų sumažinti žemės sklypo vertę, darytų kitokį neigiamą poveikį žemės sklypui ar gamtai. Priešingai, ieškinio priede Nr. 4 pateiktas fotonuotraukų sąvadas patvirtina, kad atsakovė į žemės sklypą atvežė žemės, ją sulygino, suformavo jojimo aikštelę, t. y. pakėlė žemės sklypo vertę. Nuo žemės sklypo įsigijimo, atsakovė atliko eilę šio turto pagerinimo darbų, ruošiantis žiemai, t. y. skaldos ir žvyro pagrindu įrengė įvažiavimo kelią, sklypo perimetrą aptvėrė tvoromis, įrengė vaikų žaidimo aikštelę.
7.2. Atsakovės įsigytame žemės sklype nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotekų sistemų. Šalims nesutariant, šios bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laikotarpį. Teismui uždraudus atsakovei vykdyti bet kokius žemės sklypo reljefo keitimo darbus, atsakovė su (duomenys neskelbtini) metukų dukra neturės galimybės atlikti jos šeimai būtinus komunalinio ir vietinio lietaus nuotakyno darbus, kad tokios nuotekos nepateiktų į gretimus sklypus. Todėl teismo taikytas draudimas atsakovei vykdyti bet kokius žemės sklypo reljefo keitimo darbus yra neproporcingas. Šiuo atveju ir teismas turėtų imtis aktyvaus vaidmens, užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga.
8. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė L. S. gimimo įrašą.
Atsiliepimas
9. Ieškovas A. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kad užkirsti kelią žemės sklypo niokojimui ir užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Nutartis yra pagrįsta, priimta remiantis teisės normomis bei objektyvia situacijos analize. Ieškovas visiškai sutinka su Kauno apylinkės teismo išvadoms ir motyvais. Ieškovas ieškinį reiškia dėl to, jog, teismui priėmus palankų sprendimą, žemės sklype galėtų verstis žemės ūkio veikla, todėl yra suinteresuotas, kad žemės sklypui būtų padaryta kuo mažiau žalos. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei vykdyti bet kokius žemės sklypo reljefo keitimo darbus nepažeidžia teisingumo principų, nėra neproporcingos, visiškai atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus. Ieškovo žiniomis atsakovė nuolatos negyvena adresu (duomenys neskelbtini), ji gyvena adresu, nurodytu atskirajame skunde – (duomenys neskelbtini), todėl argumentas dėl mažamečio vaiko interesų pažeidimo yra labiau emocinis, tačiau jokios teisinės reikšmės neturi. Niekuo nepagrįstas ir argumentas dėl komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno. Ieškovo žiniomis atsakovė neketina šiuo adresu gyventi žiemos laikotarpiu, teritorijoje ji laiko gyvulius, kurie kelia daug didesnę taršą aplinkai, nei komunalinio nuotakyno nebuvimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovei vykdyti bet kokius ginčo žemės sklypo reljefo keitimo darbus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas L. S. gimimo įrašas jokių nagrinėjamam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių nepatvirtina, todėl ši rašytinį įrodymą atsisakytina priimti (CPK 314 str.).
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.
16. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė, nustatęs abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Apeliantė nesutinka tik su skundžiamos nutarties dalimi dėl uždraudimo atsakovei vykdyti bet kokius ginčo žemės sklypo reljefo keitimo darbus, nurodydama, kad, juos tęsiant, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas niekaip nepasunkėtų, nepasidarytų neįmanomu, ši laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia proporcingumo principo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šis draudimas atsakovės atžvilgiu taikytas nepagrįstai.
17. Nagrinėjamu atveju byloje nekeliamas klausimas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos nepasisako.
18. Antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.).
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra savitikslis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, todėl teismas laikinąsias apsaugos priemones turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys (pareiškimas) būtų patenkintas. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje (pareiškime) pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-135-186/2017).
20. Pažymėtina ir tai, kad CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, įgijėjo (pirkėjo) teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui ar ginčo nekilnojamojo turto restitucijos taikymo. Taigi, byloje ieškovas siekia įgyti konkretų nekilnojamąjį turtą, kuris buvo perleistas ginčijamomis sutartimis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. rugpjūčio 25 d. išrašo duomenimis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Ieškovas nurodė, kad, teismui priėmus palankų sprendimą, jis žemės sklypą naudotų žemės ūkio veiklai. Tiek iš su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų matyti, tiek atskirajame skunde pripažino pati apeliantė, kad įsigytame ginčo žemės sklype ji jau ėmėsi sklypo tvarkymo darbų – jį aptvėrė, įrengė jojimo ir vaikų žaidimo aikšteles, įvažiavimo kelią. Atsakovei toliau iš esmės keičiant žemės sklypo reljefą, jo naudojimas pagal tiesioginę paskirtį galimai būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas. Atsižvelgus į byloje reiškiamų reikalavimų tikslą – žemės sklypą įgyti natūra, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, netaikius laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei vykdyti bet kokius žemės sklypo reljefo keitimo darbus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).
22. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl prioritetinės vaiko teisių apsaugos. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje nustatyti ypatumai taikytini šeimos bylų kategorijos civilinėse bylose, kuriems nagrinėjama byla nepriskirtina. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 str. 1 d.). Atsakovė V. S., kaip motina, turi pareigą parinkti tinkamą gyvenamąją vietą savo dukrai, įstatymuose nustatyta prioritetinė vaiko teisių apsauga šiuo atveju nesuteikia teisėto pagrindo paneigti ieškovo interesus. Be to, pati atsakovė atskirajame skunde nurodė kitą, nei ginčo nekilnojamojo turto, savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad ginčo objektas nėra vienintelė jos ir dukros gyvenamoji vieta.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutarties dalyje tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, šioje dalyje tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 144 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
25. Atsakovei bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.