- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- I1-7352-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01508-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 1-13 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 8 000 Eur neturtinės ir 400 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2017-12-07 iki 2019-04-18, kamerose buvo laikoma po keletą asmenų, leistina norma viršyta, nes neatitiko patalpos kvadratūra, tuo buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Sprendžiant gyvenamojo ploto pažeidimo faktą būtina atsižvelgti, kad kameroje buvo tik dvi kėdės, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, šios sąlygos trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti, tokiose patalpose buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, trūko laisvos vietos pajudėti. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą, nes perpildytoje kameroje visi suimtieji vienu metu negalėdavo prisėsti prie vienos stalo, o tai akivaizdžiai kenkė jo sveikatai ir organizmui. Valgyti tekdavo susėdus ant lovų. Šiaulių TI kamerose ventiliacija neveikia, tokios nėra visai, vėdinama tik per langą, yra drėgna ir tamsu. Švaraus oro kiekis neatitinka norminio švarumo, galima teigti, kad ventiliacija ir apšvietimas buvo labai prastas. Langą uždengia grotos, todėl labai stipriai ribojami vėjo ir šviežio oro srautai. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Šiaulių TI kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia, naktinis apšvietimas buvo labai silpnas. Kamerose nebuvo užtikrinama pakankamai tinkama temperatūra, žiemą buvo šalta, o šiltuoju metų laiku karšta. Žemesnė už leistiną oro temperatūra bei pelėsis neigiamai atsiliepė jo, kaip suimtojo, sveikatai. Nuo sienų ir lubų byrėjo dažai bei tinkas ant valgomojo stalo ir į miegamąją vietą, valgio metu kartais įkrisdavo į maistą, dėl ko jis pabusdavo naktimis ir jausdavosi pavargęs ir neišsimiegojęs, likdavo nevalgęs. Šiaulių TI nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, atliekant gamtinius reikalus jį matydavo aplinkiniai kaliniai ir dėl to jis jautė diskomforto jausmą, galima sakyti, kad privatumas buvo minimalus. Jokios ventiliacijos tualete nebuvo, todėl nemalonus kvapas sklido po visą patalpą. Nusiprausęs buvo priverstas šluostytis drėgnu rankšluosčiu, nes kamerose nebuvo įrengta kabliukų ar pakabų rankšluosčiams pakabinti. 2018 m. gruodžio 22 d. kilo gaisras Šiaulių TI rėžiminio korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. 1, kurioje jis tuo metu gyveno, gaisro metu sudegė ar buvo sugadinti ir netinkami naudoti jo asmeniniai daiktai: ausinės „Sony“, rūbai, žaidimų konsolė „Sony Play Station 2“, jis patyrė 400 Eur turtinę žalą. Ilgas kalinimo laikotarpis perpildytose kamerose sukėlė jam rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (2 t., 2, 5 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (13 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2 t., 2 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 62-73 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2017-12-07 iki 2019-04-08 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,63 iki 20,7 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos polietileno plėvelės. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.
Atsakovė nurodė, kad daugelyje kamerų stalai įrengti prie lovų, todėl galimybė valgyti, rašyti ir pan. prie stalo sudaryta ne tik sėdint ant kėdės ar suolelio, bet ir ant lovos. Jokie teisės aktai reikalavimo įrengti kabliukus rankšluosčiams nenumato, tačiau iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kabliukai kamerose yra, be to, rankšluosčius galima džiauti ant radiatorių, sanitarinio mazgo atitvarų, taip pat daugelyje kamerų nutiestos ir virvės, todėl galimybė pasidžiauti rankšluosčius sudaryta.
Atsakovė nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas.
Atsakovė nurodo, kad esant reikalui įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui. Patalpų priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija ir deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais. Pareiškėjo skunde minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia patikrinimo aktas Nr. PA-2772. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, jis dezinfekuojamas, netinkamas iš karto nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra netinkamas, neatitinka tikrovės.
Dėl gaisro metu prarasto turto atsakovė nurodė, jog siekiant ištirti gaisro aplinkybes buvo sudaryta komisija, o Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad 2018-12-10 – 2018-12-18 Šiaulių TI rėžiminio korpuso pirmo aukšto koridoriuose buvo atliekami elektros instaliacijos keitimo darbai, o gaisro židinio epicentras buvo dienos apšvietimo šviestuvas kameroje Nr. 1, kuris savaime nedegus, jei nėra paveiktas uždegimo šaltinio, t. y. padegtas atvira liepsna, ūkio skyriaus inžinieriaus R. Č. nuomone, lempos korpuso padegimas tyčinis. Suimtasis R. V. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad jam būnant kameroje Nr. 1 dieninio apšvietimo šviestuvas sukibirkščiavęs užgeso, netrukus šviestuvo detalės pradėjo svilti ir galiausiai jis užsidegė, pareiškėjas buvo išvestas iš kameros, išeidamas spėjo pasiimti tik higienos reikmenis ir televizorių. 2019-01-16 gautas R. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad dėl kilusio gaisro jis patyrė nuostolių ir prarado įvairių daiktų. 2019-01-15 žaidimų kompiuterio „Sony Play Station 2“ apžiūros akte nurodyta, kad kompiuteris yra paveiktas karščio ir netinkamas naudoti. Atlikus Šiaulių TI dokumentų analizę nustatyta, kad R. V. nurodytus daiktus jam perdavė naudojimuisi artimi giminaičiai ar kiti asmenys. Įvykį ištyrusi komisija pripažino, kad Šiaulių TI pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė, gebėjo tinkamai reaguoti į kilusią ekstremalią situaciją, naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, vykdant asmenų evakuaciją, derinant įstaigos pareigūnų bei Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų sąveiką. Nei Šiaulių TI darbuotojai, nei kitos institucijos nenurodė, kad gaisras kilo būtent dėl Šiaulių TI neveikimo ar netinkamo veikimo. Nors Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priešgaisrinės skyriaus pažymoje nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro kilmės priežastis yra avarinis režimas kameros šviestuvo elektros instaliacijoje, tai nereiškia atsakovo kaltės. Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad patyrė 400 Eur žalą, tačiau to jis nepagrindžia jokiais įrodymais.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas R. V. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2017-12-07 iki 2019-04-18 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, be to, dėl kameroje kilusio gaisro patyrė turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojusio iki 2019 m. kovo 5 d., 1.3.1. punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negalėjo būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 įsakymą Nr. V-124 panaikino ir tuo pačiu įtvirtino nuostatą (1.3. punktas), pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.).
Iš byloje esančios 2020-08-10 pažymos Nr. 60-21736 (1 t., 75-85 b. l.) matyti, kad pareiškėjas R. V. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-12-07 iki 2019-04-08, viso 416 dienų, skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,63 iki 20,69 kv. m., taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124, nei 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį – nuo 6,45 iki 24,22 kv. m (1 t., 75-85 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 0,593 iki 2,268 kv. m (1 t., 86-89 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6), nustatė, kad tais atvejais, kai kamerose Nr. 41, 46, 21, 93, 17, 52, 43, 63, 48, 89 buvo laikomi 5-6 asmenys, o kameroje Nr. 34 - 2 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šiose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kitose kamerose, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (1 t., 90-93 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (1 t., 167-184 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nėra ventiliacijos, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, nebuvo tinkamai užtikrintas patalpų apšvietimas, oro temperatūra, žiemą buvo šalta, o šiltuoju metų laiku karšta, laikėsi pelėsis, nuo sienų ir lubų byrėjo dažai bei tinkas.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 117-162 b. l.), iš kurių matosi, kad Šiaulių TI gyvenamųjų patalpų, tame tarpe ir pareiškėjo laikymo kamerų, santykinės oro drėgmės, oro temperatūros, patalpų apšvietos parametrai, kamerose esančių įrengimų būklė buvo tikrinami atliekant operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. 2017 m. gruodžio 14 d. patikrinimo metu dirbtinės apšvietos pažeidimas užfiksuotas kameroje Nr. 48, o kamerose Nr. 90 ir 93 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra kamerose Nr. 48 ir 93 atitiko reikalavimus (1 t., 117-119, 120-122 b. l.). 2018 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 23 nustatytas higienos normos 16 punkto pažeidimas, t. y. oro temperatūra užfiksuota tik 16°C, kameroje Nr. 59 nustatyti techniškai netvarkingi, nesaugūs šviestuvai, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra kamerose ir dirbtinė apšvieta Nr. 19, 43 ir 59 atitiko reikalavimus (1 t., 123-125 b. l.). 2018 m. balandžio 10 d. atlikus santykinės oro drėgmės, oro temperatūros, dirbtinės apšvietos matavimus kamerose Nr. 13, 19, 23, 27, 44, 48, 52 ir 92, kamerose Nr. 13, 44, 48 ir 93 nustatyta žemesnė kaip 18°C oro temperatūra (užfiksuotas HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), kamerose Nr. 13, 23, 27, 44 techniškai netvarkingi, nesaugūs apšvietimo įrenginiai, pelėsis kamerose Nr. 92 ir 93 (1 t., 126-129 b. l.). 2018 m. balandžio 23 d. patikrinimo metu oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 17 atitiko reikalavimus, nustatyti nesaugūs apšvietimo įrenginiai, pelėsio nerasta (1 t., 130-132 b. l.). 2018 m. gegužės 10 d. patikrinimo metu įvertinus kamerų Nr. 27 ir 46 būklę nustatyta, kad šiose kamerose dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų, suraišiotos raiščiais, vizualiai matomų pelėsių nėra (1 t., 133-135 b. l.). 2018 m. birželio 1 d. atlikus santykinės oro drėgmės, oro temperatūros ir dirbtinės apšvietos matavimus kamerose Nr. 35 ir 52 nustatyta, kad šie parametrai atitiko reikalavimus, vizualiai matomų pelėsių nerasta, tik kameroje Nr. 52 užfiksuoti techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai (1 t., 136-138 b. l.). 2018 m. rugpjūčio 3 d. išmatuota oro temperatūra kamerose Nr. 13, 44, 48 ir 52 atitiko higienos normos reikalavimus, kamerose Nr. 13 ir 44 nustatyti nesaugūs, techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai, nurodyta, kad kameroje Nr. 92 atliktas remontas ir pašalintas vizualiai matomas pelėsis (1 t., 139-140 b. l.). 2018 m. rugpjūčio 28 d. išmatuota oro temperatūra kamerose Nr. 13, 43 ir drausmės izoliatoriuje Nr. 3 atitiko higienos normos reikalavimus (1 t., 143-144 b. l.). Oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir dirbtinės apšvietos matavimai kameroje Nr. 43 buvo atlikti ir 2018 m. spalio 18 d., nurodyti parametrai atitiko reikalavimus, tačiau užfiksuoti techniškai netvarkingi, nesaugūs apšvietimo įrenginiai (1 t., 145-146 b. l.). 2018 m. lapkričio 12 d. operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 44 išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, užfiksuota nesaugi praustuvė, vizualiai matomo pelėsio nerasta (1 t., 147-149 b. l.). 2018 m. lapkričio 16 d. kamerose Nr. 1, 34, 35, 40 išmatavus oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir dirbtinę apšvietą, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, dirbtinės apšvietos pažeidimai nustatyti kamerose Nr. 34 ir 40, kameroje Nr. 40 – dar ir techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai ir nesaugios lubos – ištrupėjusi danga, kameroje Nr. 40 – per žema oro temperatūra, pelėsių nerasta (1 t., 150-152 b. l.). 2019 m. sausio 10 d. patikrinimo metu oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 27, 37, 48, 63 ir 70 atitiko higienos normos reikalavimus, vizualiai matomo pelėsio šiose kamerose nerasta, tik kameroje Nr. 27 ant sienų ir lubų ištrupėjęs tinkas (1 t., 153-155 b. l.). 2019 m. kovo 18 d. atlikus bendros dirbtinės apšvietos ir oro temperatūros matavimus kamerose Nr. 34 ir 40 dirbtinės apšvietos pažeidimas nustatytas kameroje Nr. 34, kamerose Nr. 23 ir 44 - techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai, kameroje Nr. 90 santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus (1 t., 156-157, 158-159 b. l.). Operatyviosios kontrolės metu 2019 m. balandžio 4 d. išmatavus dirbtinę apšvietą, oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę kamerose Nr. 1, 35, 40, 63 ir 70, nustatyti tik techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai kameroje 70; pelėsio nurodytose kamerose nebuvo (1 t., 160-162 b. l.).
Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2017, 2018 ir 2019 metais atliktus remonto darbus (1 t., 94-115 b. l.) matosi, kad 2017 m. buvo remontuojamos kameros Nr. 2, 90, 38, 19 ir 13; vasario – kovo mėn. kameroje Nr. 2 nušveistos ir perdažytos sienos ir lubos, išklotos plytelės san. mazge, perdažytos grotos; kovo mėn. kamerose Nr. 90, 38 ir 19 nuvalytos ir perdažytos lubos ir nutrupėję sienų plotai, spalio mėn. suremontuotos lubos ir sienos kameroje Nr. 13. 2018 m. vasario mėn. nuo pelėsių nuvalytos ir perdažytos lubos ir sienos, įrengtas naujas apšvietimas, atlikti kiti darbai kameroje Nr. 19, įrengtas naujas apšvietimas, įrengtos naujo tipo lovos, perdažytos grotos kameroje Nr. 21, suremontuotos sienos ir lubos, perklijuotos plytelės, įrengtas naujas apšvietimas, sutvarkytas WC, atlikti kiti darbai kameroje Nr. 89. 2018 m. kovo mėn. perklijuotos plytelės, įrengtas naujas apšvietimas, įrengti nauji vamzdynai, įrengtos naujo tipo lovos kameroje Nr. 105, gegužės mėn. pertinkuotos ir perdažytos lubos, įrengtas apšvietimas kameroje Nr. 70, suremontuotos lubos ir sienos kamerose Nr. 90, 92 ir 93. 2018 m. lapkričio mėn. atliktas sanitarinio mazgo remontas drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DI-3. 2019 m. sausio mėn. kameroje Nr. 1, o vasario – balandžio mėn. – kamerose Nr. 34, 35 ir 37 sutvarkytos sienos ir lubos, apšvietimas, perdažytos grotos ir baldai. 2019 m. birželio - liepos mėn. kameroje Nr. 63, o 2019 m. liepos – rugsėjo mėn. – kameroje Nr. 9 nuglaistytos ir perdažytos lubos ir sienos, sutvarkytas apšvietimas. 2019 m. lapkričio mėn. kameroje Nr. 44 atliktas dalinis remontas – sienų ir lubų tinkavimas, dažymas, elektros instaliacijos darbai. 2019 m. gruodžio mėn. dalinis remontas (paviršių valymas, glaistymas, dažymas ir kt.) atliktas kameroje Nr. 21. 2019 m. lapkričio mėn. kosmetinis remontas atliktas ir gyvenamosiose kamerose Nr. 2 ir 1.
Taigi iš pateiktų dokumentų matosi, kad dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 48 ir vizualiai matomas pelėsis kamerose Nr. 90 ir 93 nustatytas 2017 m. gruodžio 14 d., pareiškėjas kameroje Nr. 48 buvo laikomas nuo 2018-09-26 iki 2018-11-07, kameroje Nr. 90 – nuo 2018-03-22 iki 2018-04-03 ir nuo 2019-02-20 iki 2019-02-22, kameroje Nr. 93 – 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. kovo mėn. ir 2019 m. vasario mėn., todėl laikytina, kad 2017 m. gruodžio mėn. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 93, pažeidžiant higienos normos 39 punkto, reglamentuojančio, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, reikalavimus.
Higienos normos 16 punkto pažeidimas (oro temperatūra užfiksuota 16°C) kameroje Nr. 23 nustatytas 2018 m. kovo 21 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 metų lapkričio – gruodžio mėn., t. y. taip pat vėsiuoju metų laiku, atsakovė nepateikė duomenų, kad šis pažeidimas buvo pašalintas iki pareiškėjo patalpinimo į šią kamerą, todėl laikytina, kad jis buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Techniškai netvarkingi, nesaugūs šviestuvai kameroje Nr. 59 nustatyti 2018 m. kovo 21 d., pareiškėjas joje buvo laikomas 2019 m. vasario – kovo mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Žemesnė kaip 18°C oro temperatūra kamerose Nr. 13, 44, 48 ir 93, techniškai netvarkingi, nesaugūs apšvietimo įrenginiai kamerose Nr. 13, 23, 27, 44, pelėsis kamerose Nr. 92 ir 93 nustatyti 2018 m. balandžio 10 d., pareiškėjas kameroje Nr. 13 buvo laikomas 2018 m. liepos – rugpjūčio mėn., kameroje Nr. 44 – 2018 m. lapkričio mėn., kameroje Nr. 48 – 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėn., kameroje Nr. 93 – 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. kovo mėn. ir 2019 m. vasario mėn., kameroje Nr. 13 – 2018 m. liepos – rugpjūčio mėn. bei 2019 m. vasario mėn., kameroje Nr. 23 – 2018 m. lapkričio – gruodžio mėn., kameroje Nr. 27 – 2018 m. sausio ir gruodžio mėn. bei 2019 m. vasario mėn., o kameroje Nr. 92 – 2018 m. vasario mėn., todėl laikytina, kad pareiškėjas kamerose Nr. 44, 48 ir 93 buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatūrą, reikalavimus, o kamerose Nr. 92 ir 93 pažeidžiant 39 punkto reikalavimus, nes pelėsis kamerose Nr. 92 ir 93 nuo sienų ir lubų nuvalytas tik 2018 m. gegužės – birželio mėn. Nesaugūs apšvietimo įrenginiai kameroje Nr. 17 nustatyti 2018 m. balandžio 23 d. patikrinimo metu, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. sausio – vasario mėn. bei 2018 m. gegužės - birželio mėn., atsakovė nepateikė duomenų, kad šis pažeidimas buvo pašalintas iki pareiškėjo patalpinimo į šią kamerą, todėl laikytina, kad jis buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai kamerose Nr. 27 ir 46 nustatyti 2018 m. gegužės 10 d., kameroje Nr. 52 – 2018 m. birželio 1 d., kamerose Nr. 13 ir 44 – 2018 m. rugpjūčio 3 d. Pareiškėjas kameroje Nr. 27 buvo laikomas 2018 m. sausio bei gruodžio mėn., kameroje Nr. 46 – 2018 m. balandžio mėn., kameroje Nr. 52 – 2018 m. birželio - liepos mėn., kameroje Nr. 13 – 2018 m. liepos – rugpjūčio ir 2019 m. vasario mėn., o kameroje Nr. 44 – 2018 m. lapkričio mėn., todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 13, 46 ir 52 metu. Techniškai netvarkingi, nesaugūs apšvietimo įrenginiai 2018 m. spalio 18 d. užfiksuoti ir kameroje Nr. 43, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. rugsėjo mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad jie buvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. 2018 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 44 užfiksuota nesaugi praustuvė, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. lapkričio mėn., taigi šis pažeidimas buvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. 2018 m. lapkričio 16 d. kamerose Nr. 34 ir 40 nustatyti dirbtinės apšvietos pažeidimai, kameroje Nr. 40 – techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai ir nesaugios lubos – ištrupėjusi danga, per žema oro temperatūra. Pareiškėjas kameroje Nr. 34 buvo laikomas 2019 m. kovo mėn., kameroje Nr. 40 – 2019 m. vasario mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šiose kamerose metu. 2019 m. sausio 10 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 27 užfiksuotas nuo sienų ir lubų ištrupėjęs tinkas, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. sausio ir gruodžio mėn. bei 2019 m. sausio mėn., todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėn. Dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 34 ir techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai kamerose Nr. 23 ir 44 nustatyti 2019 m. kovo 18 d., pareiškėjas kameroje Nr. 34 buvo laikomas 2019 m. kovo mėn., kameroje Nr. 44 ir 23 – 2018 m. lapkričio – gruodžio mėn., taigi dirbtinės apšvietos pažeidimas buvo pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 34 metu. Techniškai netvarkingi apšvietimo įrenginiai kameroje Nr. 70 nustatyti 2019 m. balandžio 4 d. , pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2019 m. kovo mėn., todėl laikytina, kad jie buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas kamerose Nr. 23, 44, 48 ir 93 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą, reikalavimus, kameroje Nr. 34 - 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinę apšvietą, reikalavimus, kamerose Nr. 17, 46, 52 44, 27 ir 70 nesilaikant 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, reikalavimų, o kameroje Nr. 92 - 39 punkto reikalavimų dėl pelėsio nebuvimo, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo vėdinamos per langus, šį faktą užfiksavo ir Visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, atliekant gamtinius reikalus jį matydavo aplinkiniai kaliniai ir dėl to jis jautė diskomforto jausmą, privatumas buvo minimalus. Jokios ventiliacijos tualete nebuvo, todėl nemalonus kvapas sklido po visą patalpą.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelių (1 t., 86-89 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,70 iki 2,30 m. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (1 t., 167-184 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose atitverti durimis arba pakabintos užuolaidos, taigi paneigtas pareiškėjo teiginys, kad atliekant gamtinius reikalus jį galimai matydavo aplinkiniai kaliniai, ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą įrengti kaip atskirą patalpą ar visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto ir kad sanitariniame mazge būtų įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2020-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-687-756/2020 ir kt.). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais įrenginiais minimaliai buvo užtikrintas, o dėl sanitarinių mazgų įrengimo Šiaulių TI kamerose neteisėtų atsakovo veiksmų nėra.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo įrengta kabliukų ar pakabų rankšluosčiams pakabinti.
Gyvenamųjų kamerų įrengimą Tardymo izoliatoriuose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktas, kuriame nurodyta, jog kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; išorinės ir vidinės metalinės durys, kuriose turi būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; dieninis ir naktinis elektros apšvietimas; vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas); sanitarinio mazgo patalpa; pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba; natūralus arba mechaninis vėdinimas; patalpos šildymo įranga.
Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).
Taigi pagal galiojančius teisės aktus pakabų rankšluosčiam įrengimas kamerose nėra numatytas, todėl šios pareiškėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas prašo priteisti ir 400 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodo, kad 2018 m. gruodžio 22 d. kameroje Nr. 1 kilo gaisras, kurio metu sudegė ar buvo sugadinti ir netinkami naudoti jo asmeniniai daiktai: ausinės „Sony“, rūbai, žaidimų konsolė „Sony Play Station 2“.
Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra minimos dvi skirtingos nuostolių sampratos: tiesioginiai nuostoliai turėtų išlaidų prasme ir nuostoliai kaip piniginė žalos išraiška. Nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Be to, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Dėl pareiškėjo pateikiamų įrodymų sprendžia teismas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636-12).
Pareiškėjas, prašydamas priteisti jam 400 Eur dydžio turtinę žalą, nurodo, kad kameroje kilusio gaisro metu sudegė ar buvo sugadinti jo asmeniniai daiktai: ausinės „Sony“, rūbai, žaidimų konsolė „Sony Play Station 2“. Į byla pateikta 2019 m. sausio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada dėl įstaigoje kilusio gaisro, kurioje nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 22 d. 20.50 val. Šiaulių TI kameroje Nr. 1 atvira liepsna degė dieninio apšvietimo šviestuvas, 21.12 val. gaisras buvo likviduotas, gaisro metu nukentėjo ir tapo netinkami naudoti kameroje Nr. 1 buvusio suimtojo R. V. asmeniniai daiktai, kuriuos jis nurodė 2019 m. sausio 16 d. pareiškime; šiuos daiktus R. V. perdavė naudojimuisi artimi asmenys ar kiti giminaičiai; nustatyta, kad žaidimų kompiuteris „Sony Play Station 2“ paveiktas karščio ir nebetinkamas naudoti (1 t., 190-195 b. l.). Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 17 d. pažymoje Nr. 9.4-6-90 užfiksuota, kad gaisro metu kameroje išsilydė palubėje buvęs šviestuvas, elektros instaliacijos laidai, šviestuvui nukritus ant stalo apdegė ten buvę rūbai, žaidimų kompiuteris, kiti asmeniniai daiktai, aprūko kameros lubos, sienos, gultai, labiausia tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis režimas kameros šviestuvo elektros instaliacijoje ( 2 t., 7 b. l.). Taigi byloje nėra ginčo, kad dėl 2018 m. gruodžio 22 d. kameroje įvykusio gaisro buvo sugadinti pareiškėjui perduoti naudotis jo pareiškime išvardinti daiktai, tačiau pareiškėjas, prašydamas priteisti 400 Eur sumą už sugadintus daiktus, nekonkretizuoja ir nenurodo, kokia yra konkrečių gaisro metu sugadintų daiktų vertė, ar tai jo asmeniškai įsigyti daiktai, nepateikia daiktų įsigijimą įrodančių dokumentų. Iš byloje esančios nuteistojo R. V. pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės duomenų matosi, kad rūbus ir kitokius smulkius paketus su daiktais R. V. yra perdavę kiti asmenys (14-16 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjas neįrodė prašomos turtinės žalos dydžio, todėl jo reikalavimas atmestinas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, pažeidžiant higienos normos reikalavimus (169 dienos) sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 8 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, su skundais ar prašymais dėl laikymo sąlygų nei į Šiaulių TI direktorių, nei į kitas instancijas nesikreipė (1 t., 116 b. l.), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2019-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2348-520/2019, 2020-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-820-520/2020, 2020-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1743-662/2020 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100,00 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 100,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100,00 Eur (vieną šimtą Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.