- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- 2YT-530-237/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01994-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Suinteresuotas asmuo
- C. K., VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą, suinteresuoti asmenys C. K., VĮ Registrų centras, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjai G. G. dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2000 m. spalio 30 d. Raseinių rajono antrajame notarų biure patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. AŠR2632, pagal kurią iš A. K. nupirko 0,06 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos atstovė advokatė Raimonda Klimienė nurodė, kad 2000 m. spalio 30 d. Raseinių rajono antrojo notarų biuro notarė A. Š. patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. AŠR2632, pagal kurią A. K. pardavė, o G. G. nupirko 0,06 ha žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu, bei šiltnamiu. Su pardavėju atsiskaitė prieš sudarant sutartį. Nors pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad per tris mėnesius įsigytas turtas turi būti registruotas, notarė neakcentavo sutarties užregistravimo svarbos, o ji suprato, kad registracijos funkciją atliks pati notarė. Įsigytą žemės sklypą, pastatą bei šiltnamį naudojo pagal paskirtį, sode augino daržoves, uogas, o paskutiniu metu sodo sklypą naudojo poilsiui. Jokių pretenzijų dėl to, kad turtas yra ne pareiškėjos, iš niekur nesulaukė, buvo tikra, kad įsigytas žemės sklypas su sodo pastatu yra jos nuosavybė, saugojo pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinantį nuosavybės teises į minėtą turtą. Šių metų rugsėjo mėnesį prireikė dokumento, pavirtinančio nuosavybės teises į žemės sklypą su pastatu, paaiškėjo, kad pirkimo- pardavimo sutartimi įsigytas žemės sklypas su sodo nameliu, viešame registre yra registruoti buvusio pardavėjo A. K. vardu. Pradėjus ieškoti A. K. paaiškėjo, kad šis asmuo 2008 m. sausio 19 d. yra miręs. Buvo užklaustas Raseinių rajono 1-asis notarų biuras, kuris pateikė pažymą, kad po A. K. mirties dėl palikimo kreipėsi jo sutuoktinė C. K.. C. K. nuo 2008 m. neįsiteisino minimo žemės sklypo su sodo pastatais savo vardu, žinodama, kad šis turtas parduotas. Nors sandoris nebuvo įregistruotas laiku, tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią, sutartis yra visiškai įvykdyta, t.y. A. K. siekė parduoti, o pareiškėja nupirkti žemės sklypą su sodo pastatu ir šiltnamiu, už perkamą turtą buvo atsiskaityta. Šiuo metu registracija būtų galima tik teismui atnaujinus terminą įregistruoti sandorį. Iki tol nebuvo susidūrusi su nekilnojamojo turto sandoriais, neturėjo tokios patirties. Po sandorio sudarymo išvyko gyventi į užsienį, į Lietuvą grįžta tik trumpam laikui, atostogoms. Darbas ir gyvenimas užsienyje yra svarbios priežastys, dėl kurių įstatymo nustatytu terminu neįregistravo pirkimo-pardavimo sutarties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos G. G. pareikštiems reikalavimams, dėl jų pagrįstumo palieka spręsti teismui. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo C. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja G. G. ir A. K. 2000 m. spalio 30 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią G. G. nupirko 0,06 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Raseinių r. sav., sodininkų bendrijoje „Prabauda“ su jame esančiu sodo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiltnamiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš Registrų centro (b. l. 9) matyti, kad 0,06 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K.. Iš Registrų centro (b. l. 10, 11) matyti, kad sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K.. Iš pažymos dėl paveldėjimo bylos (b. l. 12) matyti, kad 2008 m. sausio 19 d. mirus A. K., palikimą priėmė C. K.. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad (b. l. 13) pareiškėja sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio.
Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 149 straipsnį nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. CK 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos CK, tačiau 1964 m. CK 255 straipsniu nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą savo vardu įregistruoti žemės sklypą, sodo pastatą ir šiltnamį, nes per tris mėnesius nuo 2000 m. spalio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesikreipė į nekilnojamojo turto registravimo įstaigą dėl sandorio įregistravimo. Pažymėtina, kad teismas kritiškai vertina pareiškėjos motyvus, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jai nebuvo išaiškintos ar netinkamai išaiškintos pareigos dėl sutarties registravimo bei to nepadarius atsirandančios teisinės pasekmės. Kita vertus, sutiktina su tuo, kad ir pačioje sutartyje esantis įrašas dėl sutarties įregistravimo, dėl teisinio neišprusimo galėjo būti netinkamai suprastas pareiškėjos, nes sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno yra pareiga įregistruoti sutartį. Pareiškėja paaiškino, kad pareigos įregistruoti sutartį neįvykdė dėl savo aplaidumo ir žinių stokos, o ne veikdama tyčia. Nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: A. K. siekė parduoti, o pareiškėja G. G. – pirkti žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu ir šiltnamiu, A. K. gavo iš pareiškėjos sutartą kainą prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, turtą perdavė įgijėjai, kurį ji priėmė (1964 m. CK 253 straipsnis). Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais.
Įvertinus šias aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžininga nekilnojamojo turto įgijėja. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuoto asmens teises. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo nepateikė, palaikė jame nurodytas aplinkybes ir teismo prašė G. G. prašymą tenkinti.
CK 1.5 straipsnio 4 dalis numatyta teismo pareiga, aiškinant įstatymus ir juos taikant, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, bet neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad naujas Lietuvos Respublikos CK visai nereglamentuoja būtinumo per kažkokį nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti pareiškimą.
Pareiškėjai G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą nekilnojamojo turto - 0,06 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2000 m. spalio 30 d. Raseinių rajono antrajame notarų biure patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, notarinio registro Nr. AŠR2632, įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras“.
Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.