Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Y. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vairuotoju, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Y. D. davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: 2024 m. balandžio 12 d. 16.40 val., automobiliu „F. D.“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (Kazachstano Respublikos registracija) su priekaba ,,Unsinn GTP“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (Kazachstano Respublikos registracija), atvykęs į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, esantį Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., bei norėdamas įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, pateikė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos jaunesniajai specialistei Alicijai Voitkevič, jo (Y. D.) vardu išduotą Baltarusijos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įklijuota Lenkijos Respublikos viza „D“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išdavimo pagrindas yra darbo santykiai, tačiau neturėdamas darbo sutarties, žinodamas, kad neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad galėtų įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, tiesiogiai davė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos jaunesniajai specialistei Alicijai Voitkevič 60 Eur kyšį, įdėtą Lenkijos Respublikos kvietime dirbti Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu siekė neteisėto paperkamo pareigūno neveikimo. Šiais savo veiksmais Y. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

2. Y. D. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad supranta, jog yra įtariamas tuo, kad davė 60 Eur kyšį pareigūnui, kad būtų įleistas į Lietuvos Respubliką, nors žinojo, kad tokios teisės neturi. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju, Rusijos Federacinės Respublikoje esančioje įmonėje, kurios filialas yra Baltarusijos Respublikoje. Jam yra išduota darbinė Lenkijos Respublikos viza, su kuria jis gali įvažiuoti į Europos Sąjungos valstybes tik darbo reikalais. Šiuo metu Lenkijos Respublikoje nedirba, todėl jo viza negalioja. Supranta, jog įvažiuodamas į Europos Sąjungos valstybės pasienio kontrolės punktą, pareigūnui pareikalavus privalo pateikti darbo sutartį. Šiuo metu jis turi tik kvietimą dirbti Lenkijos Respublikoje, tačiau šis kvietimas yra fiktyvus. Darbo reikalais jam reikėjo nuvažiuoti į Lenkijos Respubliką, o po to į Austriją, kad ten galėtų iškrauti krovinį. 2024 m. balandžio 12 d. apie 16.00 val., Rusijos Federacinės Respublikos įmonės automobiliu ,,Fiat Ducato“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekaba „Unsinn GTP“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Kazachstano Respublikos registracija), įvažiavo į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Šalčininkų pasienio kontrolės punktą. Ketino kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pareigūnei pateikė transporto priemonės ir krovinio dokumentus, jo vardu išduotą Baltarusijos Respublikos pasą, kuriame yra įklijuota Lenkijos Respublikos darbinė viza. Pareigūnė pareikalavo pateikti darbo sutartį su įmone, esančia Lenkijos Respublikoje. Galiojančios sutarties neturėjo. Pareigūnės prašė, kad jį įleistų, tačiau pareigūnė nurodė, kad jo neįleis ir apsuks atgal į Baltarusijos Respubliką. Tuomet pareigūnei pasakė, kad turi darbo sutarties kvietimą ir nuėjęs iki automobilio iš piniginės paėmė 60 Eur, kupiūromis 50 Eur ir 10 Eur ir šiuos pinigus įdėjo į kvietimą dirbti. Pareigūnei pateikė kvietimą dirbti Lenkijos Respublikoje, kurioje gulėjo 60 Eur ir paprašė įleisti į Lietuvos Respubliką. Pareigūnė nurodė, kad visur yra kameros, ir kad už pareigūnų papirkimą yra baudžiamoji atsakomybė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, kaltę pripažįsta pilnai.

3. Be kaltinamojo Y. D. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos specialisto Miroslav Andruškevič 2024 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo 2024 m. balandžio 12 d. 08.30 val. vykdė tarnybą Šalčininkų PKP pamainos vyresniojo pareigose. 2024 m. balandžio 12 d. 16.40 val. Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos veikimo teritorijoje Šalčininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras - C“ metu, iš Baltarusijos Respublikos automobiliu ,,Fiat Ducato“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Unsinn GTP“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (Kazachstano Respublikos registracija) vyko Baltarusijos Respublikos pilietis Y. D.. Pasienio tikrinimo metu Tribonių pasienio užkardos jaunesnioji specialistė Alicija Voitkevič nustatė, kad Y. D. neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Minėtas pilietis, turėjo POL nacionalinę vizą „D“ Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo pagrindas 05A (darbo santykiai), galiojančią nuo 2023 m. lapkričio 26 d. iki 2024 m. lapkričio 24 d., buvimo laikas 356 dienos, deklaravo, kad dirba Lenkijoje, bet neturėjo darbo sutarties. Papildomo pokalbio metu Y. D. prisipažino, kad Lenkijoje nedirba ir 2024 m. kovo 11 d. nebuvo įleistas Lenkijos pareigūnų. Jaunesniajai specialistei Alicijai Voitkevič pareiškus, kad Y. D. bus neįleistas į Lietuvos Respubliką, užsienietis pasakė, kad turi darbo sutartį ir pateikė Lenkijos Respublikos kvietimą dirbti, kuriame buvo įdėti 60 Eur (50 Eur ir 10 Eur kupiūros). Minėtas pilietis kelis kartus buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už valstybės tarnautojo papirkimą, tvirtino, kad jis tai supranta, o pinigai už tai, kad galėtų pravažiuoti. Asmuo buvo sulaikytas;

3.2. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Alicija Voitkevič parodė, kad ji dirba VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos jaunesniosios specialistės pareigose. Darbą pradėjo nuo 2024 m. balandžio 12 d. 08.30 val., kai 16.40 val. Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos veikimo teritorijoje Šalčininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras - C“ metu, iš Baltarusijos Respublikos automobiliu Fiat Ducato su priekaba vyko Baltarusijos Respublikos pilietis (Y. D.). Tikrinimo metu nustatė, kad Baltarusijos Respublikos pilietis neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Pilietis pateikė Lenkijos Respublikos nacionalinę galiojančią vizą „D“, išdavimo pagrindas 05A (darbo santykiai), buvimo laikas 356 dienas, deklaravo, kad dirba Lenkijoje, bet neturėjo darbo sutarties. Paaiškino, kad pilietis nebus įleistas į Lietuvos Respubliką. Baltarusijos Respublikos pilietis pasakė, kad turi darbo sutartį. Y. D. jai atnešė Lenkijos Respublikos kvietimą dirbti, kuriame buvo įdėti 60 Eur (50 Eur ir 10 Eur kupiūros). Y. D. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už valstybės tarnautojo papirkimą. Jis tvirtino, kad visa tai supranta, bet ir toliau siūlė pinigus už tai, kad galėtų pravažiuoti. Baltarusijos Respublikos pilietis buvo laikinai sulaikytas;

3.3. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2024 m. balandžio 12 d. protokolo duomenimis, Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos jaunesnioji specialistė Alicija Voitkevič pateikė: 50 Eur nominalo kupiūrą 1 vnt., kurios unikalus Nr. UB2310012182 ir 10 Eur nominalo kupiūrą 1 vnt., kurios unikalus Nr. WA8063911981.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, skirti 45 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 30 parų arešto bausmę; į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. balandžio 12 d.

5. Kaltinamasis Y. D. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti Y. D. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

7. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

8. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

9. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, šios veikos baigtumas siejamas su momentu, kai atliekama bent viena iš alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus. BK 230 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, kad kyšiu siekia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-88-303/2020, 2K-276-693/2018, 2K-439-788/2016, 2K-506-788/2015, 2K-260/2014, 2K-83/2014, 2K-540/2013).

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Taigi, sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015, Nr. 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016, Nr. 2K-332-693/2018 ir kt.).

11. BK straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl šioje byloje kvalifikuojant Y. D. veiką būtina nustatyti pavojingą jo veikimą – vieną iš šio straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų. Pagal teismų praktiką, sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį ir patenkintų jo interesus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).

12. Nustatyta, kad kaltinamojo Y. D. 2024 m. balandžio 12 d. padaryta neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis atvykęs į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, esantį Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., ir žinodamas, kad neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad galėtų įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, tiesiogiai davė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos jaunesniajai specialistei Alicijai Voitkevič 60 Eur kyšį, įdėtą Lenkijos Respublikos kvietime dirbti, tokiu būdu siekė neteisėto paperkamo pareigūno neveikimo. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek liudytojų parodymai, tiek kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

13. Pirmiau aptarti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis Y. D. darydamas nusikalstamą veiką (papirkdamas valstybės tarnautoją) veikė tiesiogine tyčia ir norėjo taip elgtis, t. y. papirkėjas suvokė, jog jis valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus jo naudai, neteisėtai davė kyšį (pinigus), neteisėtai veikė net ir įspėtas dėl už tokius veiksmus gresiančia baudžiamąja atsakomybe, ir norėjo, kad valstybės tarnautojas priėmęs kyšį patenkintų jo interesus, siekė neteisėto paperkamo pareigūno neveikimo, kad būtų leista pravažiuoti į Lietuvos Respubliką. Teismas konstatuoja, kad Y. D. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

14. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, su jam siūloma prokurorės bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

15. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam už veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, skirti 45 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 30 parų areštą.

16. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnis, 227 straipsnio 2 dalis); Y. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamasis neteistas; nebaustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir bausmės dydį – 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 15 parų arešto). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 30 parų arešto bausmė.

17. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 12 d. 16.50 val. iki 2024 m. balandžio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 14 d. nutartimi Y. D. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui nuo 2024 m. balandžio 12 d. Prokurorė siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką.

18. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo išbūtas laikino sulaikymo (suėmimo) laikas.

Dėl kardomosios priemonės galiojimo

19. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas).

20. Nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 14 d. nutartimi Y. D. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui nuo 2024 m. balandžio 12 d. Prokurorė kardomąją priemonę - sėmimą, skirtą kaltinamajam prašo panaikinti atlikus bausmę. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu kardomoji priemonė – suėmimas turi pasibaigti tik Y. D. atlikus paskirtą arešto bausmę.

21. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 50 Eur nominalo kupiūrą, kurios unikalus Nr. UB2310012182 ir 10 Eur nominalo kupiūrą, kurios unikalus Nr. WA8063911981, perduotus saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybai, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Y. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 (trisdešimties) parų areštą, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą sumažintą galutinę bausmę įskaityti Y. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 12 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 14 d. nutartimi Y. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki bus atlikta arešto bausmė, atlikus arešto bausmę kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 50 Eur nominalo kupiūrą, kurios unikalus Nr. UB2310012182 ir 10 Eur nominalo kupiūrą, kurios unikalus Nr. WA8063911981, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos kasoje, esančioje adresu Savanorių pr. 2, Vilnius, konfiskuoti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Miglė Janovičienė