Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-606-133/2011

2011 m. lapkričio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Marijui Veličkai, nuteistajam A. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 4 d. 260 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos 2011-03-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2011-03-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį nuo 2009-03-06 iki 2011-04-08 ir laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2008-06-10 iki 2009-03-06.

Nuosprendžiu nuteista taip pat I. D., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 260 str. 2 d. už tai, kad organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, turėdamas tikslą jas platinti, ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo, o I. D., jam vadovaujant, vykdė nusikalstamos veikos organizatoriaus A. D. parengtą nusikalstamos veikos planą - neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti, o būtent: 2010 m. balandžio mėnesį nuo 13 d. iki 16 d. A. D. mobilaus ryšio telefoninių pokalbių metu bei rašydamas SMS žinutes nurodė tyrimo metu nenustatytam vykdytojui narkotines medžiagas - didelį kiekį heroino, kurio masė milteliuose yra 7,276 g, supakuoti į paketėlį ir perduoti I. D. atgabenimui į Marijampolės pataisos namus, esančius Sporto g. 7, Marijampolė, o I. D. nurodė minėtą paketą atvežti į Marijampolės pataisos namus ir ilgalaikio pasimatymo metu jam perduoti, dėl ko 2010-04-15 apie 18.00 val., Kauno mieste, I. D. tyrimo metu nenustatytas asmuo perdavė paketėlį su narkotinėmis medžiagomis - dideliu kiekiu heroino, kurio masė milteliuose yra 7,276 g, kurias iki 2010-04-16 I. D. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaunas, o 2010-04-16 apie 10.45 val., maršrutiniu mikroautobusu narkotines medžiagas atgabeno į Marijampolę, turėdama tikslą per ilgalaikį pasimatymą perduoti savo vyrui - nuteistajam A. D., tačiau apie 13.00 val., prieš ilgalaikį pasimatymą atlikus I. D. asmens apžiūrą, narkotinės medžiagos - didelis kiekis heroino, kurio masė milteliuose yra 7,276 g, buvo surastas ir paimtas Marijampolės pataisos namų pareigūnų.

Nuteistojo teigimu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik I. D. pateiktais įrodymais, kurie negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki, kadangi ji pati siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis asmens, kuris perdavė narkotikus I. D., nepažinojo, jo neprašė ir narkotinių medžiagų perdavimo neorganizavo. Kas įdavė I. D. narkotikus atnešti į įkalinimo įstaigą, nuteistajam nežinoma. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad I. D. parodymai neprieštaringi ir nuoseklūs, priešingai – būtent nuteistojo parodymai viso tyrimo metu buvo vienodi, jis žmonos atnešti narkotikų neprašė ir nieko apie tai nežinojo. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad paskambinęs žmonai kažkoks vyras pasakė, kad jis ne nuo I. D. sutuoktinio, o tai liudija jog A. D. su minėta nusikalstama veika neturi nieko bendro. Nuteistojo nuomone, tokie įrodymai, kad jis žino narkotinių medžiagų vertę, ar telefoninės frazės „tai susiję su kitais asmenimis“, nėra pakankami įrodymai konstatuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 2 d.

Nuteistojo nuomone, teismas nesilaikė BPK 20 str. 5 d. nuostatų, nuosprendį grindė prielaidomis ir jokių konkrečių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat pažeidė teismo nešališkumo principą, nes neištyrė visų aplinkybių byloje, o tik subjektyviai vertino I. D. duotus parodymus prieš A. D..

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. D. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

Nuteistasis A. D. prašė išteisinti dėl BK 260 str. 2 d., nurodė, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai vadovavosi tik I. D. parodymais, neatsižvelgė, jog ji siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, asmens, kuris perdavė I. D. narkotikus, nepažinojo.

Kolegija atmeta tokius skundo teiginius, kadangi byloje neginčytinai nustatyta ir pilnai įrodyta, jog A. D. organizavo didelio narkotinės medžiagos kiekio pristatymą į pataisos namus, turint tikslą ją platinti. Jo veika pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai ir pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Nuteistosios I. D. parodymais pagrįstai nustatyta, kad pasimatymo metu pataisos namuose 2010-03-10, A. D. klausinėjo, ar ji kitą kartą, atvykdama į pasimatymą, galėsianti atvežti narkotikų, kuriuos reikėtų paslėpti lytiniuose organuose. Jis sakė, jog daug kas taip daro. Į jos pasakymus, jog būna daug taip sulaikytų žmonių, jis atsakė, jog nesėkmės atveju visą kaltę prisiims sau, o jai už tai nieko nebus, atsisakius tai padaryti, A. D. pradėjo grasinti susidorojimu, sugrįžus iš šio pasimatymo, jis skambinėjo ir toliau reikalavo sutikti su jo reikalavimu, o atsisakinėjant vėl telefonu grasino. Dar jai skambino kažkokie kiti asmenys, sakė, kad A. D. draugai ir taip pat grasino. Paaiškėjus, kad 2010-04-16 įvyks jų pasimatymas, A. D. vėl jau gražiuoju pradėjo įkalbinėti ją atvežti lytiniuose organuose paketėlį su narkotikais. Paaiškino, kad ją susiras žmogus, kuris perduos pakeltelį. 2010-04-15 apie 17.30 val. jai paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė, jog turi jai kažką perduoti. Jie susitiko Laisvės alėjoje. Vyriškis rankoje laikė nedidelį apvalios formos paketėlį ir paklausė, ar ji žino ką jis turi rankose. Jai atsakius, kad narkotikus, jis pasakė, jog už juos galima labai gerai uždirbti. Taip pat teiravosi ar anksčiau į pataisos namus, ji yra vežusi narkotikų ir padavė jai paketėlį. Dar jos paklausė, ar ji įsitikinusi, kad ją vyras tikrai myli, ką suprato, kaip eilinį grasinimą savo atžvilgiu. Tuomet ji paskambino A. D. ir paklausė, ar jis žino, kas toks su ja susitiko, tačiau pastarasis atsakė, kad nežino, nes tai yra susiję su kitais asmenimis. Dar pridūrė, kad ji ne pirma eilėje. Kadangi ji vyro ir jo draugų bijojo, todėl gautą paketėlį su narkotikais, nutarė į pataisos namus įnešti.

Šie nuteistosios parodymai nuosprendyje įvertinti įrodymų visete, t.y. atsižvelgiant 2010-04-16 Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojos D. L. tarnybinį pranešimą apie uždraustų daiktų pas I. D. suradimą, 2010-04-16 įvykio vietos apžiūros protokolą kuriuo pagrįstai nustatyta, kad Marijampolės PN ilgalaikių pasimatymų kambaryje Nr. 2, dalyvaujant I. D., buvo paimtas keturkampio formos apie 40 mm ilgio ir apie 24 mm pločio paketas įdėtas į prezervatyvą, 2010-04-16 svėrimo aktą, kuris patvirtino, paketo bendra masė yra 22,93 g, 2010-04-19 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti apžiūros protokolą, kuriuo nustatyta, kad I. D. mobiliajame telefone Samsung S3600 užfiksuota informacija bei 2010-09-29 tarnybinį pranešimą, iš kurio matosi, kad išanalizavus telefoninių pokalbių ir SMS žinučių išklotines matyti, kad I. D. ir jos vyras skambindavo iš mobiliųjų telefonų, kurie jungdavosi prie mobilaus operatoriaus ryšio bokštų, kurie yra nukreipti į Marijampolės pataisos namų teritoriją.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir 2010-04-26 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(3159)-IS1-3091, kuria patvirtinama, kad rusvos spalvos milteliuose iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, rasto išardžius plastikinį paketą, kurie 2010-04-16 patikrinimo metu rasti pas I. D. lytiniuose organuose, yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė milteliuose yra 7,276 g.

Nuteistasis A. D. savo kaltę, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė, tačiau, atsižvelgiant į kitų nuosprendyje aptartų įrodymų visetą, netikėti nuteistosios I. D. parodymais, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo. Jokių duomenų, kaip, kad nurodė A. D. savo apeliaciniame skunde, jog nuteistoji pati siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, nenustatyta, priešingai, ji dar įkalbinėjimo atnešti narkotikus metu, nurodė, kad už tai žmonės sulaikomi, todėl pilnai suvokė savo atsakomybę ir, atnešus narkotikus į pataisos namus pasimatymo dieną, pareikalavus pareigūnei, pati juos pateikė ir nei vieno savo veiksmo, susijusio su narkotikų įgijimo bei atvežimo į pataisos namus aplinkybėmis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, neneigė.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Šioje byloje teismas rėmėsi duomenimis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, ir kurie abejonių apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekelia.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu.

Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.