- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eA-613-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03899-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- UAB "Lrytas"
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacija
- Trečiasis asmuo
- V. T., K. A.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. T. ir K. A.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lrytas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipiasi į teismą ir prašė panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir Asociacija) Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. EKS-22/21 ,,Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas). Bendrovė taip pat prašė jai iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendime Komisija konstatavo, jog 2020 m. gruodžio 7 d. interneto tinklapyje lrytas.lt paskelbtoje V. T. publikacijojec ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Publikacija), buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5 straipsnis, kuris nustato pareigą publikacijoje pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais.
3. Bendrovė nurodė, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog Publikacijoje paskelbta informacija yra prieštaringa ar neaiški, kadangi ji buvo paskelbta ne atlikus žurnalistinį tyrimą, o pagrįsta civilinės bylos medžiaga ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, žurnalistas nepateikė jokių savo samprotavimų ar išvadų. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas po teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti K. A. nuomonę būtų perteklinis reikalavimas žurnalistui, kadangi K. A. nuomonė būtų teismo sprendimo vertinimas arba jo kritika.
4. Bendrovė teigė, kad Publikacijoje buvo pateiktos abiejų ginčo šalių pozicijos bei paviešintas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Iš Publikacijos yra aišku, kad K. A. savo poziciją buvo išdėstęs teismo procesiniuose dokumentuose, o jo močiutė – per advokatą. Pareiškėjas akcentavo, kad joks teisės aktas nenustato, kokia konkrečia forma žurnalistas privalo sužinoti vienos ar kitos pusės poziciją, svarbu, kad jos būtų pateiktos.
5. UAB „Lrytas“ nurodė, kad Publikacijos autorius, nors ir neprivalėjo, siekė pabendrauti su K. A., o vėliau bandė gauti ir jį atstovavusio advokato komentarą, tačiau to padaryti nepavyko. 2020 m. kovo 29 d. interneto tinklapyje tv3.lt paskelbtame straipsnyje, kuriame buvo aprašyta ta pati istorija, buvo pažymėta, jog K. A. su žiniasklaida nebendrauja. Dėl situacijos aiškumo Publikacijos autorius skaitytojus informavo, jog su K. A. susitikti nepavyko.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijai priimant Sprendimą, buvo žinoma, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) jau yra išnagrinėjusi analogišką K. A. skundą ir pripažinusi jį nepagrįstu. Bendrovės teigimu, vertinant minėtą Tarnybos sprendimą šio ginčo kontekste, yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl šio dokumento didesnės įrodomosios galios.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Lrytas“ atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
9. Asociacija paaiškino, kad skirtingai, nei teigia Bendrovė, Publikacijoje buvo pateikta ne tik informacija apie civilinę bylą, bet ir prieštaringa bei neaiški informacija apie šios bylos šalių santykius, pagrįsta tik vienos šalies nuomone, o toks konfliktuojančių pusių nuomonių perteikimas negali būti laikomas lygiaverčiu, todėl Publikacijos autorius privalėjo nušviesti ir kitos pusės nuomonę apie aprašomą konfliktą ir (ar) jai viešai reiškiamus kaltinimus ar bent jau dėti tam visas įmanomas pastangas.
10. Asociacija akcentavo, kad Publikacijoje buvo pateikti tik teisiniai K. A. argumentai bei paminėta, kad jis galbūt jaučia nuoskaudą dėl neįvardintų savo tėvo veiksmų ir nelaiko močiutės gimine. Tuo tarpu močiutės pozicija buvo pagrįsta ne tik procesiniais dokumentais, bet ir jos advokato komentarais bei jos pačios pasakojimais, taip padidinant šios informacijos įtaigumą. Toks informacijos pateikimo būdas laikytinas šališku. Žurnalistas, skirtingai nei bandoma įtikinti teismą, pagal profesinės etikos normas privalo tinkamai užtikrinti nuomonių įvairovę ir nešališkumą. Šis žurnalistų profesinės etikos reikalavimas yra skirtas ne tik užtikrinti asmens teisę išreikšti savo nuomonę, bet ir įgyvendinti visuomenės teisę šią nuomonę sužinoti.
11. Aplinkybė, kad K. A. anksčiau atsisakė bendrauti su kita visuomenės informavimo priemone, neįrodo, kad jis būtų atsisakęs duoti komentarą ir Publikacijos autoriui ar kitam žurnalistui, be to, po ankstesnių publikacijų buvo praėję nemažai laiko ir K. A. galėjo būti pakeitęs savo poziciją. Nei Komisijai, nei teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti Publikacijos autoriaus ir (ar) pareiškėjo bandymus gauti K. A. komentarą.
12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Komisija ir Tarnyba yra skirtingi savarankiški subjektai, priimantys savarankiškus sprendimus, veikiantys remiantis skirtingais teisės aktais, turintys skirtingą kompetenciją ir įgyvendinantys iš esmės skirtingas funkcijas. Tarnyba, priimdama 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (SK-87)SPR-169, savo kompetencijos ribose vertino publikaciją ir publikacijos autoriaus veiksmų atitiktį Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams, o Komisija vertino Publikacijos atitiktį Etikos kodekso reikalavimams. Tarnybos ir Komisijos sprendžiamų klausimų dalykas skiriasi iš esmės ir Publikacija buvo vertinama skirtingais aspektais, todėl nėra pagrindo šioje byloje taikyti Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
13. Teismo posėdyje atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė Bendrovės skundą atmesti.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. A. prašė UAB „Lrytas“ skundą atmesti ir jam iš pareiškėjo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
15. K. A. paaiškino, kad skunde Komisijai buvo skundžiama straipsnių serija, ne tik paskutinis straipsnis, kurį akcentuoja pareiškėjas. Sprendimas buvo priimtas visos straipsnių serijos kontekste, todėl jų atskirti negalima. Pirmieji straipsniai pasirodė dar 2018 m., visų jų turinys buvo panašus (viena pusė pristatoma išsamiai, kitos pusės pozicija vos paminima arba pristatoma neigiamai). Bendrovė klaidina teismą, kadangi pirmųjų publikacijų metu dar nebuvo įsiteisėjusių teismo sprendimų. Minėtos straipsnių serijos dalys buvo išleidžiamos prieš teismo posėdžius, siekiant paveikti bylą nagrinėjančius teisėjus.
Atsiliepimas
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Publikacijose ne kartą buvo kaltinamas prasta morale, nesąžiningumu, siekiu pakenkti konkretaus asmens sveikatai ir kitais subjektyviais dalykais, kurių teismai nevertino, o žurnalistas nesuteikė progos trečiajam suinteresuotam asmeniui atsikirsti į šiuos kaltinimus. Tokie niekuo nepagrįsti kaltinimai smarkiai kenkia K. A. reputacijai.
17. Aplinkybė, kad K. A. 2018 m. nenorėjo bendrauti su konkrečia žurnaliste, nerodo bendros jo pozicijos apie bendravimą su kitais žurnalistais. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas ir (ar) jo žurnalistai, prieš pateikdami Publikacijas, nesikreipė nei į K. A., nei į jo advokatus .
18. K. A. nuomone, Tarnybos sprendimas šioje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi yra skundžiamas Komisijos Sprendimas ir jo išvados.
Atsiliepimas
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti visiškai ir jam iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
20. V. T. paaiškino, kad Publikacijoje buvo pateiktos skirtingų asmenų nuomonės (abiejų konfliktuojančių pusių pozicijos ir nešališkų arbitrų – teismų argumentacija), išsamiai aprašyti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų, Kauno apygardos teismo motyvai, taip pateikiant išsamią ir objektyvią informaciją, Publikacijos autoriui nedarant jokių konstatuojamo pobūdžio išvadų ar prielaidų, o kaip tik elgiantis priešingai, t. y. nurodant šaltinius, objektyvius duomenis, kuriais remdamasis, Publikacijos skaitytojas pats gali priimti savo išvadas ir (ar) nuomonę.
21. V. T. pažymėjo, kad nacionalinių teisės aktų reikalavimai ir suformuota teismų praktika nenumato reikalavimo, jog žurnalistas, kuris rengia publikaciją, privalo susisiekti su publikacijoje minimo asmens advokatu bei pateikti minėto asmens atstovo nuomonę ar to asmens nuomonę per advokatą. Žurnalistui yra keliama pareiga kreiptis ir suteikti atsakymo teisę, tačiau ne užtikrinti, jog toks atsakymas bus gautas bei susisiekti su tokį asmenį atstovaujančiu advokatu. Vertinant priešingai, žurnalistui būtų keliama pareiga, kuri ne tik, kad neįgyvendinama, nepagrįstai varžanti jo veiklą, tačiau ir neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų.
22. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Sprendimas neatitinka jam keliamų teisės aktų reikalavimų ir teisėtumo principo, kadangi jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės nėra motyvuotos. Sprendime apsiribota tik formaliu komentavimu, nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su taikomomis teisės normomis.
23. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Komisijos nariai buvo šališki, neobjektyvūs ir nepakankamai įsigilino į situaciją bei faktus. Tai akivaizdžiai liudija Komisijos narės A. Ž. 2021 m. spalio 5 d. posėdyje užduoti klausimai, kuriuose yra apstu akivaizdžių netikslumų, kaltinimų, atsispindi tendencingas, neobjektyvus požiūris.
24. V. T. nuomone, palikus galioti Komisijos sprendimą, būtų sukurtas pavojų žiniasklaidos laisvėms keliantis precedentas, sudarantis galimybę persekioti žurnalistus ir visuomenės informavimo priemones už tai, ko net nėra numatyta teisės aktuose (reikalavimo ieškoti pašnekovų advokatų), neleistinai kištis į žurnalistinius tekstus, straipsnių turinį ir formą su cenzūros ir baudimo elementais. Visa ši situaciją gali turėti įtakos tam, kad žurnalistai, tiek šiuo konkrečiu atveju, tiek apskritai, bijos aprašinėti viešų procesų teisme medžiagą, nors joje yra išdėstyta abiejų pusių pozicija, o visa tai nėra suderinama su valstybėje įtvirtintais demokratijos principais ir žiniasklaidos laisve informuoti visuomenę.
Atsiliepimas
25. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
II.
26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Lrytas“ skundą atmetė, o pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. T. bei K. A. prašymų dėl teismo išlaidų priteisimo netenkino.
27. Aptaręs faktines bylos aplinkybes bei pacitavęs Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir Etikos kodekso 5 straipsnio nuostatas, teismas pažymėjo, kad iš Etikos kodekso 5 straipsnio turinio matyti, jog įstatymų leidėjas pirmiausia kelia imperatyvų reikalavimą – gerbti nuomonių įvairovę, ypač tais atvejais, kai informacija yra susijusi su konfliktiniais klausimais, todėl žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, pateikdami informaciją apie tam tikrus įvykius, privalo pateikti kuo įvairesnių nuomonių publikacijose aprašomais klausimais.
28. Išanalizavęs Publikaciją, teismas padarė išvadą, kad jos autorius pateikė ne tik informaciją apie civilinę bylą, bet ir prieštaringą informaciją apie šios bylos šalių santykius, kuri iš esmės yra pagrįsta tik vienos šalies nuomone. Publikacijoje K. A. pozicija yra grįsta tik procesinių dokumentų komentavimu, o jo močiutės pozicija buvo pagrįsta ne tik procesiniais dokumentais, bet ir ją atstovaujančio advokato tiesioginiais komentarais. Teismas pritarė Sprendime padarytai išvadai, kad toks konfliktuojančių pusių nuomonių perteikimas negali būti laikomas lygiaverčiu.
29. Teismas sprendė, kad Publikacijos autorius, siekdamas tinkamai įgyvendinti Etikos kodekso reikalavimus dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo, turėjo pateikti K. A. nuomonę dėl kitos šalies nurodytų argumentų, ar bent jau dėti pastangas, kad ją gautų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, jog V. T. iki Publikacijos paviešinimo interneto tinklapyje būtų tiesiogiai ar per atstovus kreipęsis į K. A., o aplinkybė, kad K. A. anksčiau atsisakė bendrauti su kita visuomenės informavimo priemone, pati savaime neįrodo, jog jis būtų atsisakęs duoti komentarą ir Publikacijos autoriui.
Atsiliepimas
30. Pateikdamas argumentus dėl trečiojo suinteresuoto asmens V. T. atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, susijusių su Sprendimą priėmusios Komisijos šališkumu, teismas atkreipė dėmesį, kad Komisijos posėdyje nebuvo išreikšta abejonė dėl Komisijos narių šališkumo. Be to, siekiant eliminuoti bent mažiausią abejonę Komisijos šališkumu, viena jos narių savo iniciatyva posėdžio pradžioje nusišalino nuo klausimo nagrinėjimo – tai matyti iš byloje pateikto Komisijos posėdžio protokolo išrašo. Atsižvelgiant į tai, teismui nekilo abejonių dėl Komisijos šališkumo.
31. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su Tarnybos 2021 m. birželio 30 d. sprendime Nr. (SK-87)SPR-169 nustatytomis aplinkybėmis, teismas atkreipė dėmesį, kad remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsniu, žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Visuomenės informavimo etikos komisija yra kolegialus Visuomenės informavimo etikos asociacijos sprendimus pagal Visuomenės informavimo įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalyje nustatytą kompetenciją priimantis organas, kuris nagrinėja skundus dėl profesinės etikos pažeidimų. Abi institucijos skiriasi pagal savo prigimtį ir kompetencijomis: žurnalistų etikos inspektorius priima sprendimus dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų (garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, asmens duomenų tvarkymo ir pan.), o Visuomenės informavimo etikos komisija, vadovaudamasi savireguliacijos institucijos priimtu taisyklių rinkiniu – Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu – dėl profesinės etikos pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos sprendimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl to jame nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų neanalizavo.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas konstatavo, kad Komisijos 2021 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. EKS-22/21 ,,Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
33. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimas buvo priimtas ne UAB „Lrytas“ naudai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, Bendrovei teismo išlaidų nepriteisė. Teismas pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti, todėl negalima spręsti, jog buvo apgintos šio trečiojo suinteresuoto asmens teisės, atsižvelgiant į tai, jo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo taip pat nebuvo patenkintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 3 ir 5 d.). Teismas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens K. A. teisės buvo apgintos, todėl jis, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis, įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą, tačiau šios išlaidos jam negali būti priteisiamos, kadangi K. A. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė.
III.
34. Pareiškėjas UAB „Lrytas“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Sprendimą panaikinti. Bendrovė taip pat prašo jai iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.
35. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Bendrovė akcentuoja, kad sistemiškai bei gramatiškai aiškinant Etikos kodekso 5 straipsnio nuostatą, atsižvelgiant į Publikacijoje aprašytą situaciją, pirmiausia reikėtų atsakyti į du klausimus: 1) ar žurnalistas privalėjo pateikti asmens nuomonę; 2) jeigu žurnalistas privalėjo ją pateikti, ar ji Publikacijoje nėra pateikta tinkamai ir pakankamai aiškiai (suprantamai).
36. UAB „Lrytas“ pažymi, kad Sprendime nėra motyvuotai pateikta argumentų dėl jo kelto klausimo, ar ginčo arba analogišku kitu atveju, t. y. esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, žurnalistas vis tiek privalo vadovautis Etikos kodekso 5 straipsnio nuostatomis ir pateikti skirtingų asmenų nuomones. Pareiškėjo nuomone, Etikos kodekso 5 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos tada, kai pateikiama informacija apie egzistuojančią, tebesitęsiančią (dar neišspręstą) konfliktinę situaciją yra neaiški ir prieštaringa, todėl žurnalistas, siekdamas būti objektyvus ir nešališkas, privalo išklausyti ir paviešinti skirtingų tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, išvadas paliekant pasidaryti patiems skaitytojams, tačiau informuojant skaitytojus apie jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, tokia pareiga žurnalistui neturėtų kilti, turėtų pakakti atskleisti tik buvusio ginčo esmę; teismo sprendimus gali komentuoti bet kas. Bendrovė teigia, kad nurodytu atveju vienintelė žurnalisto pareiga yra informuojant skaitytojus, neiškraipant teismo sprendimo esmės; jeigu žurnalistai privalėtų vadovautis skundžiamo teismo sprendimo argumentais, jis netgi negalėtų pateikti informacijos ir apie paskelbtą teismo nuosprendį, neišklausęs suimto nuteistojo asmens nuomonės, o tik išklausęs kai kurių kitų proceso dalyvių samprotavimų.
37. Pareiškėjas pažymi, kad teismas jokiais teisiniais argumentais nepagrindė, kodėl žodžiu (per pokalbį su žurnalistu) ir raštu (teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose) gauta informacija turėtų būti traktuojama kaip nelygiavertė savo reikšmingumu. Be to, teismai daug kartų yra išaiškinę, jog teisė skleisti informaciją apima ir teisę viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) pasirinkti publikacijos dėstymo būdą ir turinį, o Etikos kodekso 5 straipsnio nuostatų taikymo esmė yra ta, kad esant atitinkamai situacijai, būtų pateiktos konfliktuojančių pusių pozicijos ir visiškai nesvarbu, kokiu būdu jos buvo sužinotos.
38. UAB „Lrytas“ sutinka su teismo argumentu, kad Tarnybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. (SK-87)SPR-169 nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau nesutinka su tuo, kad įsiteisėjusiame sprendime konstatuoti faktai niekaip nėra susiję su nagrinėjamu ginču ir dėl jų net nereikia analizuoti. Savo poziciją Bendrovė grindžia Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio nuostata ir paaiškina, kad nurodytame sprendime pateikti argumentai dėl analogiškų K. A. pretenzijų, kurios buvo nagrinėjamos Komisijoje ir apygardos administraciniame teisme. Prižiūrintis žurnalistų veiklą valstybės pareigūnas konstatavo, kad žurnalistas preciziškai laikėsi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. Nepaisant to, teismas pritarė Komisijos išvadai, jog žurnalistas vis tiek pažeidė Etikos kodekso 5 straipsnio nuostatas. Esant tokiai situacijai, taip pat egzistuojant išdėstytiems, tačiau neatsakytiems klausimams, išlieka teisinio aiškumo ir apibrėžtumo stokojanti padėtis, kai tiek žurnalistams, tiek visuomenės informavimo priemonėms taip ir lieka neaišku, kaip vis tik turėtų būtų elgiamasi tokiais ar panašiais atvejais, kuo pirmiausia reikėtų vadovautis – Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ar Komisijos sprendimais.
39. Pareiškėjo nuomone, palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą ir juo ateityje privalomai vadovaujantis, gali susidaryti tokios situacijos, kai žurnalistui siekiant informuoti visuomenę netgi apie viešo intereso pobūdį turintį įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet dėl kažkokių priežasčių neišklausius abiejų proceso šalių nuomonės, to nebus galima daryti, o tai būtų ydingas precedentas, pažeidžiantis visuomenės teisę žinoti.
Atsiliepimas
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti visiškai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
41. V. T. paaiškina, kad tiek Komisija, tiek teismas neteisingai vertino faktus ir aplinkybes. Nurodo, kad rašydamas Publikaciją, rėmėsi Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria buvo atmestas K. A. reikalavimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), iškeldinti savo (duomenys neskelbtini) metų močiutę M. A., kurį anksčiau ji buvo dovanojusi savo sūnui S. A., o pastarajam (duomenys neskelbtini) mirus, būstas paveldėjimo keliu atiteko K. A.. Publikacijų šia tema buvo ne viena, tačiau pažeidimas buvo konstatuotas tik ginčo publikacijoje, kurią jis parengė minėtos teismo nutarties priėmimo dieną, kaip ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, elektroniniu paštu gavęs teismo pranešimą (rezoliucinę dalį) apie išnagrinėtą civilinę bylą, kuri turi visuomeninę reikšmę, viešo intereso pobūdį. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Publikaciją parašė kaip dienos aktualiją, remdamasis teismo pranešimu ir kitais bylos dokumentais. Civilinę bylą dėl sunkiomis ligomis sergančios pensininkės iškeldinimo, siekiant tai padaryti nesant alternatyvaus būsto suteikimo galimybės, nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, gavęs K. A. skundą po jam nepalankaus Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad K. A. apeliacinio proceso metu jau buvo pakeitęs advokatą, o naujo jo atstovo (advokato) pavardės jis nežinojo, teismo pranešime ir nuasmenintoje 2020 m. gruodžio 7 d. nutartyje K. A. atstovas nebuvo įvardintas, o jo paties jokios kontaktinės informacijos V. T. neturėjo, jis iš anksto nežinojo, kada bus skelbiama minėta teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis – apie tai, kad jau yra priimtas sprendimas apeliacinės instancijos teisme, sužinojo tik Publikacijos paskelbimo dieną, todėl neturėjo galimybės pateikti K. A. nuomonės (tiesiogiai ar per atstovą), rengiant Publikaciją kaip dienos aktualiją, ypač kai žurnalistas yra smarkiai ribojamas laiko faktoriaus.
Atsiliepimas
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad jokiame teisės akte nėra nurodyta, jog aprašant įsiteisėjusį teismo sprendimą, kai situacija jau yra aiški, išnagrinėta, o byla išbaigta, panaikinus prieštaringumus, teisiškai išsprendus konfliktus, žurnalistams būtų privalu išdėstyti šalių nuomones, dar specialiai po sprendimų paskelbimo ieškant pašnekovų, tačiau net ir nesant šiai prievolei, Publikacijoje vaikaičio nuomonė yra pateikta. Tiek Komisija, tiek ir teismas padarė neteisingus bei nepagrįstus vertinimus, kad močiutės pozicija buvo pagrįsta ne tik procesiniais dokumentais. Tik vienas Publikacijos sakinys, kur M. A. advokatas Kauno apygardos teismo sprendimą vertina kaip teisingą, buvo paimtas ne iš procesinių dokumentų, tačiau iš vieno trumpo sakinio daryti išvadą, kad buvo pažeisti etikos reikalavimai, kaltinti šališkumu, neobjektyvumu ar nuomonių įvairovės neužtikrinimu nėra jokio pagrindo, tai nesudaro nei Publikacijos esmės, nei formuojamos šalių pozicijos.
43. Tiek Komisijos, tiek teismo motyvacija, jog V. T. nepateikė įrodymų, kad bandė gauti K. A. komentarą, yra nepagrįsta, padaryta tinkamai neįsigilinus į žurnalistinio darbo specifiką, neturėdamas jokių minėto asmens duomenų, jis negalėjo pateikti įrodymų, kad kreipėsi raštu ar skambučiu, bandydamas gauti komentarą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nežino, kokius įrodymus dėl bandymo surasti pašnekovą jis turėtų pateikti. Neturėdamas galimybės susisiekti su K. A., V. T. nurodydavo tai kiekviename straipsnyje (taip pat ir Publikacijoje), akivaizdžiai leisdamas suprasti, kad jo ieško ir laukia nuomonės (komentaro), tačiau jis pats nė karto nebandė susisiekti, nors tiek jo, tiek redakcijos duomenys yra viešai skelbiami; gavus tokią nuomone, ji būtų buvusi paskelbta atskiroje publikacijoje arba pridėta ginčo Publikacijoje. Rengdamas Publikaciją, trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įsitikinęs, kad žurnalistams nepavykus rasti pašnekovo, nėra prievolės dėl komentaro gavimo būtinai ieškoti jo advokato, tuo labiau kai Publikacija yra rengiama pagal procesinius bylos dokumentus, teismo medžiagą.
44. V. T. pažymi, kad nei teismas, nei Komisija neatsižvelgė į faktus, jog žurnalistams nėra įstatymais ir aš kitais teisės aktais įtvirtinta prievolė ieškoti pašnekovų advokatų, tuo klausimu apskritai nėra išleista nė vienos rekomendacijos, kuria žurnalistai turėtų vadovautis. Nurodo, kad su M. A. advokatu bendravo tik dėl prastos jos sveikatos ir esant tokiam moters pageidavimui.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad Publikacija buvo parašyta pagal teismo medžiagą, kurioje atsispindi abiejų šalių pozicijos, o ne pagal kažkurios pusės komentarus. Visi pagrindiniai tiek šalių, tiek teismo argumentai buvo išdėstyti neiškraipant jų esmės ir remiantis objektyviais duomenimis, pateikiant tikrovę atitinkančią informaciją, apie jokius bandymus kažką pažeminti ar sumenkinti negali būti net kalbos. Vaikaičio nuomonė atsispindi Publikacijos dalyje, kur jis teigia, kad močiutė jo neįsileidžia į butą, nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus, kad močiutė jam ne giminė, svetima ir t. t., aprašė tik tai, ką matė teismo dokumentuose. Tai, kad močiutės argumentacijoje yra daugiau moralinių-socialinių aspektų nei vaikaičio argumentacijoje, nereiškia, kad žurnalistui gali būti uždrausta jos argumentaciją minėti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nemano, kad žurnalistas gali būti kaltas, jeigu paviešina skaudžias socialines detales apie senutės gyvenimą, iš tos pačios bylos medžiagos (procesinių dokumentų) išdėstydamas ir pagrindinę vaikaičio argumentaciją, jo poziciją, svarbiausius motyvus. Kaltinimai, kad vienos pusės situacija buvo aprašyta „vaizdingiau“ nei kitos, yra niekuo nepagrįsti. Pagrindinis dėmesys Publikacijoje buvo skiriamas bylos dalykui – iškeldinimui, aprašant situaciją, teisingai ar ne elgėsi anūkas, pateikiant teismo ir abiejų ginčo šalių motyvus, neapeinant ir keldinamam žmogui grėsusių itin skaudžių socialinių pasekmių. Be to, Publikacijoje buvo paaiškinti pagrindiniai motyvai dėl iškeldinimo.
Šalies argumentai
46. V. T. teigia, kad teismas teisiškai ir pagrįstai nevertino visų byloje esančių įrodymų, t. y. netinkamai vadovavosi ir taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje savo išvadų iš esmės tinkamai nemotyvavo, neargumentavo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė ne tiesiogiai iš byloje surinktų faktinių duomenų analizės, bet iš esmės vadovaudamasis subjektyviais atsakovo paaiškinimais. Teismas savo pritarimo Asociacijos nustatytoms aplinkybės ir pateiktoms išvadoms nemotyvavo, jis savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko ir savarankiškų teisinių išvadų nepateikė, o tai reiškia, kad kilusio ginčo neišnagrinėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
47. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. EKS-22/21 ,,Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
48. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 7 d. interneto tinklalapyje lrytas.lt buvo paskelbta V. T. publikacija „(duomenys neskelbtini)“. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. A. dėl šios publikacijos Komisijai pateikė skundą, kuriame prašė įvertinti, ar ja viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) žurnalistas V. T. ir UAB „Lrytas“ pažeidė profesinės etikos normas. 2021 m. spalio 5 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame buvo nuspręsta, kad V. T. Publikacijoje buvo pažeistas Etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais. Komisija 2021 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą Nr. EKS-22/21 ,,Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“. Sprendime buvo padaryta išvada, kad Publikacijoje nebuvo tinkamai atspindėta abiejų konfliktuojančių pusių nuomonė, t. y. nebuvo užtikrinta nuomonių įvairovė ir nešališkumas. Publikacijoje buvo aprašyta konfliktinė situacija, kai vaikaitis per teismą bandė iškeldinti savo močiutę iš jai nuosavybės teise anksčiau priklaususio buto. Sprendime pažymėta, kad vienos konflikto pusės, t. y. močiutės pozicija buvo paremta jos pačios ir jos advokato pateikta informacija apie kitos ginčo šalies amoralų ir nesąžiningą elgesį, galbūt siekiant pakenkti močiutės sveikatai, o antrosios ginčo šalies pozicija grindžiama aprašant jos pasiūlytos taikos sutarties sąlygas bei jos byloje pateiktus kitus procesinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas Komisijos 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. EKS-22/21 ,,Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ pripažino teisėtu ir pagrįstu.
49. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Etikos kodekso 5 straipsniu, kuriame nustatyta, kad gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais.
50. Įvertinus Publikacijos turinį, yra akivaizdu, kad joje V. T. informavo visuomenę apie Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria buvo atmestas K. A. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, kuriame nebuvo patenkintas minėto asmens skundas dėl jo močiutės iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini). Publikacijoje taip pat buvo nurodyta M. A. advokato pateikta pozicija dėl susiklosčiusios situacijos. Publikacijoje buvo aptariamos M. A. sveikatos problemos, gyvenimo ginčo bute aplinkybės (bute gyveno daugybę metų, buvo jį padovanojusi savo sūnui, kuriam mirus, anūkas, susitvarkęs paveldėjimo dokumentus, ėmėsi močiutės iškeldinimo) ir sąlygos (buvo atjungta elektra). Publikacijoje taip pat buvo cituojami Kauno apygardos teismo informacinis pranešimas dėl anūko motyvų, kiti byloje esantys dokumentai, M. A. ir jos anūko parodymai. Iš Publikacijos turinio yra akivaizdu, kad močiutei per advokatą buvo sudaryta galimybė pateikti nuomonę, tačiau anūkui tokia teisė nebuvo suteikta. Publikacijos pabaigoje buvo nurodyta, kad naujienų portalui lrytas.lt susisiekti su pensininkę iš jos namų mėginančiu išvaryti anūku nepavyko.
51. Publikacijos turinys patvirtina, kad joje močiutės pozicija buvo paremta vaizdingais pasakojimais, jos advokato komentarais bei močiutės citatomis, o anūko pozicija buvo atskleista tik nurodant jos pasiūlytas taikos sąlygas bei citatomis iš ieškinio ir teismo sprendimo.
52. Įvertinusi Publikacijos turinį, teisėjų kolegija sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad Publikacijoje nebuvo tinkamai atspindėta abiejų konfliktuojančių pusių nuomonė, t. y. nebuvo užtikrinta nuomonių įvairovė ir nešališkumas. Iš Publikacijos turinio yra akivaizdu, kad joje buvo pateikta ne tik informacija apie civilinę bylą, bet ir prieštaringa bei neaiški informacija apie šios bylos šalių santykius, pagrįsta tik vienos šalies nuomone, o toks konfliktuojančių pusių nuomonių perteikimas negali būti laikomas lygiaverčiu, todėl Publikacijos autorius privalėjo perteikti ir kitos pusės nuomonę apie aprašomą konfliktą ir (ar) jai viešai reiškiamus kaltinimus ar bent jau dėti tam visas įmanomas pastangas. Nors Publikacijos autorius teigia, kad Publikacijoje aprašyti faktai atitinka tikrovę ir buvo surašyti objektyviai, remiantis teismų sprendimais ir kitais dokumentais, patvirtinančiais Publikacijoje pateikiamos informacijos teisingumą, tačiau akivaizdu, kad močiutės pozicija buvo pagrįsta ne tik procesiniais dokumentais, bet ir jos advokato komentarais bei jos pačios pasakojimais. Pats žurnalistas pripažįsta, kad Publikacijoje buvo pateiktas sakinys, kur M. A. advokatas Kauno apygardos teismo sprendimą vertina kaip teisingą, buvo paimtas ne iš procesinių dokumentų. Tai reiškia, kad viena konflikto šalis turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę, o kitai tokios sąlygos nebuvo sudarytos – žurnalistas K. A. nesuteikė galimybės atsikirsti į kaltinimus, o toks informacijos pateikimo būdas laikytinas šališku.
53. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti K. A. nuomonę būtų perteklinis reikalavimas žurnalistui, kadangi K. A. nuomonė būtų teismo sprendimo vertinimas arba jo kritika – Etikos kodeksas ir kiti teisės aktai tokios išimties ir galimybės nesivadovauti Etikos kodekso 5 straipsnio nuostata nenustato. Be to, kaip minėta anksčiau, Publikacijoje buvo pateikta ne tik informacija apie civilinę bylą, bet ir prieštaringa bei neaiški informacija apie šios bylos šalių santykius, pagrįsta iš esmės tik vienos šalies nuomone.
54. Aplinkybė, kad anksčiau K. A. su žiniasklaida nebendravo, jokios įtakos neturi, kadangi administracinėje byloje yra vertinama konkreti situacija, susijusi su konkrečia Publikacija ir jos parengimo aplinkybėmis. Be to, asmens pozicija bet kada gali pasikeisti ir priklausomai nuo situacijos, jis gali norėti išdėstyti savo poziciją, tačiau prieš paskelbiant Publikaciją, K. A. tokia teisė nebuvo suteikta. Nors UAB „Lrytas“ nurodė, kad Publikacijos autorius siekė pabendrauti su K. A., o vėliau bandė gauti ir jį atstovavusio advokato komentarą, tačiau to padaryti nepavyko, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Siekdami tinkamai atlikti savo pareigas, publikacijų autoriai pagal profesinės etikos normas privalo tinkamai užtikrinti nuomonių įvairovę ir nešališkumą, šis žurnalistų profesinės etikos reikalavimas yra skirtas ne tik užtikrinti asmens teisę išreikšti savo nuomonę, bet ir įgyvendinti visuomenės teisę šią nuomonę sužinoti. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti Publikacijos autoriaus ir (ar) pareiškėjo bandymus gauti K. A. komentarą (užklausų teikimą pareiškėjui ar jo atstovui, skambučių išklotines, siekiant sužinoti pareiškėjo kontaktus ir pan.).
55. Aplinkybė, kad publikacijų analogiška tema buvo ne viena, tačiau pažeidimas buvo konstatuotas tik ginčo publikacijoje, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą, kadangi šiuo atveju yra vertinama tik konkreti Publikacija ir ją rengiant padaryti pažeidimai.
56. Jokios teisinės reikšmės šioje administracinėje byloje neturi ir Tarnybos sprendimo vertinimas, kadangi byloje yra vertinamas skundžiamas Komisijos Sprendimas ir būtent jame padarytos išvados. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, abi institucijos skiriasi prigimtimi ir kompetencijomis. Tarnyba, priimdama 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (SK-87)SPR-169, savo kompetencijos ribose Publikaciją ir jos autoriaus veiksmų atitiktį vertino Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams, o ne Etikos kodekso reikalavimams, t. y. Publikacijas Tarnyba ir Komisija vertino skirtingais aspektais. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Tarnybos sprendime nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų plačiau neanalizavo.
57. Pateikdama argumentus dėl Komisijos šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl institucijų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis. Pažymėtina, kad Komisijos posėdyje abejonė dėl Komisijos narių šališkumo nebuvo išreikšta. Be to, siekiant eliminuoti bent mažiausią abejonę Komisijos šališkumu, viena jos narių savo iniciatyva posėdžio pradžioje nusišalino nuo klausimo nagrinėjimo – tai patvirtina byloje esančio Komisijos posėdžio protokolo išrašas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Komisijos šališkumo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Komisijos ir (ar) jos narių suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog Komisija buvo šališka.
58. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino UAB „Lrytas“ reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti Bendrovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
59. Atmetus pareiškėjo UAB „Lrytas“ apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kadangi Bendrovės skundas buvo atmestas, trečiasis suinteresuotas asmuo V. T., palaikęs pareiškėjo poziciją, taip pat neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą, kadangi sprendimas negali būti laikomas priimtu jo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ ir trečiojo suinteresuoto asmens V. T. prašymų dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.