- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-239-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01220-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- N. T.-S.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei N. T.-S. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės ir spręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2. Ieškinyje buvo nurodyta paskutinė atsakovės žinoma gyvenamoji vieta, ieškovas paaiškino, kad atsakovė 2009 m. išvyko iš Lietuvos, 2022 m. buvo trumpam grįžusi, tačiau vėl išvyko ir daugiau jos nematė.
3. 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti –pateikti įrodymus, kad ieškovas ėmėsi priemonių nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, kreipdamasis į Sakartvelo institucijas, pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
4. Siekdamas pašalinti teismo nustatytus ieškinio trūkumus ieškovas 2022 m. gruodžio 27 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta apskritai nežinoma ir nėra galimybės apie tai sužinoti, atsakovė neturėjo Lietuvos Respublikoje deklaruotos gyvenamosios vietos, nurodė dėl atsakovės kreipęsis į Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovo A. S. ieškinys atsakovei N. T.-S. dėl santuokos nutraukimo laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas ieškovui.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas daugumos 2022 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė teismui įrodymų, kad jis ėmėsi priemonių nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, kreipdamasis į Sakartvelo institucijas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė Lietuvos Respublikoje gyveno ir turėjo gyvenamąją vietą.
7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovui nepateikus duomenų, kad atsakovė turėjo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o būtent Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų aptarnaujamoje teritorijoje (Visagino savivaldybėje), yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškinys neteismingas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams.
8. Sprendė, kad ieškovui nepateikus duomenų, jog jis ėmėsi priemonių nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, kreipdamasis į jos kilmės valstybės (Sakartvelo) institucijas, nepašalintas ieškinio trūkumas – neįvykdyta pareiga nurodyti atsakovės gyvenamosios vietos adresą, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino ieškovui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9.1. Apelianto teigimu, teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą taikė nepagrįstai, kadangi ieškovui nežinoma atsakovės nei buvimo, nei darbo, nei gyvenamoji vieta, jos paieška rezultatų neduoda, policija ieškovui taip pat atsisakė padėti. Apelianto manymu, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas, ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
9.2. Apeliantas taip pat teigia, kad šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams, be to, prioritetas pagal tarptautines sutartis suteikiamas būtent tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas laikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų.
13. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.
14. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytas dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos adresas ir kiti žinomi asmens procesinių dokumentų įteikimo adresai. Tokiu būdu civilinio proceso nuostatos imperatyviai nustato procesinį dokumentą teikiančio asmens pareigą nurodyti kitų dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąsias vietas bei kitus žinomus procesinių dokumentų įteikimo jiems adresus. Šios nuostatos, o taip pat CPK 117–132 straipsniuose įtvirtintas procesinių dokumentų institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Kasacinio tesimo konstatuota, kad atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007).
15. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-684/2020; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
16. Taigi šiuo konkrečiu atveju pareiga nurodyti atsakovės teisingą adresą ar teisingą jos paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresą, kuriais jai būtų galima įteikti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, priklauso ieškovui ir būtent ieškovas, ne teismas, turi pareigą užtikrinti, kad buvo imtasi visų priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo nurodomu atsakovės paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu atsakovė negalėjo gyventi, pagrįstai šioje byloje nusprendė taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
17. Nors byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė šią gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos, procesiniai dokumentai įteikiami CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais, tokiu atveju, teismas turi nustatyti, ar buvo išnaudotos visos galimybės sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus.
18. Atskirajame skunde ieškovas užsimena apie kitą paskutinę atsakovės jam žinomą gyvenamąją vietą, tačiau jos nei ieškinyje, nei šalindamas trūkumus nebuvo nurodęs, kaip ir nenurodė, kad ėmėsi leistinų priemonių, išskyrus kreipimąsi į policiją, kuri atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovės esamai gyvenamajai vietai nustatyti.
19. Svarbu tai, kad ieškovui įrodžius, jog jis ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti, tačiau nepavykus to padaryti, t. y. nepavykus nustatyti duomenų apie atsakovės esamą gyvenamąją vietą, ieškovas, teikdamas ieškinį, turi nurodyti teismui kokiu būdu atsakovei turėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai pagal CPK 39, 129, 130 straipsnius, laikantis įstatyme įtvirtinto įteikimo būdų eiliškumo. Nors ieškinyje ieškovas prašo procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog viešo paskelbimo procesinių dokumentų įteikimo būdas yra kraštutinė priemonė, taikoma tuomet, kai byloje nėra galimybės paskirti kuratorių (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CPK 132 straipsnį išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Taigi ir pagal šį straipsnį atsakovo paieška skelbiama tik tada, kai teismas nustato, kad išnaudojus visas priemones, nepavyksta nustatyti atsakovo buvimo vietos, ko, šiuo konkrečiu atveju, ieškovas, šalindamas trūkumus, neišnaudojo visų priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti.
20. Nors atskirajame skunde ieškovas pagrįstai nurodo, kad pagal CPK 784 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu tuo pagrindu, kad nėra nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas ar paskutinė žinoma jos gyvenamoji vieta ir ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, nepateikė teismui įrodymų, kad ėmėsi visų leistinų priemonių, siekdamas nustatyti atsakovės adresą.
21. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas, šalindamas 2022 m. gruodžio 15 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus, nenurodė nei tikros paskutinės žinomos atsakovės gyvenamosios vietos, nei pateikė teismui duomenis, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sužinoti atsakovės gyvenamąją vietą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų ir pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu.
22. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.