Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant J. Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atstovei A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priskaičiuotos papildomos mokesčių sumos, nustačius, kad Bendrovė savo darbuotojams išmokėtus dienpinigius nepagrįstai priskyrė komandiruočių sąnaudoms, taip pat dėl Bendrovės teisės į PVM atskaitą, nustačius, kad neįvyko ūkinės operacijos tarp UAB „Akvida“ ir AB „Klaipėdos hidrotechnika“ bei dėl pajamų ir pardavimo PVM neapskaitymo pagal P. J. išrašytą 2004-05-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Inspekcija, atlikusi UAB „Akvida“ mokestinį patikrinimą, taikiusi turinio viršenybės prieš formą principą, numatytą MAĮ 69 str. 1 d., Patikrinimo aktu Pareiškėjai papildomai apskaičiavo sumokėti į biudžetą 403 Lt FAPM, 128 Lt FAPM delspinigių, 8 629 Lt GPM, 1 335 Lt GPM delspinigių, 14 234 Lt VSD įmokų, 84 Lt įmokų į GF, 33 Lt įmokų į GF delspinigių, 26 695 Lt PVM, 7 046 Lt PVM delspinigių, 488 Lt atsiskaitymų KPPPF, 238 Lt KPPPF delspinigių, 21 827 Lt PM, 5 941 Lt PM delspinigių ir 1 613 Lt sumažino PM, nes Pareiškėja neįrodė, kad jos darbuotojai nuo 2002 m. iki 2005 m. buvo komandiruotėse, už kurias Bendrovė jiems apskaičiavo 41 865 Lt ir išmokėjo 27 368,45 Lt dienpinigių, kuriuos Įmonė priskyrė komandiruočių sąnaudoms. Be to, mokesčių administratorius nustatė, kad Bendrovė pagal 8 PVM sąskaitas faktūras įformino statybos, remonto ir rekonstrukcijos darų atlikimą bei pardavimą AB „Klaipėdos hidrotechnika“, tačiau PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Taip pat nustatė, kad Pareiškėja P. J. išrašiusi 2004-05-05 sąskaitą faktūrą už statybos darbus (120 000 Lt vertės) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r., šios sąskaitos faktūros ir pardavimo pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė (Komisijos byla, I t., b. l. 63-85). Inspekcija 2008-09-03 sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir Bendrovei skyrė 161 Lt FAPM baudos, 3 452 Lt GPM baudos, 34 Lt įmokų į GF baudos, 7 117 Lt VSD įmokų baudos, 10 678 Lt PVM baudos, 8 731 Lt PM baudos, 195 Lt KPPPF baudos ir patvirtino 1 613 Lt sumažintą PM (Komisijos byla, I t., b. l. 43-51). VMI 2008-12-04 sprendimu patvirtino Inspekcijos sprendimą (Komisijos byla, I t., b. l. 16-29). Komisija 2009-03-16 sprendimu patvirtino VMI sprendimą (Komisijos byla, VI t., b. l. 51-66).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, PVMĮ, PMĮ ir su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal MAĮ 2 str. 23 d., mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. MAĮ 2 str. 18 d. įtvirtinta, kad mokestinė prievolė yra mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.

Vadovaujantis MAĮ 69 str. 1 d., tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Dėl fiziniams asmenims apskaičiuotų 41 865 Lt ir išmokėtų 27 368,45 Lt dienpinigių pripažinimo su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė savo darbuotojams A. K., M. M., S. B., A. B. ir F. B. nuo 2002 m. iki 2005 m. apskaičiavo 41 865 Lt ir išmokėjo 27 368,45 Lt dienpinigių už komandiruotes į Rygą, Liepoją ir Kaliningradą bei šiuos dienpinigius priskyrė komandiruočių sąnaudoms (Komisijos byla, I t., b. l. 86-149).

Pareiškėja skunduose vietos mokesčių administratoriui, centriniam mokesčių administratoriui, Komisijai ir teismui darbuotojų buvimo komandiruotėje faktą grindė ir grindžia direktoriaus įsakymais, kuriuose nurodyta, kad darbuotojai į komandiruotę siunčiami sutarties sąlygoms suderinti, komerciniams ryšiams plėtoti, susitikti su potencialiais verslo partneriais.

Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, centrinis mokesčių administratorius ir Komisija patvirtino, kad ginčo laikotarpiu minėti asmenys buvo Lietuvoje (Komisijos byla, I t., b. l. 189-200; II t., b. l. 1-30; III t., b. l. 176-183), jie komandiruotės dienomis pasirašinėjo už pirktas ir gautas prekes, degalus ir panašiai (Komisijos byla, II t., b. l. 31-47). Be to, išmokėdama pinigus minėtiems asmenims, Bendrovė kasos išlaidų orderiuose ne visada nurodė, kad išmokami dienpinigiai ar komandiruotės išlaidos (Komisijos byla, I t., b. l. 153-188).

PMĮ 21 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo santykių metu) reglamentuojama, kad komandiruotė yra teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Pagal minimo įstatymo 21 str. 3 d., komandiruočių sąnaudos iš pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-04-28 nutarimo Nr. 613 „Dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį“ 8 p. buvo nustatyta, kad dienpinigiai už faktiškai būtą užsienyje laiką mokami pagal pase esančias žymas, kelionės bilietus arba kitus dokumentus, tačiau neviršijant komandiruotės į užsienį įsakyme nurodyto laiko. Jeigu pagal šiuos dokumentus nėra galimybės nustatyti, kada komandiruotasis atvyko į komandiruotės vietovę (vietoves) ar (ir) išvyko iš jos, dienpinigiai mokami už įsakyme nurodytą komandiruotės laiką.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3 p., iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas), taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiesiems į užsienio komandiruotes normas.

Sisteminė aptartų teisės normų turinio analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad komandiruotės dienpinigiai gali būti apskaičiuojami tik už faktiškai užsienyje išbūtą laiką. Buvimo komandiruotėje faktas turi būti neginčijamai nustatytas. Minėtose teisės normose įstatymų leidėjas aiškiai yra nurodęs, kas patvirtina komandiruotėje buvimo faktą, t.y. pase esančios žymos, kelionės bilietai arba kiti dokumentai.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad „proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (LR ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.)“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad duomenų, jog įsakymuose nurodytomis dienomis minimi asmenys buvo komandiruotėje, nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad Pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių prejudicinę galią turinčių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes, todėl daro pagrįstą išvadą, kad Pareiškėja pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę neįrodė minėtų darbuotojų buvimo komandiruotėse fakto, t.y. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių faktinį darbuotojų išvykimą: sienos kirtimo, kelionės ar nakvynės išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su mokesčių administratoriaus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad Pareiškėja išmokėjo dienpinigius, nors komandiruočių įsakymuose nurodyti asmenys realiai nevyko į komandiruotes, siekdama mokestinės naudos buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo ūkines operacijas, kurios realiai neįvyko, t.y. teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai minėtiems asmenims apskaičiuotų 41 865 Lt (išmokėtų 27 368,45 Lt) dienpinigių nepripažino komandiruočių sąnaudomis ir, pagal MAĮ 69 str. 1 d., apskaičiuotą dienpinigių sumą pripažino su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, nuo kurių mokesčių administratorius visiškai teisėtai ir pagrįstai Pareiškėjai papildomai apskaičiavo FAPM, GPM, VSD įmokas, įmokas į GF bei su jais susijusius delspinigius bei baudas.

Teismas daro išvadą, kad Pareiškėjos skundo motyvai dėl neteisėto pakartotinio patikrinimo VSD įmokų atžvilgiu nuo 2001-01-01 iki 2002-03-31 yra nepagrįsti, kad Patikrinimo akto tiriamojoje dalyje nurodyta, jog VSD įmokų patikrinimas yra atliktas nuo 2002-04-01 iki 2006-09-30 (Komisijos byla, I t., b. l. 63-85).

Dėl ūkinių operacijų tarp UAB „Akvida“ ir AB „Klaipėdos hidrotechnika“ pripažinimo neįvykusiomis.

Teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Bendrovė pagal 8 PVM sąskaitas faktūras įformino įvairių statybos, remonto ir rekonstrukcijos darbų atlikimą bei pardavimą AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir buhalterinėje apskaitoje apskaitė 2004-12-31 UAB „Testama“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą bei pagal ją padidino 2004 m. gruodžio mėnesio PVM atskaitą 8 390 Lt. Pareiškėja pagal 2004-12-31 UAB „Testama“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą leidžiamiems atsikaitymams priskyrė 46 610,42 Lt. Pareiškėja PVM ir pajamų sumas pagal AB „Klaipėdos hidrotechnika“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir deklaravo (Komisijos byla, II t., b. l. 60-113). Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius konstatavo, kad PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos tarp susijusių asmenų PMĮ 2 str. kontekste, t.y. Pareiškėjos akcininkas, buvęs AB „Klaipėdos hidrotechnika“ vadovas ir esamas valdybos pirmininkas yra P. J. Pareiškėjos ir AB „Klaipėdos hidrotechnika“ susijusius ryšius patvirtina pinigų pervedimai iš AB „Klaipėdos hidrotechnika“ į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą būtent tuo laikotarpiu, kuomet reikėjo sumokėti už perkamas AB „Klaipėdos hidrotechnika“ akcijas arba grąžinti paskolą. PVM sąskaitų faktūrų išrašymu buvo siekiama pateisinti piniginių lėšų pervedimus ir tuo pačiu metu buvo gauta mokestinė nauda tarp susijusių bendrovių, t.y. AB „Klaipėdos hidrotechnika“, įtraukusi į leidžiamus atsiskaitymus sumas pagal pareiškėjai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, galėjo sumažinti mokėtiną PM. Pareiškėja PVM ir pajamų sumas pagal AB „Klaipėdos hidrotechnika“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir deklaravo. Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad Pareiškėja, pažeisdama PVMĮ 64 str. 9 d., buhalterinėje apskaitoje apskaitė 2004-12-31 UAB „Testama“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir pagal ją padidino 2004 m. gruodžio mėnesio PVM atskaitą 8 390 Lt., nors UAB „Testama“ darbų krantinėje Nr. 119 neatliko, tik buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, neturinti juridinės galios.

Pagal PVMĮ 71 str. 6 d., (pagal šioje byloje aktualiu laikotarpiu galiojusią ir taikytiną), bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą.

PMĮ 4 str. 1 d. (ginčo santykių metu galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio baze yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Pagal PMĮ 11 str. 4 d. (ginčo santykių metu galiojusi įstatymo redakcija), išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

PVM sąskaita faktūra juridinės galios neturi ir pagal ją išlaidos negali būti pripažintos sąnaudomis, o pirkimo PVM – atskaitomu PVM, jeigu joje nėra visų teisės aktuose nustatytų rekvizitų (Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų 2002-05-29 Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 780, 2.1 p.).

Teismas daro išvadą, kad įmonių finansinėje apskaitoje finansinis rezultatas (pelnas) bendrąja prasme nustatomas kaip gautų pajamų ir sąnaudų skirtumas. Pagal minėtą PMĮ normą, į įmonės sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, gali būti įskaitomos tik faktiškai patirtos išlaidos, pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį. Vien formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos, ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ir atvirkščiai, vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu sąnaudos faktiškai nėra patirtos. Be kita ko, atkreipia dėmesį, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad „buhalterinio apskaitos dokumento rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkininkė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko ar jos turinys ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-1-355/2004, A-2-431/2005, A-17-711/2007).

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad yra pagrįsta mokesčių administratoriaus padaryta išvada, jog 8 PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos realiai neįvyko, t.y., kad darbų krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja neatliko, nes Bendrovė PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems darbams atlikti neįsigijo ir nenurašė jokių medžiagų, nepateikė dokumentų, patvirtinančių transporto priemonių ar kitų techninių priemonių panaudojimą atliktų darbų aktuose nurodytiems darbams atlikti, nepateikė darbų vykdymo projekto, kurį turėjo suderinti su VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, nepateikė statybos darbų žurnalo, pateiktose PVM sąskaitose faktūrose ir atliktų darbų aktuose nurodyti darbai neatitinka faktiškai atliktų darbų, kurie užfiksuoti statybos darbų žurnale, statybos darbų žurnale nurodyta, kad visus darbus atliko rangovas AB „Klaipėdos hidrotechnika“, UAB „Testama“ nepateikė jokių buhalterines apskaitos dokumentų, patvirtinančių jos dalyvavimą atliekant PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus, nepateikė automobilio kelionės lapų, medžiagų įsigijimo ir sunaudotų medžiagų nurašymo aktų, komandiruočių įsakymų, dienpinigių apskaičiavimo ir mokėjimo dokumentų, medžiagų ar priemonių (dažų, šveitimo priemonių, vibroplokščių ar kitokių techninių priemonių) įsigijimą ar jų panaudojimą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytiems darbams atlikti pavirtinančių dokumentų. Pagal Pareiškėjo pateiktą Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalą, Pareiškėjos darbuotojai nebuvo instruktuoti apie darbų saugą krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Iš krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos statybos žurnalų įrašų matyti, kad dažymo darbus atliko pats rangovas AB „Klaipėdos hidrotechnika“, o apie Pareiškėjos ar UAB „Testama“ atliktus darbus jokių įrašų nėra. Taigi, nei Pareiškėja, nei UAB „Testama“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paruošiamųjų darbų krantinėje Nr. 119 neatliko. Pagal Bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, Pareiškėja jokių tiesioginių sąnaudų šiam statybos objektui nepriskyrė. Nors Pareiškėjos vardu parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodoma medžiagų vertė 104 280 Lt (be PVM), tačiau pagal Pareiškėjos apskaitos dokumentus medžiagų įsigijimas ar jų nurašymas neužfiksuotas. Pagal Uosto direkcijos 2008-03-15 raštu pateiktas krantinės Nr. 119 statybos žurnalų įrašų kopijas, nuo 2005-11-02 iki 2005-12-22 buvo vykdomi grunto iškasimo ir išvežimo, g/b laužo išvežimo darbai, taip pat buvo betonuotas g/b antstatas, montuotos plokštės. Statybos žurnale nurodyta, kad visus darbus atliko AB „Klaipėdos hidrotechnika“, apie Pareiškėjos atliktus darbus jokių įrašų nėra. Taigi, Pareiškėja PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų rekonstrukcijos II etapo darbų krantinėje Nr. 119 neatliko. Bendrovė taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių grunto įsigijimą ir gabenimą iš karjero į krantinės Nr. 142 teritoriją, buhalterinėje apskaitoje atliktų darbų akte nurodytų kaip sunaudotų medžiagų nurašymas neužfiksuotas, nors kitų statybos objektų atžvilgiu tvarkė medžiagų sunaudojimo apskaitą pagal objektus ir pateikė medžiagų nurašymo aktus. Pagal Uosto direkcijos 2008-03-15 raštu pateiktas krantinės Nr. 142 statybos žurnalų įrašų kopijas nuo 2005-11-02 iki 2005-12-22, šiame objekte buvo atliekamas grunto užvežimas ir skaldos pagrindo įrengimas. Statybos žurnale nurodyta, kad visus darbus atliko AB „Klaipėdos hidrotechnika“, apie pareiškėjos atliktus darbus jokių įrašų nėra. 2005 m. gruodžio mėnesį nei pareiškėja, nei AB „Klaipėdos hidrotechnika“ (kaip rangovas, besirūpinantis subrangovo darbuotojų patekimu į objektą) dėl tarpininkavimo nesikreipė. Bendrovė nepateikė pareiškėjos darbuotojams ar jos vardu naudojamoms transporto priemonėms išduotų leidimų. Taigi, išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų Pareiškėja neatliko (Komisijos byla, II t., b. l. 119-120).

Nurodytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Testama“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagrindu vykdyti PVM atskaitą nėra teisinio pagrindo ir teisėtai neleido atskaityti UAB „Testama“ vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje išskirto 8 389,86 Lt PVM bei teisėtai ir pagrįstai papildomai apskaičiavo 26 695 PVM ir 7 046 Lt PVM delspinigių, nes minėta PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma turinti juridinę galią. Taip pat, mokesčių administratorius nustatęs, kad darbų, kurių įsigijimas įformintas UAB „Testama“ vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, vertę pripažinti leidžiamais atsikaitymais iš pajamų nėra teisinio pagrindo, pagrįstai sumažino leidžiamus atsikaitymus 46 610 Lt suma.

Dėl neapskaitytų pajamų pagal P. J. išrašytą 2004-05-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) .

Byloje nustatyta, kad Pareiškėja P. J. 2004-05-05 išrašė PVM sąskaitą faktūrą už statybos darbus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r., kurių vertė 120 000 Lt (18 305,08 Lt PVM), tačiau šios PVM sąskaitos faktūros ir pardavimo pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė (Komisijos byla, II t., b. l. 111, 112-113).

Pagal PVMĮ 14 str. 1 d. (ginčo santykių metu galiojusi įstatymo redakcija), prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra ar kitas šiame įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas.

Įvertinus Komisijos byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Pareiškėja pagal P. J. išrašytą 2004-05-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pajamų ir pardavimo PVM neapskaičiavo ir nedeklaravo, todėl jai pagrįstai mokesčių administratorius papildomai apskaičiavo mokėtiną 18 305 Lt pardavimo PVM, 488 Lt atsikaitymus į KPPPF ir su jais susijusius delspinigius ir baudas.

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

Teismas, išsamiai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, remdamasis aptartų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, daro išvadą, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino VMI ir Komisija, Pareiškėjos pateiktais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

MAĮ 67 str. 1 d. įtvirtina principą, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad mokesčių administratoriaus nagrinėjamu atveju apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos yra tinkamai pagrįstos. Minėto straipsnio 2 dalis atitinkamai numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Kadangi nagrinėjamoje byloje toks pagrindimas nėra pateiktas, teismas daro išvadą, kad Pareiškėjai pagrįstai apskaičiuotos papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusios sumos. Pareiškėja nei mokestinio patikrinimo metu, nei nagrinėjant mokestinį ginčą ikiteismine tvarka, nei nagrinėjant bylą teisme nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ūkinės operacijos, užfiksuotos buhalterinės apskaitos dokumentuose, yra įvykusios.

Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. yra nustatyti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, tarp jų ir mokesčio administratorius. Vienas iš šių principų yra objektyvumo principas, įtvirtintas minėto įstatymo 3 str. 2 p. Objektyvumo principas reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti objektyvūs, t.y. viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės ginčui teisingai išspręsti ir kritiškai, nešališkai vertinant visus reikšmingus bylai įrodymus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad mokesčių administratorius – viešojo administravimo sistemos sudėtinė dalis, turintis paisyti tiek bendrųjų teisės aktų, skirtų visiems viešojo administravimo subjektams, tiek specialiųjų teisės aktų, apibrėžiančių tik konkrečios institucijos veiklą. Sprendimas dėl mokestinio patikrinimo akivaizdžiai patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jam taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodyti sprendimo teisėtumo kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-11 sprendimas byloje Nr. A556 – 1323/2008 ir kt.).

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. įtvirtintą objektyvumo principą, 8 str. 1 d. nuostatas, mano, kad skundžiami sprendimai atitinka minėtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, mokestinis patikrinimas atliktas laikantis objektyvumo principo, Patikrinimo akte padarytos išvados yra pagrįstos teisės aktų nuostatomis, skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos respublikos viešojo administravimo 8 str. individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad Komisija, VMI ir Inspekcija teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, Komisijos, VMI ir Inspekcijos sprendimai ir Patikrinimo aktas yra teisėti ir pagrįsti, kad Bendrovės argumentai yra pagrįsti samprotavimais, todėl naikinti ginčo sprendimų ir Patikrinimo akto bei įpareigoti mokesčių administratorių atlikti mokestinį patikrinimą iš naujo nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo, o Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

pareiškėjos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.