Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

išnagrinėjusi D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nevykdė valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno nurodymų, t.y. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistė D. Š. 2014-07-29 surašė ir pasirašytinai įteikė 2014-07-29 mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)231, nurodant per 10 dienų nuo šio nurodymo gavimo dienos mokestiniam tyrimui pateikti išvardintą informaciją. D. Š. mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė ir nepranešė neįvykdymo priežasčių, tuo trukdė mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo pareigas. Šiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172³ straipsnio 1 dalyje.

D. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta. Jos interesams atstovauja advokatas, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 272 str.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2014-07-29 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratorius surašė D. Š. Mokesčių administratoriaus nurodymą asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (toliau – ir Nurodymas), kuris patvirtina, kad D. Š. buvo nurodyta pateikti paaiškinimus šio nurodymo pridėtuose prieduose apie laikotarpius nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 įsigytą turtą ir (ar) pajamų gavimo šaltinius bei gautas ir perleistas lėšas ir juos pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais, bei gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo išlaidas. Išaiškinta, kad prie nurodymo pridėtas priedas turi būti užpildytas ir per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo pateikiamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyriuje; taip pat nurodyta atsakomybė už Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno nurodymų nevykdymą. Su šiuo nurodymu D. Š. pasirašytinai supažindinta 2014-07-29.

Teismo posėdžio metu D. Š. atstovas paaiškino, kad D. Š. tokių duomenų, kokius prašoma pateikti, nekaupia ir neprivalo kaupti. Dalį gal galėtų pateikti, bet nepateikė visiškai. Dėl termino pratęsimo gal nesikreipė. Tyrimas vyksta dėl jos sutuoktinio veiklos. Šeima turi namą, sklypą dovanojo uošvis. Tai principinis klausimas. Ji gal ir turi kai kuriuos duomenis, bet teisės aktai neįpareigoja kaupti tokios informacijos, kokią reikalaujama pateikti. Šiuos duomenis gali turėti tik asmuo, kuris kaupia apskaitą. Niekur nenurodyta, kad galima teikti apytikslius duomenis. Po metų žmogus tikrai negali prisiminti, kas ir kiek kainavo. Reikalavimuose nerašoma, kad reikia pateikti tai, ką asmuo gali pateikti. Inspekcija reikalauja duomenų, kuriuos asmuo gali turėti tik kaupdamas apskaitą, o niekur nėra parašyta, kad asmuo privalo kaupti apytikslius duomenis. Taip pat ji neprivalo skųsti inspekcijos reikalavimo. Jeigu įstatymas neįpareigoja kaupti šios informacijos, Valstybinė mokesčių inspekcija neturi teisės reikalauti. Prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas D. Š. surašytas pagrįstai. Laiko pateikti informaciją buvo skirta pakankamai, nurodymas pagrįstas teisės aktais ir aiškus, tačiau asmuo piktybiškai neteikia šių duomenų. Mano, kad galima prisiminti apie gautą registruotą ir neregistruotą turtą, gauti dokumentus ir nurodyti, iš kur gautos lėšos. Inspekcija nereikalauja nurodyti spintų; turi teisę pažiūrėti apie asmenų privalomą registruoti turtą, tačiau šio turto neadministruoja ir duomenų nerenka. Tikrinama, ar pajamų šaltiniai apmokestinti. Jeigu yra duomenys, kad įsigytas namas, inspekcija neturi duomenų, kokiu būdu, iš ko įsigytas. Duomenimis apie darbo užmokesčius disponuoja Sodra. Apie lėšas bankuose duomenų taip pat neturi.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (čia ir toliau pažeidimo fiksavimo metu galiojusi 2012-10-02 įstatymo Nr. XI-2251 redakcija) 40 straipsnio 2 punktas nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Byloje neginčijama, kad D. Š. nepateikė mokesčių administratoriui reikalaujamų duomenų, tačiau atstovas teigia, kad asmuo neprivalo saugoti dokumentų, patvirtinančių jo išlaidas, turimą turtą ir pan., todėl reikalavimas negali būti teisėtas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos MAĮ 36 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kad mokesčių mokėtojas turi teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo. Tačiau pažymėtina, kad mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus mokesčių mokėtojui mokesčių sumokėjimo klausimais (MAĮ 2 str. 8 p., 16 p., 13 str., 33 str.), o nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius reikalavo iš D. Š. pateikti mokesčių įstatymuose nenurodytą informaciją. Be to, byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius reikalavo pateikti sukauptus duomenis ar reikalavo juos kaupti. Kita vertus, Mokesčių administratoriaus nurodyme asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (b.l. 5) yra išaiškinta, kad šis Nurodymas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl manydama, jog inspekcijos reikalavimas yra neteisėtas, D. Š. galėjo jį skųsti Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šia teise D. Š. nepasinaudojo, todėl privalėjo Nurodymą vykdyti. Teismas pažymi, kad asmeniui nėra nustatyta pareiga teikti skundą, tačiau tai yra įstatyme įtvirtinta teisė, kuria asmuo gali apginti savo teisėtus interesus, o jei asmuo nesinaudoja apskundimo teise, vadinasi, reikalavimas laikomas teisėtu. Tai, kad D. Š. pasirinko pasyvų elgesio variantą (nesutinka, tačiau neskundžia), sukėlė įstatymo numatytas pasekmes – administracinio teisės pažeidimo bylos jai inicijavimą. Teismas įvertinęs Nurodymo turinį nenustatė pagrindo abejoti jo teisėtumu. Taip pat pažymėtina, kad D. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dokumentų nepateikė, kadangi turėjo mažai laiko po advokato pakeitimo, tačiau bylos duomenimis ji net nesikreipė į mokesčių administratorių dėl termino pratęsimo ar su teismui išsakytais argumentais, paaiškinimais apie tai, jog nekaupia prašomos pateikti informacijos, su klausimais dėl Nurodymo pildymo, vykdymo ar pan., be to šis Nurodymas buvo pakartotinis (b.l. 13-14), todėl nėra pagrindo manyti, jog D. Š. nesuprato Nurodymo reikalavimų. Taipogi pažymėtina, kad asmens subjektyvus požiūris (supranta ar nesupranta savo veikos neteisėtumą) atsakomybės nešalina. Taigi, D. Š. buvo supažindinta su Nurodymu, jo neapskundė, tačiau ignoravo, todėl jos veika (neveikimas) kvalifikuojama kaip mokesčių administratoriaus teisėto nurodymo nevykdymas.

D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, į D. Š. asmenybę, t.y. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, yra dirbanti, auginanti du mažamečius vaikus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl jai skirtina bauda, artima įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijos minimumui (ATPK 24 str., 30 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Š. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) litų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.