Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1030-390/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
2A-1030-390/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16018-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Galina Blaževič
Ieškovas
BUAB „AG Vimonta“
Atsakovas
akcinei bendrovei DNB
Civilinė byla Nr. 2A-1030-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16018-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 50.10; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas), Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo atstovėms I. S., advokatei B. P., atsakovo atstovui advokatui L. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „AG Vimonta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1195-944/2014 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei DNB lizingas dėl sumokėtų įmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „AG Vimonta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB DNB lizingas 102 751,74 Lt sumokėtų įmokų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5). Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta lizingo sutartis, kurios pagrindu atsakovas lizingavo ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini)5C įsigijimą su 6 procentų metinėmis palūkanomis. Teigiama, kad UAB „AG Vimonta“ didžiąja dalimi įvykdė 2007 m. lapkričio 19 d. lizingo sutartį ir pradelstų įmokų suma liko 17747,53 Lt, o delspinigių suma – 2910,05 Lt. Kauno apygardos teismas 2012-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2644-221/2012 iškėlė UAB „AG Vimonta“ bankroto bylą, todėl finansinės nuomos sutartis pilnai nebuvo įvykdyta ir turtas neperėjo UAB „AG Vimonta“ nuosavybėn. Kauno apygardos teismas UAB „AG Vimonta“ bankroto byloje 2013 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino, o 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi patikslino kreditoriaus AB DNB lizingas finansinį reikalavimą. Kreditorius G. R. dėl minėtų nutarčių pateikė atskirąjį skundą, kuriuo ginčijo kreditoriaus AB DNB lizingas 20 657,58 Lt finansinį reikalavimą, patvirtintą remiantis 2007 m. lapkričio 19 d. lizingo sutartimi Nr. 200711F-1886, kurios dalykas yra vogtas ekskavatorius (duomenys neskelbtini)5 C. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 27 nutartimi paliko nepakeistą 2013 m. balandžio 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas patikslintas kreditoriaus AB DNB lizingas 20 657,58 Lt finansinis reikalavimas ir konstatavo niekinį 2007 m. lapkričio 19 d lizingo sutarties Nr. 200711F-1886 ir pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2007711F-1886-P faktą ir šių sandorių negaliojimą, nes šių sutarčių dalykas buvo vogtas daiktas ir pardavėjas neturėjo teisių į jį. Ieškovas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kreipėsi į atsakovą dėl pagal niekinį sandorį sumos grąžinimo, tačiau 2013-09-04 atsakymu atsakovas informavo, jog jis neturi teisinio pagrindo grąžinti UAB „AG Vimonta“ sumokėtas lizingo įmokas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas tokiu būdu atsisakė vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį dalyje dėl restitucijos. Taigi, ieškovas suformuluotu ieškinio pagrindu prašo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo pagal niekinį sandorį sumokėtą 102 751,74 Lt sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 67-69). Teismas nustatė, kad priteisus ieškovui sumokėtus lizingo mokėjimus, kuriuos sudaro turto vertės dengimai ir palūkanos, susidarytų tokia situacija, kad ieškovas gauna turto, į kurį neturėjo teisės, kainą, lizingo uždarbį (palūkanų forma) ir lizinguotu turtu visą laiką naudojosi neatlygintinai ir gavo iš to finansinę naudą. Tuo tarpu iš atsakovo AB DNB lizingas būtų atiteista sumokėti turto kaina ir patirti nuostoliai, nors turtas yra konfiskuotas. Teismas pažymėjo, kad šioje situacijoje dvišalės restitucijos taikymas yra negalimas, prieštarauja įstatymams ir teismų praktikai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei gerai moralei ir nepagrįstai bei nesąžiningai pablogintų atsakovo AB DNB lizingas padėtį. Teismas sprendė, kad BUAB „AG Vimonta“ privalo grąžinti AB DNB lizingas visą sumokėtą kainą ir patirtus nuostolius, o visus reikalavimus dėl jo patirtų nuostolių atlyginimo turi teisę reikšti trečiajam asmeniui.

Teismo vertinimu, kadangi lizingo gavėjas pats pasirinko turto pardavėją ir turtą bei įsitikino jo tinkamumu, todėl lizingo gavėjas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už turto tinkamumą ir atsako už lizingo davėjo patirtus nuostolius ir žalą, kilusią dėl trečiųjų asmenų teisių į turtą (Lizingo sutarties 2.1.3 p.). Kitaip tariant, Lizingas yra tikrojo daikto pirkėjo (BUAB „AG Vimonta“) finansuotojas ir turtą nuosavybės teise įgyja tik pirkėjo (BUAB „AG Vimonta“) naudai, tad būtent lizingo gavėjas (BUAB „AG Vimonta“) atsako už turto tinkamumą ir visus dėl to patirtus nuostolius. Teismas darė išvadą, kad BUAB „AG Vimonta“ pasirinkdama lizingo objektą (tiek turto pardavėjas, tiek lizingo gavėjas yra tas pats BUAB „AG Vimonta“) turi atlyginti AB DNB lizingas ne tik nesumokėtą lizingo objekto kainą, bet ir visus dėl to patirtus nuostolius. Tai, kad lizingo gavėjas būdamas verslo subjektu pats pasirinko lizingo dalyką, reiškia, kad jam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai ir negalima perkelti atsakomybę dėl lizingo objekto pasirinkimo lizingo davėjui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „AG Vimonta“ prašo panaikinti 2014 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti (b. l. 74–79). Nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:

Teismas restitucijos netaikė nepagrįstai, visiškai nevertindamas esminės aplinkybės, kad įsiteisėjusia apeliacinio teismo nutartimi buvo panaikinta ne tik pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau ir pati lizingo sutartis, kurios negaliojimo pasekmės neabejotinai privalo būti taikomos grąžinant negaliojančio sandorio šalis į pirminę padėtį. Juo labiau, kad restitucijos būdu grąžinta suma bus panaudota bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesų tenkinimui. Pripažinus lizingo sutartį niekine ir negaliojančia tarp trečiojo asmens, - pardavėjo, BUAB „AG Vimonta“, - pirkėjo, ir AB DNB lizingas - Lizingo davėjo, turėjo būti taip pat taikoma restitucija, šalis grąžinant į pirminę padėtį.

Teismas supainiojo vienašalės ir dvišalės restitucijos taikymo sąlygas. Teigiama, kad minitraktorius buvo pavogtas iš teisėto savininko, todėl buvo grąžintas draudimo bendrovei. Ši aplinkybė rodo, kad dvišalė restitucija tapo iš tiesų negalima. Tačiau pirmos instancijos teismas sprendė, kad šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti ir vienašalę restituciją (pinigų grąžinimą ieškovui), nes dėl to nepagrįstai pablogėtų atsakovo padėtis (CK 6.145 str. 2 d.). Apelianto nuomone, atsakovas taip pat turi visas galimybes patirtus nuostolius išsiieškoti iš miniekskavatorių pardavusio asmens, todėl vienašalės restitucijos taikymas neprieštarauja protingumo ir ekonomiškumo principams, o teismo priimtas sprendimas prieštarauja 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusiai nutarčiai, kurioje apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir suprantamai išaiškino, jog panaikinus 2007 m. lapkričio 19 d. lizingo sutartį ir pirkimo-pardavimo sutartį privalo būti taikoma restitucija.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad lizingo gavėjas (BUAB „AG Vimonta") atsako už turto tinkamumą ir visus dėl to patirtus nuostolius. Teismas nagrinėdamas bylą nesiaiškino aplinkybių, kurios patvirtintų arba paneigtų lizingo davėjo tinkamą prisiimtų pareigų vykdymą, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su lizingo davėjo atsakomybe, tokiu būdu pažeidė LR CK 6.567 str. 2 d., CK 6.571 str. 3 d., CK 6.573 str. 3 d.

Tvirtinama, kad byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje, nors ieškovė apie įvykusį parengiamąjį teismo posėdį nebuvo tinkamai informuota. Taip pat nagrinėjant bylą į bylą nebuvo įtrauktas minitraktoriaus „Caterpillar 303.5C pardavėjas, kurio teisėms ir pareigoms pirmosios instancijos teismo sprendimas neabejotinai sukels teisines pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovas AB DNB lizingas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto BUAB „AG Vimonta“ AB DNB lizingo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 85–90). Nurodomi tokie atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

teismas pagrįstai sprendė, jog dvišalė restitucija nagrinėjame ginče negalima, o taikytini specialūs sandorio negaliojimo padariniai, nustatyti CK 6.307 str. 1 d. 3 d., 6.323 str. 1 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-27 nutartyje tik nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę negaliojančio sandorio pasekmė yra restitucija, tačiau jokiu būdu nekonstatavo, jog restitucija taikytina ir nagrinėjamoje situacijoje. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės išsprendė tarp šalių kilusi ginčą ir nustatė tiek pirkimo - pardavimo sutarties, tiek lizingo sutarties negaliojimo teisinius padarinius. Šių aplinkybių apeliantas neįvertina, todėl visiškai nepagrįstai remdamasis minėta apeliacinio teismo nutartimi reiškia reikalavimą taikyti dvišalę restitucija, kai ginčas iš esmės yra išspręstas.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai išanalizavimo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, spręsdamas dėl apelianto atsakomybės Lizingui už turto tinkamumą bei patirtus nuostolius ir žalą, kilusią dėl trečiųjų asmenų teisių į turtą. Teigiama, kad Lizingas elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jam turtą perleidžiantis asmuo (Apeliantas) neturėjo teisės to turto perleisti. Pagal CK 6.567 str. 2 d., lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko pasirinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita. Apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neįrodė, jog lizingo bendrovė būtų įtakojusi turto pasirinkimą (priešingai, lizingo bendrovė nagrinėjamu atveju turtą Pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo iš paties Apelianto) ar būtų buvęs nesąžiningas ar elgęsis neatidžiai ir neatsakingai, kas sudarytų pagrindą kitaip spręsti kilusį teisminį ginčą, nei jis išspręstas skundžiamu sprendimu. Atsakovo įsitikinimu, Lizingo sąžiningumo nepaneigia ir Kauno apygardos prokuratūros 2013-11-04 nutarimas, nes jame tik nurodomos abejonės dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, tačiau jokiu būdu nėra konstatuojamas lizingo bendrovės nesąžiningumas.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais, jog civilinė byla pirmosios instancijos teisme neteisėtai išnagrinėta iš esmės 2014-01-09 teismo posėdyje. Tvirtinama, kad ieškovas apie 2013-12-10 vykusį parengiamąjį teismo posėdį nebuvo informuotas nepažeidžiant proceso teisės normų reikalavimų.

AB DNB lizingas nesutinka su apelianto teiginiais, jog skundžiamas sprendimas negalioja CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu, nes į bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtrauktas turto pardavėjas. Atsiliepime akcentuojama, kad tarp ginčo šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose tiek turto pardavėju, tiek lizingo gavėju buvo tas pats asmuo - apeliantas, t. y. jis pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu turtą perleido Lizingo nuosavybėn, o Lizingo sutarties pagrindu Lizingas suteikė teisę apeliantui (lizingo gavėjui) toliau šį Turtą valdyti ir naudoti, mokant lizingo mokėjimus. Be to, asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškovas nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas minitraktoriaus „Caterpillar 303.5C pardavėjas, kurio teisėms ir pareigoms pirmosios instancijos teismo sprendimas neabejotinai sukels teisines pasekmes ir tai yra absoliutus procesinės teisės normų pažeidimas. Teisėjų kolegija tokį argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio, kad ieškovas ginčą kildina iš tik iš lizingo sutarties, sudarytos tarp UAB „AG Vimonta“ bei AB DNB lizingas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos viršyti paties apelianto ieškinyje pareikštų reikalavimų ir taip pat spręsti dėl ekskavatoriaus pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „AG Vimonta“ ir minitraktoriaus „Caterpillar 303.5C pardavėjo galiojimo. Atskirai pažymėtina, kad pagal CK 6.573 straipsnį, lizingo gavėjas turi teisę pareikšti pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo pardavimo sutarties, o minitraktoriaus „Caterpillar 303.5C pardavėjo su ieškovu sudaryti sandoriai ir jų galiojimas lizingo gavėjo teisių ir pareigų neįtakoja, todėl ir pagrindo nagrinėjamoje byloje šio sandorio šalims reikšti reikalavimus ar prašyti nuginčyti juos nėra. Dėl to byloje priimtas teismo sprendimas nedaro įtakos aptarto minitraktoriaus pardavėjo teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant sprendimą CPK 266 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

Atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui tinkamai nebuvo pranešta apie teismo posėdį. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas ieškovui siuntė teismo šaukimą ieškinyje nurodytu adresu Draugystės g, 19, Kaunas ir teismo šaukimas buvo įteiktas ieškovo darbuotojai (b. l. 50). Taigi, pripažintina, kad ieškovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai ir procesinės teisės normos nebuvo pažeistos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2007-11-19 sudarė Lizingo sutartį Nr. 200711F-1886, kurios pagrindu atsakovas lizingavo ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini)5C, kurio kaina 34899 EUR arba 120 499,27 Lt, įsigijimą su 6 procentų metinėmis palūkanomis (b. l. 12-18). Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „AG Vimonta“ iškelta bankroto byla (b. l. 6-8). Konstatavus, kad lizingo sutarties dalykas – minitraktorius „Caterpillar 303.5C“ galimai yra nusikaltimo dalykas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. balandžio 15 d. nutarimu minitraktorius grąžintas Vokietijos draudimo bendrovei (b. l. 19-20). Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas patikslintas kreditoriaus AB „DNB lizingas“ 20 657,58 Lt reikalavimas, palikta nepakeista. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad AB DNB lizingas, kaip daikto pirkėjas, pagal pripažintą negaliojančią pirkimo–pardavimo sutartį, turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti turėtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta ir taip pat pripažinta negaliojančia lizingo sutartis, pagal kurią lizingo gavėjas UAB „AG Vimonta“ nebuvo visiškai atsiskaitęs, ir esant aplinkybei, kad tiek daikto pardavėjas, tiek lizingo gavėjas yra tas pats asmuo, kreditorius AB DNB lizingas pagrįstai prašo patvirtinti nesumokėtą lizingo objekto kainos ir patirtų nuostolių 20 657,58 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (17 424,18 Lt nesumokėta lizingo objekto vertė ir 3 233,37 Lt nuostoliai). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo niekinį 2007 m. lapkričio 19 d lizingo sutarties Nr. 200711F-1886 ir pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2007711F-1886-P faktą ir šių sandorių negaliojimą pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kadangi šių sutarčių dalykas yra vogtas daiktas ir pardavėjas neturėjo teisių į jį (b. l. 21-26). Ieškovas teigia, kad lizingo sutartį tarp ieškovo ir atsakovo pripažinus negaliojančia turi būti taikoma restitucija ir atsakovas privalo sumokėti ieškovui įmokėtas lėšas, iš viso 102751,74 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, įvertinęs tai, kad lizingo gavėjas pats pasirinko turto pardavėją ir turtą bei įsitikino jo tinkamumu, todėl lizingo gavėjas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingas už turto tinkamumą ir atsako už lizingo davėjo patirtus nuostolius ir žalą, kilusią dėl trečiųjų asmenų teisių į turtą.

Apeliantas kelia lizingo davėjo atsakomybės klausimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad lizingo davėjui atsakomybė pagal lizingo sutartį nekyla, nes pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus. Nurodo, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, kurios patvirtintų arba paneigtų lizingo davėjo tinkamą prisiimtų pareigų vykdymą, nesiaiškino aplinkybių, susijsuių su lizingo davėjo atsakomybe, tokiu būdu pažeidė LR CK 6.567 str. 2 d., CK 6.571 str. 3 d., CK 6.573 str. 3 d. Savo argumentams pagrįsti apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kauno apygardos prokuratūros 2013-11-04 nutarimą nutarimą (b. l. 61–63). Apeliantas teigia, kad iš šio nutarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, buvo nustatyta, kad atsakovas buvo nesąžiningas dėl ko jis taip pat privalo prisiimti atsakomybę už lizingo daikto trūkumus, kadangi BUAB „AG Vimonta“, pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, o lizingo davėjas elgėsi nesąžiningai ir neprotingai.

Apeliacinės instancijos teismas, su apelianto argumentacija nesutinka ir pažymi, kad CK 6.567 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti, jeigu sutartis nenustato kitaip. Pagal šią teisės normą lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, vykdydamas lizingo sutartimi prisiimtas prievoles, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens, todėl privalo su juo sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį dėl lizingo dalyko įsigijimo. Pirkimo -pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydimasis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų, palyginus su atskira pirkimo - pardavimo sutartimi. Tokios pirkimo -pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2004). Lizingo gavėjas, nebūdamas pirkimo - pardavimo sutarties šalis, turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus teisę nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo ir pareigą sumokėti už įsigytą turtą (CK 6.573 str. 1 d.). Nors pirkimo - pardavimo sutartis ir lizingo sutartis yra dvi teisiniu požiūriu savarankiškos dvišalės sutartys, jų pagrindu atsiradę trišaliai santykiai lemia specifinį jų dalyvių teisių, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą. Be jau nurodytų ypatumų, pažymėtina, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas nurodo lizingo davėjui ne tik pasirinktą daiktą, bet ir pardavėją, iš kurio lizingo davėjas privalo jį nupirkti, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už jo pasirinkimą, t. y. daikto trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą (CK 6.567 str. 2 d., 6.571 str. 3 d., 6.573 str. 3 d.). Tuo atveju, kai lizingo gavėjas kreipiasi į lizingo davėją tik dėl finansavimo, jau apsisprendęs dėl konkretaus pardavėjo parduodamo daikto įsigijimo, jis (lizingo gavėjas) prisiima riziką dėl netinkamo pardavėjo ir (ar) įsigyjamo daikto pasirinkimo. Šiai rizikai maksimaliai sumažinti ne lizingo davėjas, o būtent lizingo gavėjas turi imtis apdairumo ir rūpestingumo kriterijus atitinkančių priemonių ir išsiaiškinti galimus daikto trūkumus. Taigi, esant lizingo santykiams nurodytomis sąlygomis, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkciją, turi tik finansinį interesą, o daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2012).

Lizingo davėjo atsakomybė už lizingo sutarties dalyko trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą įstatyme nustatyta tais atvejais, kai: dėl to šalys sutaria sutartimi; lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis; lizingo davėjas darė įtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką; pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga (CK 6.567 str. 2 d., 6.571 str. 3 d., 6.573 str. 3 d.). Vadinasi, lizingo gavėjas pretenzijas dėl daikto kokybės ar reikalavimus bei atsikirtimus, pagrįstus daikto kokybe lizingo davėjui gali reikšti tik tokiu atveju, jei lizingo davėjas parinko daiktą ar pardavėją, arba bent darė įtakos šiam procesui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad lizingo davėjas (AB DNB lizingas), vykdydamas Lizingo sutartį, nupirko iš UAB „AG Vimonta“ būtent lizingo gavėjo UAB „AG Vimonta“ nurodytą ekskavatorių (duomenys neskelbtini)5 C (civilinės bylos Nr. B2-580-221/2014 bylos dalies b. l. 89-90) ir perdavė lizingo gavėjui, taip įvykdydamas įstatyme ir lizingo sutartyje nustatytas pareigas (Lizingo sutarties 1.1 punktas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, taip pat nėra duomenų apie lizingo davėjo įtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką. Kadangi Lizingo sutartyje jos šalys nenustatė kitokių lizingo davėjo atsakomybės sąlygų, nei nustatyta įstatyme, taip pat sutartyje nėra nuostatų dėl lizingo davėjo pareigos parinkti automobilio pardavėją, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju lizingo davėjas atliko tik UAB „AG Vimonta“ pasirinkto ekskavatoriaus įsigijimo finansavimo funkciją ir jo atsakomybės už lizingo gavėjo pasirinkto daikto kokybę ir patį daiktą, nėra (CK 6.567 str. 2 d., 6.571 str. 3 d., 6.573 str. 3 d.). Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš AB DNB lizingas priteisti UAB „AG Vimonta“ naudai jo nurodytas sumas, nėra pagrindo. Apelianto argumentai, kad lizingo davėjui atsakomybė kyla dėl galimai jo nesąžinigų veiksmų, įsigyjant ekskavatorių iš pirkėjo, atmestini, kadangi, kaip jau minėta, byloje nėra pagrįstų įrodymų apie lizingo davėjo nesąžiningą elgesį, ar darytą įtaką lizingo gavėjui, šiam renkantis pardavėją ir sutarties dalyką. Kauno apygardos prokuratūros 2013-11-04 nutarime nurodoma tik suabejojama dėl galimo nesąžiningo sutarties šalių, įsigyjant minitraktorių, elgesį, tačiau konkrečių faktinių aplinkybių nenustatyta. Be to, minėtas Kauno apygardos prokuratūros procesinis dokumentas neturi prejudicinės galios Kauno apylinkės teismui priimant sprendimą. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neperkėlė lizingo davėjui AB DNB lizingas atsakomybės dėl patirtų nuostolių ir žalos, kilusios dėl trečiųjų asmenų teisių į turtą (Lizingo sutarties 2.1.3 p.).

Atsikertant į apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dvišalė restitucija yra negalima, kadangi priteisus ieškovui sumokėtus lizingo mokėjimus kuriuos sudaro turto vertės dengimai ir palūkanos, susidarytų tokia situacija, kad ieškovas gauna turto, į kurį neturėjo teisės, kainą, lizingo uždarbį (palūkanų forma) ir lizinguotu turtu visą laiką naudojosi neatlygintinai ir gavo iš to finansinę naudą. Tuo tarpu iš AB DNB lizingas būtų atiteista sumokėta turto kaina ir patirti nuostoliai, nors turtas yra konfiskuotas. Apeliantas teigia, kad tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, o teismas restitucijos netaikė nepagrįstai, visiškai nevertindamas esminės aplinkybės, kad įsiteisėjusia apeliacinio teismo nutartimi buvo panaikinta ne tik pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau ir pati lizingo sutartis, kurios negaliojimo pasekmės neabejotinai privalo būti taikomos grąžinant negaliojančio sandorio šalis į pirminę padėtį. Sprendžiant klausimą, kam kyla pareiga atlyginti UAB „AG Vimonta“ prašomas priteisti sumas, svarbu akcentuoti tai, kad lizingo objekto pirkimo–pardavimo sutartis, nors ir buvo sudaryta tarp AB „DNB lizingas“ ir UAB „AG Vimonta“, tiesiogiai siejo UAB „AG Vimonta“ (kaip pirkėją) ir UAB „AG Vimonta“ (kaip pardavėją) – šiuo atveju pirkėjas ir pardavėjas sutampa (Lizingo sutarties 2.3 punktas) (CK 6.573 str. 1 d.), todėl pripažinus sutartis niekinėmis bei UAB „AG Vimonta“ reiškiant reikalavimą dėl sumokėtų sumų grąžinimo, būtina įvertinti šalių teises ir pareigas, kilusias iš lizingo objekto pirkimo - pardavimo sutarties.

Iš CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktos pirkimo - pardavimo sutarties sąvokos galima spręsti, kad vienas iš esminių tokios sutarties požymių yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ir jo pareigą patvirtinti daikto nuosavybės teisę. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad ne tik perduodamo daikto kokybė, bet ir jo nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui, yra vienas esminių reikalavimų jam vykdant pareigą perduoti daiktą. Taigi, pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise. Tinkamas pardavėjo pareigos patvirtinti daikto, kuris yra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, nuosavybės teisę vykdymas reglamentuojamas CK 6.321 straipsnyje. Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Šiuo atveju pardavėjas pirkimo - pardavimo sutartimi patvirtino, jog parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise (pirkimo - pardavimo sutarties 1.2. punktas) (civilinės bylos Nr. B2-580-221/2014 bylos dalies b. l. 89), garantavo, kad parduodamas daiktas atitinka sutartimi bei įstatymu jam keliamus reikalavimus (CK 6.327 str.). Todėl išaiškėjus, jog lizingo objekto ginčo pirkimo - pardavimo sutartimi buvo perleistas vogtas ekskavatorius, atlyginti dėl sutarties pripažinimo niekine kilusius nuostolius pareiga tenka būtent pardavėjui (CK 6.323 str. 1 d.).

Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai, jog pripažinus Lizingo sutartį niekine, laikoma, jog lizingo bendrovė lėšas vykdant šią sutartį gavo be pagrindo, todėl jai ir tenka pareiga jas atlyginti lizingo gavėjui. Pagal bendrą restitucijos taikymo principą, šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Šiuo atveju taikant restituciją, apelianto manymu, UAB „AG Vimonta“ – ekskavatoriaus pardavėjas privalėtų grąžinti AB DNB lizingas už ekskavatorių sumokėtas lėšas, o AB DnB lizingas BUAB „AG Vimonta“ – lizingo gavėjui vykdant lizingo sutartį sumokėtas sumas, tačiau restitucijos taikymas visuomet neatsiejamai susijęs su teisingumo principo įgyvendinimu. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog dalį lizinguojamo objekto kainos padengė lizingo gavėjas UAB „AG Vimonta, o būtent 102 751,74 Lt, o likusią dalį 20 657,58 Lt remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-27 nutartimi įpareigotas padengti taip pat UAB „AG Vimonta“, kadangi lizingo gavėjas ir daikto pardavėjas yra tas pats asmuo (b. l. 21–26). Todėl pripažinus, jog dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekine pareiga atlyginti nuostolius kyla apeliantui kaip lizingo objekto pardavėjui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad dvišalė restitucija negalima, o lizingo davėjas AB DNB lizingas neturi teisinio pagrindo grąžinti apeliantui kaip lizingo gavėjui sumokėtus lizingo mokėjimus.

Esant nurodytam pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pripažintinas teisingu, todėl paliktinas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinį skundą atmetus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžiamas išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. AB DNB lizingas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apelianto bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo išlaidas. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės AB DNB lizingas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1 452 Lt dydžio išlaidas už suteiktas atstovavimo paslaugas (b. l. 99). Minėtas išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtus įrodymus sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo,8.11 punkto nuostatas, todėl iš apelianto AB DNB lizingas naudai jos priteistinos (CPK 79 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo BUAB „AG Vimonta“, juridinio asmens kodas 134025342, atstovaujamos administratoriaus UAB „Genora“, į. k. 302330708, atsakovo AB DNB lizingas juridinio asmens kodas 124385737, buveinės adresas – J. B. g. 26, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ bankas, banko kodas 40100, naudai 1 452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai Galina BlaževičAlgimantas KukalisArvydas Žibas