Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo mažiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 valandų. Taip pat N. J. uždrausta per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo mažiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 valandų bei uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens, savo reikmėms, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – amfetamino ir metamfetamino, neteisėtai jas laikė adresu, (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. gruodžio 23 d. atvykę policijos pareigūnai vonios patalpoje, spintelėje, kartoninėje dėžutėje, kurioje buvo sudėti dušo kranai ir pajungimo žarnos rado juodos spalvos krepšelį, kurį pravėrę jo viduje rado švirkštus ir plastikinius maišelius, kurių viduje buvo baltos spalvos milteliai - narkotinės medžiagos (amfetamino kurio masė 0,012 g ir metamfetamino, kurio masė 0,031 g).

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog N. J. padarė jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip galima suprasti iš N. J. apeliacinio skundo turinio, jis nepripažįsta savo kaltės padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nurodo, kad teismui netinkamai įvertinus jo sveikatos būklę ir nepaskyrus gynėjo buvo pažeista jo teisė į gynybą bei padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

6. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

7. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdamas, kad jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes šios nusikalstamos veikos jis nepadarė, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai, nešališkai, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai N. J. pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje apklaustų asmenų parodymus, išanalizavo rašytinius įrodymus, sugretino šiuos duomenis tarpusavyje ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog N. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

8. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

9. Byloje neginčytinai nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 23 d. 10.50 val. vonios patalpoje, spintelėje, kartoninėje dėžutėje rasta juodos spalvos rankinė, kurioje sudėti du vienkartiniai švirkštai su dangteliais, du praplėšti paketai švirkštams ir penki plastikiniai maišeliai su psichotropinėmis medžiagomis – 0,012 g amfetamino ir 0,031 g metamfetamino. Įvykio vietoje rastuose panaudotuose švirkštuose yra minėtų psichotropinių medžiagų pėdsakų. Šias aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 30-36), tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 4-5), 2020 m. birželio 10 d. specialisto išvada (t. 1, b. l. 52-54), liudytojo A. O. parodymai. Aplinkybes, kad ant įvykio vietoje rastų panaudotų švirkštų ir jų pakuočių bei plastikinių maišelių su psichotropinėmis medžiagomis rastų vyro kraujo ir biologinių pėdsakų geno tipas sutampa su N. J. geno tipu, patvirtina 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir 2020 m. lapkričio 6 d. specialistų išvadų duomenys (t. 1, b. l. 56-60, 62, 71-73). Tačiau, kaip matyti iš N. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepripažino (apeliaciniame skunde taip pat neigia padaręs baudžiamąjį nusižengimą) ir parodė, kad jo DNR pėdsakai ant maišelių ir švirkštų rasti tik todėl, kad jis, liudytojai K. L. paprašius patikrinti ar tai gera narkotinė medžiaga, lietė tuos maišelius ir uostė juos. Jis žinojo, kad ji vartoja narkotikus, matė kaip ji kambaryje supildavo narkotines medžiagas į kapsules ir juos vartodavo. Vis dėlto, šios nuteistojo versijos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Priešingai apelianto teiginiams, apklausiama apylinkės teisme liudytoja K. L. parodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja. N. J. jokių narkotinių medžiagų nėra pateikusi ir klaususi ar tai narkotikai ar ne. N. J. buvo jos taksi vairuotojas, o butą (duomenys neskelbtini) ji nuomojosi iš N. J. direktoriaus. Su N. J. jie artimai nedraugavo. Žinojo iš paties N. J. ir jo direktoriaus pasakojimų, kad jis vartojo amfetaminą. Pati vartojimo fakto nėra mačiusi, tik vieną kartą pastebėjo, kad jam iš rankos bėgo kraujas. Liudytoja patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 110-112), kad N. J. yra pas ją buvęs bute kelis kartus, buvo pasiprašęs į tualetą. Ką jis darė ten negali pasakyti, nieko įtartino nepastebėjo. Vieną kartą yra mačiusi kaip N. J. buvo iškritęs švirkštas, bet jis jį pakėlė ir įsidėjo atgal į kišenę. Kai atsikraustė į nuomojamą butą matė, kad vonioje buvo senos santechnikos kartoninė dėžutė, tačiau kas buvo jos viduje nežino, nežiūrėjo. Jai išsikrausčius iš nuomojamo buto N. J. kartą skambino ir sakė, kad tai ji įskundė jį dėl bute rastų narkotikų. Apie jokias narkotines medžiagas ji nieko nežinojo, nes jau kuris laikas ten negyveno. Pats N. J. jai pasakė, kad tame bute buvo rasta jo piniginė su švirkštais bei kažkokiais maišiukais (t. 2, b. l. 108-109). Šiuos liudytojos parodymus iš esmės patvirtino ir liudytojas A. O. nurodęs, kad kartu su N. J. dirbo taksi įmonėje. Jis nuomojo butą K. L. su dviem vaikais 2019 metais. Yra užėjęs apžiūrėti butą kai K. L. ten gyveno. Matė alkoholį, tačiau nei švirkštų nei narkotinių medžiagų nematė, narkotikų kvapo nejautė. Patvirtino, kad su minėta liudytoja N. J. bendravo, buvo jos taksi vairuotojas, veždavo į sporto klubą, jos bute tikrai yra buvęs. Jam yra kilę įtarimų, kad N. J. vartoja narkotikus. Išsikrausčius K. L., butą išsinuomojo policijos pareigūnas, kuris ir rado tualete po kriaukle dėžutėje švirkštus ir maišiukus su milteliais (t. 2, b. l. 103). Netikėti šių asmenų parodymais apylinkės teismas nematė pagrindo. Aplinkybių, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti N. J. teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, duoti esant įspėtiems dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, kaip matyti ir iš paties N. J. parodymų, jis neneigia bendravęs su K. L., buvęs jos bute (t. 2, b. l. 102). Jo sutuoktinė D. J. apklausima apylinkės teisme taip pat patvirtino, kad jos vyras vedžiodavo K. L., pripažino, kad sutuoktinis vartojo narkotikus, buvo nustojęs, tačiau vėliau ir vėl pradėjo (t. 2, b. l. 103). Tai, kad apeliantas turi problemų dėl narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo patvirtina ir tai, kad jis anksčiau yra teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo platinti (2019 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis), taip pat baustas administracine tvarka 2020 m. sausio 12 d. už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų bei narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (t. 2, b. l. 7-14). Tuo tarpu byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad liudytoja K. L. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas ar buvo bausta administracine tvarka, ar teista už jų vartojimą, disponavimą ar platinimą (t. 2, b. l. 27-40).

10. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė N. J. versiją, kad jis jokių psichiką veikiančių medžiagų nelaikė, o tik čiupinėjo ir uostė maišelius, priklausiusius K. L. ir laikė tai jo gynybine pozicija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys ir pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, pripažino, kad N. J. neteisėtai, nežinant liudytojai K. L., paslėpė (laikė) jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytomis aplinkybėmis įgytas psichotropines medžiagas - amfetaminą ir metamfetaminą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė visus būtinus BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, dėl ko N. J. atžvilgiu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažindamas N. J. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės ir tėra savaip nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės.

11. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo paaiškinimus apie darbą kriminalinės žvalgybos pareigūnams ir jų duotas konkrečias užduotis, vertino kaip jo gynybinę poziciją ir net neapklausė minėtų pareigūnų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šiuos nuteistojo teiginius, todėl jie pagrįstai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. J. taip pat teigia, kad buvo padarytas esminis baudžiamo proceso pažeidimas – pažeista jo teisė į gynybą, nes apeliantui nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors jo dalyvavimas dėl N. J. sveikatos būklės buvo būtinas (pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

13. Pažymėtina, kad BPK 51 straipsnio 1 dalyje yra numatyti atvejai, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Vienas iš jų nurodytas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte: gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Tokiu atveju, jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos parinktą gynėją (BPK 51 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad asmuo turi fizinių ar psichinių trūkumų, teismas turi išsiaiškinti, ar tokie trūkumai neleidžia įtariamajam (kaltinamajam) pasinaudoti savo teise į gynybą.

14. Kaip matyti iš bylos duomenų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme nebuvo nustatyta privalomų gynėjo dalyvavimo pagal BPK 51 straipsnį pagrindų. Ikiteisminio tyrimo metu N. J. buvo tinkamai išaiškinta jo teisė turėti gynėją, jis savo parašu patvirtino, kad suprato savo teises (t. 1, b. l. 117). Taigi, niekas netrukdė nuteistajam pačiam pasirinkti sau tinkamą gynėją ir su juo sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme teismo posėdyje N. J. taip pat buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis gynėjo atsisakė, be to, teisėjas jam išaiškino ir teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo, tačiau šia teise N. J. nepasinaudojo, klausimo dėl privalomo gynėjo paskyrimo pagrindų nekėlė (t. 2, b. l. 69, 101).

15. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo gauti duomenys iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus, kad N. J. šio sektoriaus stacionare gydėsi du kartus, paskutinį kartą 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d., jam diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), o 2020 m. liepos 13 d. atlikta vidinė psichiatro konsultacija ir diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, kiti elgesio sutrikimai ((duomenys neskelbtini)), tačiau specialistui atlikus pirminį teismo psichiatrinį tyrimą buvo padaryta išvada, jog skirti N. J. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, nes N. J. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir dabar gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su juo galima atlikti tyrimo veiksmus ir jis gali dalyvauti teismo posėdyje (t. 1, b. l. 94-95). Byloje nėra jokių kitų duomenų (medicininių dokumentų, teismų sprendimų dėl asmens civilinio veiksnumo apribojimo ir pan.), kurie keltų pagrįstų abejonių dėl N. J. psichinės sveikatos bei gebėjimo suprasti (suvokti) savo veiksmus (jų esmę) ir (ar) juos valdyti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad viso baudžiamojo proceso metu N. J. elgėsi adekvačiai, nors kaltės ir nepripažino, tačiau iš esmės davė nuoseklius, išsamius parodymus, ir nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl savo psichikos būklės ar neįgalumo negali suprasti (valdyti) savo veiksmų ir jam būtinas gynėjas. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių apeliantas neišsakė ir apklausiamas apylinkės teisme. Priešingai, kaip jau buvo minėta, teismui išaiškinus teisę turėti gynėją, N. J. nurodė, kad advokato jam nereikia ir jo atsisakė bei neišdėstė jokių aplinkybių, kad dėl jo sveikatos būklės jam būtinas gynėjas. Abejones dėl savo sveikatos būklės N. J. išdėstė tik apeliaciniame skunde. Pažymėtina, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apylinkės teisme N. J. aktyviai naudojosi savo kaip įtariamojo/kaltinamojo teisėmis, reiškė įvarius prašymus, teikė papildomus dokumentus prijungimui ir pan. (t. 1, 139, 142-153, t. 2, b. l. 49-51). Atsižvelgdama į visumą išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu ir vėliau vykstančio proceso metu N. J. dėl jo turimos negalios ar psichinės sveikatos būklės negalėjo tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, ir dėl to jam buvo privaloma užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Paminėtų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad buvo suvaržyta ar pažeista N. J. teisė į gynybą. Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme N. J. buvo užtikrintas.

16. Kaip matyti iš skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių, teismas nustatė, jog N. J. disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos - amfetamino, kurio masė 0,012 g ir metamfetamino, kurio masė 0,031 g, tačiau kaip matyti iš 2020 m. birželio 10 d. specialisto išvados (t. 1, b. l. 52-54), minėtos medžiagos yra ne narkotinės, bet psichotropinės, todėl šis rašymo apsirikimas ištaisytinas, kadangi tai nekeičia nuosprendžio esmės.

17. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prašė jį išteisinti, t. y. nesutiko ir su jam paskirta bausme, kolegija pasisako ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei parinkdamas bausmės rūšį, įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nurodė motyvus, lėmusius bausmės skyrimą. Įvertinus nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, veikos padarymo aplinkybes bei veikos pavojingumą, tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, praeityje teistas, tame tarpe ir už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo platinti, baustas administracine tvarka, taip pat ir už psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimą, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo nenorą laikytis įstatymų, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimą vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta jau įsiteisėjus 2020 m. spalio 12 d. teismo nuosprendžiui, apylinkės teismas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai ir teisingai subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. Subendrintą bausmę vertinti kaip per griežtą pagrindo nėra, juolab, kad teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą ir bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu.

18. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o N. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendyje, vietoje teiginių „narkotinės medžiagos“ nurodant „psichotropinės medžiagos“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.