Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Virginija Popoviene Baudžiamoji byla Nr. 1A-95/2009

Teiseja Silvana Girdeniene Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4;

1.2.27.1; 2.1.7.2; 2.1.7.4.

2009 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. K. apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 10 MGL dydžio, t.y. 1300,00 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. K. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybes tarnautojui, t. y. 2007 m. sausio 22 d., apie 12.25 val., Varenos rajone, kelio Vilnius-Varena-Gardinas 90-ajame kilometre, ji del keliu eismo taisykliu sustabdžius Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios patruliu kuopos magistraliniu keliu priežiuros burio patruliams A. L. ir A. K. , nepakluso teisetiems ju reikalavimams pateikti vairuotojo pažymejima ir kitus dokumentus administracinio teises pažeidimo protokolo surašymui ir panaudojes ju atžvilgiu fizini smurta, t. y. A. L. spyre viena karta i krutine, padarydamas jam nežymu sveikatos sutrikdyma del kraujosruvos krutinkaulio projekcijoje, bei spyre A. K. du kartus i kaire koja, padarydamas jam nežymu sveikatos sutrikdyma del poodiniu kraujosruvu kaires blauzdos šoniniame paviršiuje, ir taip pasipriešino valstybes tarnautojams.

Nuteistasis pastebi, jog teismas nurodydamas, kad apeliantas nesileido isodinamas i tarnybini automobili, pažeide nekaltumo prezumpcija, inkriminavo tokias veikas, kurios nepateiktos kaltinime, taip pat nebuvo nustatytos teismo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginco metu policininkai sugalvojo panaudoti prieš apelianta fizine prievarta. J. K. pažymi, jog policijos pareigunai, naudodami fizine prievarta, nesilaike Policijos veiklos istatymo 23 str. 5 d. nustatytos tvarkos. Be to, naudoti fizine prievarta pareigunams nebuvo jokio pagrindo.

Nuteistasis mano, kad nepagrista pirmosios instancijos išvada, jog policijos pareigunai fizine prievarta jo atžvilgiu panaudojo teisingai. Tokia teismo išvada prieštarauja Policijos veiklos istatymo 23 str. ir 24 str. nuostatoms. Skunde atkreipiamas demesys, kad nuteistasis jokiais aktyviais veiksmais nevenge sulaikymo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas gynesi nuo neteisetu policijos veiksmu, todel tokie veiksmai negali buti vertinami kaip nusikaltimas.

Nuteistasis teigia, kad teismas nesiaiškino, kodel jis tik iš dalies ivykde pareigunu reikalavimus, todel padare klaidingas išvadas. Be to, pažymi, jog Policijos patruliu veiklos instrukciju 75 str. nurodyta, kokiais atvejais asmuo gali buti kvieciamas i patrulini automobili. Apelianto nuomone, nagrinejamoje situacijose nebuvo jokiu salygu, del kuriu jis butu privalejes eiti i patrulini automobili, o pareigunai butu galeje to iš jo reikalauti. Dar karta atkreipia demesi i tai, kad naudoti fizine prievarta jo atžvilgiu nebuvo jokio pagrindo ir reikalo.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokurore ir nukentejusieji prašo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. Nuteistojo kaltuma del jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina irodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinejimo metu, aptarti nuosprendyje.

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai nustate bylos faktines aplinkybes, tarp apelianto ir pareigunu ivykusio konflikto eiga. Iš byloje esancio 2007 m. sausio 31 d. nutarimo del administracinio teises pažeidimo matyti, jog J. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. ir 124 str. 6 d. (t. 2, b. l. 49). Aptariamas nutarimas nebuvo nei panaikintas, nei pakeistas. Cia atkreiptinas demesys ir i tai, kad nuteistasis nutarimo neskunde, ši aplinkybe iš esmes rodo, jog jis sutiko su pažeidimo fakto nustatymu. Taigi, 2007 m. sausio 31 d. nutarimas irodo, jog J. K. 2007 m. sausio 22 d. padare administracinius teises pažeidimus, tame tarpe ir pažeidima, už kuri buvo stabdomas policijos pareigunu, t. y. nuteistasis viršijo leistina maksimalu greiti. Todel kolegijai nekyla jokiu abejoniu, kad J. K. buvo stabdomas pagristai ir tinkamai. Šios aplinkybes apeliaciniame skunde negincija ir pats nuteistasis.

Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, jog konfliktas kilo del to, kad nuteistaji sustabde pareigunai atsisake tinkamai prisistatyti. Nukentejusysis A. K. pirmosios instancijos teisme parode, kad J. K. vairuojamam automobiliui sustojus šalikeleje, nukentejusysis priejo prie sustojusio automobilio, prisistate ir papraše pateikti vairuotojo pažymejima, automobilio draudimo dokumentus, registracijos pažymejima. Nukentejusysis taip pat paaiškino, jog neatsimena ar J. K. praše parodyti tarnybini pažymejima, bet jeigu butu prašes, tai pažymejima butu parodes (t. 2, b. l. 226-227). Šiuos parodymus nukentejusysis patvirtino ir apeliacines instancijos teisme.

Nukentejusiojo parodymus, kad priejus prie sustabdyto automobilio jis prisistate patvirtina liudytojo T. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisejui (t. 1, b. l. 47-49). Kolegijos isitikinimu pirmosios instancijos teismas pagristai remesi liudytojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisejui, kadangi liudytojas nurode, jog duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisejui geriau atsimine visas ivykio aplinkybes. Be to, pagarsinus liudytojo parodymus, jis duotus parodymus patvirtino. Apeliacini skunda nagrinejancio teismo isitikinimu byloje yra visiškai irodyta, jog policijos pareigunui priejus prie sustabdyto automobilio, jis prisistate.

Atkreiptinas demesys i tai, kad nei nukentejusysis A. L. , nei liudytoja J. K. negalejo nurodyti ar A. K. prisistate. Taciau tokie šiu asmenu teiginiai nepaneigia A. K. bei T. P. parodymu. Cia pažymetina, jog abu nukentejusieji parode, kad J. K. reke, vartojo necenzurinius žodžius. Taigi visai tiketina, kad dalis ivyki maciusiu asmenu galejo ir neišgirsti pareiguno prisistatymo ar paprasciausiai i pareiguno prisistatyma neatkreipti demesio.

Iš nukentejusiojo A. L. parodymu duotu pirmosios instancijos teisme matyti, jog A. K. priejus prie sustabdyto automobilio, pastarasis papraše pateikti dokumentus. J. K. dokumentu nepateike, staiga užvede automobili ir nuvažiavo. Pavažiaves toliau isuko i miško keliuka ir ten sustojo (t. 2, b. l. 225). Nukentejusysis A. K. taip pat nurode, kad jam paprašius pateikti dokumentus, jis dar bande prieiti arciau, taciau vairuotojas užvede automobili ir pradejo važiuoti. Vairuotojas isuko i miško keliuka ir sustojo. (t. 2, b. l. 226). Liudytoja J. K. pirmosios instancijos teisme parode, jog prie stovincio automobilio priejo policijos pareigunas ir paraše pateikti dokumentus. Nuteistasis dokumentu nedave, papraše, kad policijos pareigunas prisistatytu ir pateiktu tarnybinius pažymejimus. J. K. per langa parode vairuotojo bei invalido pažymejimus, tada pavažiavo i keliuka ir sustojo (t. 2, b. l. 227). Iš aptartu parodymu darytina išvada, kad net jei J. K. ir pareikalavo iš A. K. pateikti tarnybini pažymejima tai tokio jo reikalavimo ivykdyti policijos pareigunas paprasciausiai negalejo, kadangi nuteistasis staiga nuvažiavo.

Pažymetina ir tai, kad liudytoja J. K. pirmosios instancijos teisme teige, jog tevas praše parodyti tarnybinius pažymejimus tuo metu, kai automobilis buvo sustojes kelkraštyje, o pats nuteistasis bei liudytojas T. P. pirmosios instancijos teisme nurode, kad iš policijos pareigunu pateikti tarnybinius pažymejimus buvo reikalaujama tuo metu, kai automobilis buvo sustojes miško keliuke (t. 2, b. l. 231). Be to, atsižvelgtina ir tai, kad T. P. ir J. K. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nenurode, jog nuteistasis, konflikto metu butu prašes policijos pareigunu pateikti tarnybinius pažymejimus (t. 1, b. l. 42-43, 47-49). Ivertinus tokius nuteistojo bei liudytoju parodymu prieštaravimus teigtina, kad tiketi ju parodymais, dalyje del J. K. prašymo pateikti tarnybinius pažymejimus, nera jokio pagrindo, tuo labiau, kad ju nepatvirtina jokie kiti byloje esantys irodymai, priešingai – byloje esantys irodymai paneigia tokius teiginius.

Iš apeliacines instancijos teismo posedyje peržiureto vaizdo irašo, kuriame yra užfiksuota dalis konflikto vykusio tarp nuteistojo ir pareigunu matyti, jog policijos pareigunai tarnybiniu automobiliu vejasi J. K. vairuojama automobili. Pareigunams išlipus iš tarnybinio automobilio, jie prieina prie nuteistojo automobilio, iš šio automobilio išlipa ir pats nuteistasis. Nuteistasis reiškia pretenzijas, kad pareigunai sugadino jo veidrodi, o pareigunai ispeja nuteistaji, jog filmuoja jo veiksmus. Pareigunai reikalauja pateikti vairuotojo pažymejima, registracijos liudijima, ir draudima, tuo metu J. K. iseda i automobili ir šiek tiek pavažiaves sustoja. Sustojes J. K. išlipa iš automobilio ir, pareigunams vel prašant pateikti dokumentus, aiškina, jog nieko jis neduos. Nuteistasis pareigunams nurodo, kad jie, jo manymu, netinkamai apsirenge, netinkami stabde automobili. Apeliantas vel iseda i automobili, o vienas iš policininku pabando iš automobilio paimti užvedimo rakteli, taciau J. K. trukdo pareigunui atlikti tokius veiksmus, keikiasi, grasina. Toliau nuteistasis vel nurodo, kad jokiu dokumentu pareigunams neduos, aiškina, jog pareigunai neturejo teises jo stabdyti, reiškia pastabas del stabdymo budo, pareigunu aprangos, teigia, kad kreipsis i generalini komisara. Galiausiai J. K. suduoda ranka per telefono aparata, kuriuo buvo filmuojamas konfliktas.

Iš šio vaizdo irašo aiškiai matyti, jog viso konflikto metu J. K. atsisako policijos pareigunams pateikti dokumentus. Nuteistasis nei karto neprašo policijos pareigunu pateikti savo tarnybiniu pažymejimu ar kokiu nors kitu budu prisistatyti. Visa laika reiškia nepagristas pastabas del policininku aprangos bei automobilio stabdymo budo. Taigi, nepagristas apeliacinio skundo teiginys, jog konfliktas prasidejo butent del to, kad pareigunai tinkamai neprisistate.

Kita vertus nera jokiu abejoniu, jog J. K. suprato, kad bendrauja su policijos pareigunais. Toki teigini patvirtina tai, kad nuteistasis vis delto stabdomas pareigunu sustojo, aiškino jiems, kad del ju veiksmu kreipsis i generalini komisara, be to, iš aukšciau aptaro vaizdo irašo aiškiai matyti, jog apeliantas pravažiavo pro policijos tarnybini automobili, kuris yra pažymetas skiriamaisiais ženklais. Taigi konstatuotina, jog J. K. suprato, kad bendrauja su policijos pareigunais, suprato, jog privalo vykdyti ju nurodymus, taciau piktybiškai atsisake paklusti pareigunu reikalavimams, toki savo elgesi motyvuodamas niekuo nepagristais priekaištais.

Apeliacines instancijos teisme nuteistasis ir jo gynejas tvirtino, kad pirmosios instancijos teisme buvo peržiurimi dar kiti vaizdo irašai, kuriu šiuo metu baudžiamojoje byloje nera. Tokius nuteistojo ir jo gynejo aiškinimus apeliacines instancijos teismas atmeta, nes nepasitvirtino, jog tokie irašai byloje buvo. Kad be šiuo metu byloje esanciu vaizdo irašu butu dar kokie nors kiti irašai, nagrinejant apeliacini skunda, nepatvirtino ir nukentejusieji. Iš pirmosios instancijos teismo 2009-01-27 rašto Nr. SD-111 matyti, kad jokiu kitu papildomu irašu, išskyrus dvieju byloje esanciu CD, nebuvo.

Pats apeliantas neneigia, kad nukentejusiuju atžvilgiu panaudojo fizini smurta, nepakluso ju reikalavimams. Taigi, ivertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, jog J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. Pirmosios instancijos teismas pagristai J. K. pripažino kaltu ir nuteise pagal mineta Lietuvos Respublikos BK straipsni.

Iš abieju nukentejusiuju parodymu matyti, jog J. K. atsisakius pateikti dokumentus iš jo buvo pareikalauta išlipti iš automobilio bei eiti i policijos tarnybini automobili, taciau tokiu policijos pareigunu reikalavimu nuteistasis nevykde. Siekiant užkirsti kelia galimiems teises pažeidimams bei užtikrinti visuomenes sauguma, iš nuteistojo vairuojamo automobilio buvo bandoma paimti automobilio užvedimo rakteli, taciau nuteistasis tokio veiksmo atlikti neleido, sudave pareigunams smugius kojomis. Butent del tokiu nuteistojo veiksmu policijos pareigunai panaudojo fizine prievarta. Policijos pareigunu parodymai viso proceso metu buvo nuoseklus, todel netiketi jais nera jokio pagrindo. Iš šiu parodymu darytina išvada, kad policijos pareigunai fizine prievarta bei specialiasias priemones panaudojo jau po nuteistojo smurtiniu veiksmu, todel nepagristas apeliacinio skundo teiginys, jog nuteistasis gynesi nuo policijos pareigunu neteisetai naudojamos prievartos. Pažymetina, kad tokiems nukentejusiuju parodymams iš esmes neprieštarauja ir nuteistojo parodymai duoti pirmosios instancijos teisme. J. K. nurode, jog vienam iš pareigunu bandant paimti automobilio raktelius jis nukrito ant automobilio sedynes ir neleido paimti rakteliu (t. 2, b. l. 231).

Lietuvos Respublikos BK 286 str. numatyto nusikaltimo sudetis yra formali, šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybes tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurta arba grasina tuoj pat ji panaudoti. Taigi, J. K. nusikalstama veika laikytina baigta nuo to momento, kai jis panaudojo nukentejusiuju atžvilgiu fizini smurta. Nuteistasis pavartojo smurta nukentejusiuju atžvilgiu dar prieš jiems panaudojant fizine prievarta jo atžvilgiu, todel velesni nukentejusiuju veiksmai neturi reikšmes nukentejusiojo nusikalstamos veikos vertinimui ar jos kvalifikavimui. Del šios priežasties apeliacines instancijos teismas nevertina policijos pareigunu veiksmu, kuriuos jie atliko J. K. atžvilgiu po pastarojo nusikalstamos veikos padarymo, teisetumo, kadangi jie visiškai nera susije su nusikaltimo padarymu.

Apeliacini skunda nagrinejantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog policijos pareigunai pagristai kviete J. K. i patrulini automobili. Policijos patruliu veiklos instrukciju 75 punkte yra numatyti atvejai, kada patruliai gali pakviesti asmeni i patrulini automobili. Vienas iš tokiu atveju yra butinybe iforminti teises pažeidimo dokumentus. Nagrinejamu atveju buvo nustatytas teises pažeidimas, todel policijos pareigunai privalejo vykdyti savo pareiga ir iforminti atitinkamus dokumentus. Esant šioms aplinkybems, nuteistasis privalejo paklusti teisetiems pareigunu reikalavimams.

Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neteisingai nurode, jog nuteistasis nesileido isodinamas i policijos automobili. Tiek iš paties nuteistojo, tiek iš nukentejusiuju, tiek iš liudytoju parodymu matyti, jog J. K. iš automobilio buvo ištrauktas panaudojant fizine prievarta, nes priešinosi policijos pareigunams. Tokia veika iš tikruju nebuvo inkriminuota kaltinime, taciau apeliantas ir nera nuteistas už šiuos veiksmus. Kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teiginys yra perteklinis, taciau jokios itakos nuteistojo veiksmu kvalifikacijai neturejo.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, tenkinti apeliacini skunda del jame nurodytu motyvu nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. K. apeliacini skunda atmesti.