Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00323-2012-0

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. liepos 26 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nubaustas areštu 25 paroms.

Nuosprendžiu jam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 10 mėnesių.

Nukentėjusiajai V. K. priteista iš (duomenys neskelbtini), be kita ko, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 27 d., 14.44 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį (užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė juo ėjusią nukentėjusiąją V. K.), kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. K. sveikata – jai nustatyti kairės pėdos II, III, IV padikaulių lūžiai.

Teismo posėdyje nuteistasis A. G., jo gynėja ir nukentėjusioji V. K. prašo jų skundus patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – padidinti nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 20000 litų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantai skundžiamą nuosprendį iš esmės ginčija dėl priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. iš esmės ginčija tik apylinkės teismo sprendimą skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 10 mėnesių. Savo skundą jis grindžia tuo, kad jo bandymas padėti nukentėjusiajai po įvykio, nuoseklus liudijimas tyrimo metu, taip pat draudimo bendrovės atlyginimas nukentėjusiajai už padarytą žalą laikytinos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o taip pat tuo, kad pagal savo sveikatos būklę jis negali dirbti kito darbo, nesusijusio su transporto priemonės vairavimu, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam reiškia darbo, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinio netekimą, jo gyvenimo pabloginimą.

BK 67 str. 1 d. įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. padėti sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę nuteistiems asmenims tai daryti, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir kt. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 str. suteikia teisę teismui uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir kt.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ankstesnis asmens administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus gali būti pripažintas svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-135/2008). Taigi, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir kt.) – taikymo pagrįstumą būtina, kad asmuo nusikalstamą veiką būtų padaręs naudodamasis šia teise. Ne mažiau svarbu yra įvertinti, ar nusikalstama veika buvo padaryta atsitiktinai, ar šia teise piktnaudžiaujant.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones. Laikotarpiu nuo 2003 m. rugsėjo 23 d. iki nusikalstamos veikos padarymo A. G. buvo paskirtos 9 administracinės nuobaudos už KET pažeidimus, padarytus vairuojant transporto priemones. Iš jų 2 – už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, 2 – už eismo įvykio sukėlimą vairuojant transporto priemonę būnant neblaiviu, 2 – už greičio viršijimą ir 1 už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kaip to reikalauja KET. Matyti ir tai, kad keturios iš jam paminėtų nuobaudų nusikaltimo padarymo metu galiojo (1 t., 75 – 80 b.l.). Nežiūrint į tai, A. G. vėl pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio pasekmės yra nepalyginamai sunkesnės, lyginant jas su anksčiau padarytų pažeidimų pasekmėmis – eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus. Tai rodo, kad A. G. yra linkęs pažeidinėti KET reikalavimus, aptariamą nusikaltimą jis padarė piktnaudžiaudamas specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir šis jo padarytas nusikaltimas yra logiška ankstesnio A. G. nerūpestingo elgesio vairuojant automobilį pasekmė. Tai neabejotinai byloja ir apie A. G. didesnį pavojingumą visuomenei naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl, kolegijos nuomone, tinkamai įvertinęs šias aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai uždraudė A. G. naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones).

Čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas A. G. paskyrė mažesnės trukmės baudžiamojo poveikio priemonę, nei nustatyta BK 68 str. 2 d. Tokio savo sprendimo teismas nemotyvavo. Tačiau šiuo metu nustačius A. G. draudimą vairuoti transporto priemones bent minimaliam BK 68 str. 2 d. numatytam terminui, t.y. vieneriems metams, būtų pasunkinta nuteistojo padėtis, kas, BPK 320 str. 4 d. prasme, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo dėl to, apeliacinės instancijos teismui yra neleistina. Todėl ištaisyti aptartos apylinkės teismo klaidos apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės.

Apeliantas teigia, kad jis nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, iškarto po įvykio bandė padėti nukentėjusiajai, todėl tai laikytina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Tačiau byloje esantys duomenys rodo priešingai – nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė tik jam palankias aplinkybes ir lygiai taip pat nuosekliai neigė padaręs šį nusikaltimą. Savo kaltės neigimą apeliaciniame skunde jis paaiškina šoku, tačiau šoku tokią apelianto poziciją ir jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką būtų galima pateisinti nebent iškart po eismo įvykio – vis tik buvo sužalotas žmogus. Gi šiuo atveju nuteistasis savo kaltę neigė tiek iškart po įvykio, tiek ir tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, todėl tokia jo pozicija laikytina ne kaip šoko pasekmė, o kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ar bent sušvelninti savo teisinę padėtį.

Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis po eismo įvykio padėjo nukentėjusiajai, nes tiek pati nukentėjusioji, tiek jos dukra davė parodymus, kad po eismo įvykio nuketėjusiajai atsistoti padėjo jos dukra, o vietoje pagalbos suteikimo įvykio vietoje nuteistasis šūkavo, skėsčiojo rankomis ir kaltino nukentėjusiąją dėl įvykusio eismo įvykio. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų lankęs nukentėjusiąją, rūpinęsis ja, būtų suteikęs bent kokią materialinę ar kitokią pagalbą jai, ar būtų atsiprašęs nukentėjusiosios ir gailėjęsis dėl padaryto nusikaltimo. Kad taip nebuvo, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino dar kartą. Atsižvelgus į tai, pripažinti paminėtą nuteistojo elgesį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrindo nėra.

BK 59 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pripažįstama kai kaltininkas pats ir savanoriškai atlygina ar pašalina padarytą žalą. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis savo iniciatyva būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais jis būtų atlyginęs, pašalinęs ar nors kiek sumažinęs nukentėjusiajai savo nusikaltimu padarytą žalą. Tai, kad pagal nuteistojo darbovietės ir draudimo bendrovės susitarimą žalą nukentėjusiajai po nuosprendžio įsiteisėjimo privalės atlyginti draudimo bendrovė, negali būti pripažinta BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – savanorišku žalos atlyginimu ar pašalinimu.

Apeliantas taip pat teigia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam reiškia darbo, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinio netekimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonė yra įstatymo numatyta procesinė prievartos priemonė, o ne asmens socialinių teisių varžymas. Tai reiškia, kad nuteistasis yra tik laikinai netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau tai jokiu būdu nedraudžia jam dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla ir gauti už tai atitinkamą atlyginimą. Todėl nagrinėjamu atveju draudimas naudotis vairavimo teise nereiškia atėmimo A. G. teisės dirbti atitinkamą darbą ar užsiimti atitinkama veikla, kas, BK 68 str. nuostatų prasme, būtų negalima. Galiausiai, baudžiamasis įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant baudžiamojo poveikio priemones, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo įvykdytu nusikaltimu. Bet kurios įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes kaltininkui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas iš viso netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės. Todėl, net ir įvertinus nuteistojo darbingumo lygį bei pakankamai sunkią jo materialinę padėtį, atsižvelgti į A. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei panaikinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą nėra jokio pagrindo.

Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas A. G. baudžiamojo poveikio priemonę apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines, jų tarpe ir apelianto skunde nurodytas aplinkybes, jas įvertino tinkamai ir teisingai laikinai uždraudė jam naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo argumentų, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nuosprendį ir naikinti A. G. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę nėra jokio pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji V. K. ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą jos patirtos neturtinės žalos dydį – 5000 litų, prašydama šią žalą įvertinti didesne – 40000 litų suma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kiek­vie­nu at­ve­ju spręs­da­mas, ar nukentėjusiajam (nukentėjusiajai) padaryta žala, teis­mas pri­va­lo at­si­žvelg­ti ne tik į formaliai įstatyme numaty­tas są­ly­gas, bet ir į ki­tas aplinkybes.

Matyti, kad nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 40000 litų civilinį ieškinį savo patirtai neturtinei žalai atlyginti (1 t., 106, 107 b.l.). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (1 t., 41, 173 b.l.), ir neabejotina, kad dėl šio sužalojimo ji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir skausmą, sutriko normalus jos gyvenimo ritmas, ji patyrė stresą. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri jai atsirado dėl A. G. padaryto nusikaltimo. Todėl CK 6.250 str. prasme, neturtinė žala jai turi būti atlyginta.

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmens patirtą neturtinę žalą įvertina teismas, atsižvelgęs į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas V. K. patirtos neturtinės žalos dydį šioje byloje, apylinkės teismas, kolegijos nuomone, tinkamai taikė šią teisės normą ir atsižvelgė į visas CK 6.250 str. nurodytas aplinkybes, baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei tinkamai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kaip matyti, teismas įvertino A. G. kaltės formą (neatsargi), nuteistojo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas (nuteistasis gavo palyginti nedidelį darbo užmokestį ir nedidelę invalidumo pensiją), o taip pat kitas svarbias aplinkybes – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, o taip pat nepatogumus ir papildomus fizinius, materialinius bei organizacinius rūpesčius gydantis sužalojimą (dėl blogai gijusių pėdos kaulų jai teko lankytis gydymo įstaigose, baigus gydymą koja išliko skausminga). Taip pat ji patyrė išgyvenimus dėl būsimų pasekmių, kaip sužalojimas paveiks jos sveikatą ateityje (dėl baimės vaikščioti mieste, kojos skausmo ir šlubavimo ji priversta mažiau judėti). Be to, apylinkės teismas įvertinto nukentėjusiosios materialinę padėtį, jai padarytą turtinę žalą, tai, kad nukentėjusiajai teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius (gydymo metu turėjo apriboti bendravimą su kitais žmonėmis, pradėjo šlubuoti, dėl skausmingos kojos apribota jos galimybė dėvėti aukštakulnius batus, jai nejauku vienai vaikščioti šaligatviu) ir kitas apeliaciniame skunde jos nurodytas aplinkybes.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad visos nukentėjusiosios nurodytos jos sužalojimo pasekmės pasireiškė tik ribotą laiką – teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad dabar ji jaučiasi normaliai, pas gydytojus nebesilanko, vaikšto be pašalinių pagalbos ir gali bendrauti su žmonėmis (2 t., 14, 15 b.l.). Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas objektyviai ir teisingai sumažino nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti iki 5000 litų. Ši suma, kolegijos įsitikinimu, yra visiškai pagrįsta ir sąžininga.

Nors apeliantė skunde tvirtina, kad ši jai priteista suma yra nepakankama, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog prokurorei baigiamųjų kalbų metu pasiūlius teismui sumažinti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą iki 10000 litų, nukentėjusioji visiškai pritarė tokiai prokurorės nuomonei (2 t., 22 b.l.), bet apeliaciniame skunde ji vėl prašo priteisti jai 40000 litų dydžio neturtinę žalą. Tai leidžia teigti, jog pačios nukentėjusiosios pozicija dėl jos patirtos neturtinės žalos dydžio nėra nuosekli ir pakankamai motyvuota. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes nukentėjusioji jau buvo nurodžiusi apylinkės teismui pateiktame civiliniame ieškinyje (1 t., 106, 107 b.l.), ir pirmos instancijos teismas, nors ir skundžiamame nuosprendyje visų jų konkrečiai neįvardijo, bet neabejotinai jas įvertino nustatydamas neturtinės žalos dydį. Naujų duomenų ar motyvų, galinčių esmingai įtakoti ar paneigti apylinkės teismo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, apeliaciniame skunde nėra.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas ir protingas, todėl keisti jį nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pakankamo pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. G. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės V. K. apeliacinius skundus atmesti.