Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant apeliantui A. T., jo atstovams adv. Vyteniui Gubavičiui ir adv. Albertui Romualdui Gidrai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui UAB ,,Lietuvos rytas“, tretysis asmuo A. K. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir ieškovo A. T. garbę ir orumą žeminančiais šiuos duomenis, išspausdintus 2006-09-29 dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ Nr. 223 (4790): „Manoma, kad J. Z. galėjo kerštauti Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvui L. K., nes šis trukdė kilti karjeros laiptais A. T.. Šis buvo J. Z. draugas“; „J. Z. gerai pažinojo ir puikiai sutarė su abiem T.“; „Gydytojas į šio veikėjo nemalonę galėjo pakliūti, nes dirbo medikų komisijoje, kuri nusprendė nesuteikti aukščiausios kategorijos gydytojui A. T.“; „V. G. su žmona lankė J. Z. Kauno klinikose, kur šis buvo gydomas dėl stuburo išvaržos. Susitikimo metu A. T. skundėsi, kad jo karjerai trukdo profesorius L. K.“;

- įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmajame puslapyje, be komentarų, kitų šiame puslapyje spausdinamų straipsnių šriftu paskelbti tokio turinio paneigimą: „Paneigimas. 2006-09-29 dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 223 (4790) žurnalisto A. K. straipsnyje „Patriotai buvo pasijutę teisėjais ir budeliais“ paskleistos žinios: „Manoma, kad J. Z. galėjo kerštauti Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvui L. K., nes šis trukdė kilti karjeros laiptais A. T.. Šis buvo J. Z. draugas“; „J. Z. gerai pažinojo ir puikiai sutarė su abiem T.“; „Gydytojas į šio veikėjo nemalonę galėjo pakliūti, nes dirbo medikų komisijoje, kuri nusprendė nesuteikti aukščiausios kategorijos gydytojui A. T.“; „V. G. su žmona lankė J. Z. Kauno klinikose, kur šis buvo gydomas dėl stuburo išvaržos. Susitikimo metu A. T. skundėsi, kad jo karjerai trukdo profesorius L. K.“ yra tikrovės neatitinkanti informacija“;

- priteisti iš atsakovo ieškovui 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, jog 2006 m. rugsėjo 29 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 223 (4790) pirmajame, trečiajame ir ketvirtajame puslapiuose pasirodė žurnalisto A. K. straipsnis „Patriotai buvo pasijutę teisėjais ir budeliais“. Straipsnis prasidėjo taip: „Patriotais save laikantys Kauniečiai, įtariami 1997-ųjų sausį nužudę savanorį ir Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotoją J. A., prieš tai buvo surengę kelias repeticijas“. Toliau straipsnyje aprašomos vadinamosios „repeticijos“ – 1995 m. J. P. namo sprogdinimas Kauno rajone, 1994 m. tilto per Bražuolės upelį susprogdinimas, 1996 m. vykdytas pasikėsinimas į L. K., su šių nusikaltimų padarymu siejant vadinamus „patriotais save laikančius kauniečius“ J. Z. ir V. G.. Taip pat aprašomas 1997 m. Valstybės saugumo departamento darbuotojo J. A. nužudymas, su šio nusikaltimo padarymu taip pat siejant J. Z. ir V. G.. Straipsnyje J. Z. ir V. G. kartais vadinami „Kauniečiais“. Toliau straipsnyje aprašomas 1996 m. nusikaltimas, kurio metu profesoriui L. K. buvo padarytas tyčinis sunkus kūno sužalojimas (1961 m. BK 111 straipsnio 2 dalis). Šio nusikaltimo aprašymas pradedamas taip „Į pareigūnų, tyrusių 1996 metais įvykdytą pasikėsinimą į žinomą Kauno klinikų gydytoją profesorių L. K., akiratį vėl pateko tie patys kauniečiai“. Toliau rašant apie L. K. sužalojimą rašoma: „Manoma, kad J. Z. galėjo kerštauti Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvui L. K., nes šis trukdė kilti karjeros laiptais A. T.. Šis buvo J. Z. draugas.“ Tokiu būdu A. T. susiejamas su aukščiau nurodytų nusikaltimų įtariamaisiais, ir nusikaltimu, įvykdytu prieš L. K.. Straipsnyje vartojamais teiginiais, kad L. K. trukdė kilti karjeros laiptais A. T., o J. Z. buvo A. T. draugas, todėl galėjo kerštauti L. K., straipsnyje bandoma parodyti ryšį tarp L. K. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, jį įvykdžiusių asmenų ir A. T.. Tai patvirtina ir toliau straipsnyje nurodomi teiginiai: „Gydytojas į šio veikėjo nemalonę galėjo pakliūti, nes dirbo medikų komisijoje, kuri nusprendė nesuteikti aukščiausios kategorijos gydytojui A. T.. <...> J. Z. gerai pažinojo ir puikiai sutarė su abiem T.. V. G. su žmona lankė J. Z. Kauno klinikose, kur šis buvo gydomas dėl stuburo išvaržos. Susitikimo metu A. T. skundėsi. Kad jo karjerai trukdo profesorius L. K.“. Tokiu būdu apie ieškovą buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios. Ieškovas 2006-10-09 kreipėsi į atsakovą prašydamas paneigti straipsnyje išspausdintą informaciją, tačiau atsakovas 2006-10-19 raštu atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad straipsnyje remtasi Generalinės prokuratūros 2006-09-07 nutarime pateikta informacija. Kauno miesto apylinkės teisme pagal ieškovo pareiškimą buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-283/2009 privataus kaltinimo tvarka, kurioje tretysis asmuo A. K. buvo kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-01-29 nuosprendžiu konstatavo, jog straipsnyje skleidžiamos žinios iš dalies yra žeminančios ieškovo garbę ir orumą. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas 2009-06-04 nutartimi konstatavo, kad buvo pažeisti ir Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio 3 dalies reikalavimai ir kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Ieškovas pažymi, jog sakinys „Manoma, kad J. Z. galėjo kerštauti Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvui L. K., nes šis trukdė kilti karjeros laiptais A. T.“ suformuotas kaip aiškus teiginys, jame neišsakytos jokios prielaidos, tonas kategoriškas. Baudžiamojoje byloje paskirtos lietuvių kalbos ekspertizės 2008-07-03 aktu pripažinta, jog žodis „manoma“ vartojamas pateikiant ne nuomonę, o faktinę informaciją apie manančiuosius dėl straipsnyje nurodytų faktų. Iš šių teiginių konstatuojamojo pobūdžio bei iš to, kad jie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys, darytina išvada, kad buvo paskleista informacija, tai yra žinia apie J. Z. kerštą L. K. dėl trukdymo A. T.. Sakiniu „Šis buvo J. Z. draugas“ pranešami duomenys apie A. T. sąsajas su J. Z.. Šis sakinys suformuluotas kaip kategoriškas, nekeliantis abejonių teiginys. Iš šio teiginio konstatuojamojo pobūdžio bei iš to, kad jis pateikiamas kaip objektyviai egzistuojantis, darytina išvada, kad buvo paskleista informacija, tai yra žinia apie artimus A. T. ir J. Z. ryšius. Ši žinia pakartota ir sakinyje „J. Z. gerai pažinojo ir puikiai sutarė su abiem T.“. Ši žinia siejama su sakiniu „Gydytojas į šio veikėjo nemalonę galėjo pakliūti, nes dirbo medikų komisijoje, kuri nusprendė nesuteikti aukščiausios kategorijos gydytojui A. T.“. Sakinys „V. G. su žmona lankė J. Z. Kauno klinikose, kur šis buvo gydomas dėl stuburo išvaržos. Susitikimo metu A. T. skundėsi ,,Kad jo karjerai trukdo profesorius L. K.“ taip pat suformuluotas kaip kategoriškas, nekeliantis abejonių teiginys. Iš šio teiginio konstatuojamojo pobūdžio bei iš to, kad jis pateikiamas kaip objektyviai egzistuojantis, darytina išvada, kad buvo paskleista informacija, tai yra žinia, kad A. T. nurodyto susitikimo metu skundėsi dėl L. K.. Ieškovas pažymi, jog J. Z. negalėjo kerštauti L. K. dėl to, kad jis trukdė kilti karjeros laiptais ieškovui, nes ieškovas J. Z. nepažinojo, o L. K. netrukdė kilti karjeros laiptais ieškovui. Ieškovas niekada nebuvo J. Z. draugu ir jo nepažinojo. Ieškovas niekada nėra kam nors skundęsis, kad jo karjerai trukdo L. K.. Atsižvelgiant į tai, kad straipsnis buvo publikuojamas dienraštyje, kuris buvo išleistas 71 831 egzempliorių tiražu, be to, buvo publikuojamas dienraščio „Lietuvos rytas“ interneto svetainėje adresu www.lrytas.lt, jis pasiekė didelį skaitytojų skaičių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tuo tarpu ieškovas, būdamas aukščiausios kategorijos gydytojas, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas, Europos Komisijos Briuselyje ekspertas, universiteto dėstytojas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, šeimos tėvas, įvairių Lietuvos profesinių organizacijų narys, Pasaulio ir Europos neurochirurgų draugijų, Europos kaukolės pamato draugijos tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų narys bendrauja su daugeliu žmonių Lietuvoje ir užsienyje, yra visuomenėje žinomas žmogus, užsitarnavęs aplinkinių pasitikėjimą, tuo tarpu nurodytu straipsniu yra niekinamas ir žeminamas, šiuo straipsniu pakertamas aplinkinių ir visos visuomenės pasitikėjimas juo, ką ieškovas akivaizdžiai pajuto iš savo kolegų, pacientų, giminaičių, pažįstamų ir daugelio kitų asmenų po to, kai spaudoje pasirodė straipsnis. Ieškovas patyrė emocinį šoką, ir iki šiol išgyvena didelį dvasinį skausmą, šiuo straipsniu jis buvo paniekintas ir pažemintas, straipsnis pakenkė jo reputacijai, geram vardui, aplinkinių ir visos visuomenės pasitikėjimui juo.

Tretysis asmuo A. K. nesutiko su ieškinio reikalavimais ir nurodė, kad straipsnis buvo parašytas tada, kai gavo Generalinės prokuratūros nutarimą susipažinti. Rašydamas straipsnį rėmėsi tik nutarimu, nieko neišgalvojo ir jokios papildomos informacijos nenaudojo. Nutarimas nėra perkeltas pažodžiui, kadangi jis nėra kalbiškai teisingas, yra gramatinių klaidų. Ieškovas prisiima sau kaltę, dėl to, ko apie straipsnyje nėra parašyta nei žodžio. Straipsnyje nėra nurodyta, kad ieškovas užsakė žmogžudystę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad straipsnyje nei ginčijamu sakiniu, nei visame straipsnio kontekste niekaip nėra atskleidžiamas ieškovo ir J. Z. draugystės pobūdis, neįvardijama ir netgi neleidžiama suprasti, kad ieškovas draugauja su J. Z. kaip su nusikaltėliu, paties draugystės fakto paskelbimas negali būti pripažintas žeminančiu asmens garbę ir orumą. Straipsnyje nenurodyta, jog šie ieškovo ryšiai su minimu asmeniu yra ryšiai su nusikaltėliu. Dėl tų pačių priežasčių negali žeminti ieškovo garbės ir orumo ir paskelbta žinia, jog „J. Z. gerai pažinojo ir puikiai sutarė su abiem T.“. Teismas pažymėjo, kad pastaroji žinia iš dalies atitinka tikrovę, kadangi liudytoju apklaustas J. Z. nurodė, jog pažinojo ieškovo A. T. tėvą, kuris jį operavo, o su A. T. susipažino tik 2005 metais per jo tėvo gimtadienį.

Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kodėl paskelbtos žinios, jog „gydytojas į šio veikėjo nemalonę galėjo pakliūti, nes dirbo medikų komisijoje, kuri nusprendė nesuteikti aukščiausios kategorijos gydytojui A. T.“ ir „V. G. su žmona lankė J. Z. Kauno klinikose, kur šis buvo gydomas dėl stuburo išvaržos. Susitikimo metu A. T. skundėsi, kad jo karjerai trukdo profesorius L. K.“ žemina ieškovo garbę ir orumą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepaaiškino, kaip šie paskelbti duomenys kenkia jo geram vardui, menkina jo autoritetą ar niekina jį ar kitaip žemina jo garbę ir orumą. Teismas nurodė, jog iš ginčijamo straipsnio turinio ir netgi prašomos paneigti informacijos matyti, kad ieškovas nesiejamas su nusikaltimų, aprašytų jame, padarymu. Ir netgi su nusikaltimo prieš L. K. padarymu jis nėra siejamas, kadangi gana aiškiai nurodoma, jog manoma, kad J. Z. galėjo kerštauti L. K., o ne ieškovas. Niekur net netiesiogiai nėra užsimenama, kad ieškovas galėjo kokiu nors būdu (kurstydamas, ar organizuodamas) prisidėti prie šio ar kitų nusikaltimų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas subjektyviai vertina straipsnyje pateiktą informaciją apie save ir nepagrįstai sieja save ties su aprašomais jame asmenimis ir nusikaltimais. Protingo, moralaus žmogaus akimis vertinant ginčijamame straipsnyje pateiktą informacija apie ieškovą, nėra pagrindo teigti, jog ji sieja ieškovą su blogos reputacijos asmenimis, aprašytais nusikaltimais ir yra žeminanti ieškovo garbę ir orumą.

Teismo motyvai, jog ieškovas su nusikaltimu, padarytu prieš L. K. straipsnyje nesiejamas, yra nepagrįsti. Apeliantas pažymi, kad analizuojant sakinius ,,Gydytojas į šio veikėjo nemalonę galėjo pakliūti, nes dirbo medikų komisijoje, kuri nusprendė nesuteikti aukščiausios kategorijos gydytojui A. T.“; „V. G. su žmona lankė J. Z. Kauno klinikose, kur šis buvo gydomas dėl stuburo išvaržos. Susitikimo metu A. T. skundėsi, kad jo karjerai trukdo profesorius L. K.“ viso straipsnio kontekste, šiais sakiniais skaitytojus siekiama įtikinti, jog nusikaltimas prieš L. K. buvo padarytas būtent dėl to, kad ieškovą ir J. Z. siejo draugystė, o L. K. trukdė ieškovui kilti karjeros laiptais.

Vertinant visą straipsnio kontekstą, vartojamus teiginius, minčių reiškimo eigą, ieškovas daro išvadą, kad atidus ir protingas žmogus perskaitęs visą straipsnį suprastų, jog jis neigiamo pobūdžio, nes orientuotas į visuomenėje didelio atgarsio susilaukusių nusikaltimų aprašymu ir visuomenės informavimo apie jų vykdytojus. Taip ieškovui priskiriami bruožai ir poelgiai, diskredituojantys jį kaip asmenį, žeminama jo garbė ir orumas, ieškovas niekinamas, todėl mano, kad šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti ieškovo garbės ir orumo pažeidimo faktą.

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo vertinamas ne straipsnyje nurodytos informacijos atitikimas tikrovei, o nusikaltimo buvimo trečiojo asmens veikoje klausimas. Ieškovo garbės ir orumo klausimai toje byloje nagrinėjami nebuvo. Apeliantas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2009-06-04 nutartimi baudžiamojoje byloje nustatė, kad tretysis asmuo straipsnyje nurodytą informaciją paskleidė ne kaip savo nuomonę, o kaip teisėsaugos pareigūnų nustatytus faktus, sąžiningai klysdamas dėl jos tikrumo. Be to, šia nutartimi nustatyta, kad buvo pažeisti Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 3 d. reikalavimai – paskleista informacija, pažeidžianti nekaltumo prezumpciją.

Straipsnio autoriui A. K. iš 2006-09-07 Nutarimo susidarė įspūdis, kad ieškovas bičiuliavosi su J. Z.. Todėl šiuo atveju informacija, jog ieškovas bendravo su J. Z. atitinka tikrovę, todėl negali žeminti ieškovo garbės ir orumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. atsakovas dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbė trečiojo asmens straipsnį „Patriotai buvo pasijutę teisėjais ir budeliais“, kuriame buvo aprašomi 1995-1997 metais padarytų nusikaltimų aplinkybės, t.y. Valstybės saugumo departamento darbuotojo J. A. nužudymas, J. P. namo susprogdinimas, Kauno klinikų gydytojo profesoriaus L. K. sužalojimas ir kt. Straipsnyje su šių nusikaltimų padarymu siejami jame aprašyti asmenys V. G. ir J. Z.. Minėtame straipsnyje išspausdintas ir ieškovo įvardijamas kaip tikrovės neatitinkantis ir ieškovo garbę bei orumą žeminantis tekstas: „Manoma, kad J. Z. galėjo kerštauti Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvui L. K., nes šis trukdė kilti karjeros laiptais A. T.. Šis buvo J. Z. draugas“, „Gydytojas į šio veikėjo nemalonę galėjo pakliūti, nes dirbo medikų komisijoje, kuri nusprendė nesuteikti aukščiausios kategorijos gydytojui A. T.“, „J. Z. gerai pažinojo ir puikiai sutarė su abiem T.“, V. G. su žmona lankė J. Z. Kauno klinikose. Kur šis buvo gydomas dėl stuburo išvaržos. Susitikimo metu A. T. skundėsi, kad jo karjerai trukdo profesorius L. K.“. Ieškovas 2006 m. spalio 9 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu paneigti informaciją, išspausdintą straipsnyje „Patriotai buvo pasijutę teisėjais ir budeliais“ (baudžiamoji byla Nr. 1-283/2009, l. 9-10), tačiau atsakovas atsisakė paneigti šią informaciją, motyvuodamas tuo, jog paskelbta informacija yra surašyta remiantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2006-09-07 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-002-97 (b. l. 10). 2007 m. sausio 25 d. ieškovas su skundu dėl privataus kaltinimo nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje padarymo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas A. K. pripažinti kaltu nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje padarymu, patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ir priteisti iš A. K. nukentėjusiojo A. T. naudai 350 000 Lt žalos atlyginimą (baudžiamoji byla Nr. 1-283/2009, l. 2-3). Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir 2009 m. sausio 29 d. išteisinamuoju nuosprendžiu A. K. išteisino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 2 dalį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), baudžiamąją bylą nutraukė vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nukentėjusiojo A. T. pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, vadovaujantis BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu (b. l. 11-15). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi nukentėjusiojo A. T. apeliacinį skundą atmetė, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeitė – pašalino iš nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla buvo nutraukta, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kitoje dalyje nuosprendį paliko nepakeistu (b. l. 16-22).

Kiekvienas asmuo turi nevaržomą laisvę apsispręsti bei, laikydamasis įstatymų, pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą teisme bei jo ribas. Ši nuostata tiesiogiai išplaukia iš CK 1.137 str. įtvirtintos asmens teisės savo nuožiūra laisvai naudotis teise į gynybą, laikantis tam tikrų reikalavimų, bei iš CPK 5 str. įtvirtinto teisminės gynybos prieinamumo principo. Vadinasi, šiuo atveju ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl jo konstitucinių teisių - asmens garbės ir orumo (LR Konstitucijos 21 ir 22 str.) gynimo turi teisę pasirinkti vieną ar kelis įstatymo leidėjo numatytus savarankiškus pažeistų teisių gynimo būdus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – „LAT“), kuris pagal CPK 4 str. formuoja vienodą teismų praktiką, 2007-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, konstatavo, kad: „Asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą“. Tačiau nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių savarankiškų asmens garbės ir orumo gynimo pagal CK 2.24 str. būdų pasirinks ieškovas, suformuluodamas juos kaip ieškinio reikalavimus (dalykus), pastarieji reikalavimai galės būti tenkinti tik tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta šių faktų visuma: 1) duomenų paskleidimo faktas; 2) faktas, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktas, kad duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktas, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

Pirmųjų trijų faktų egzistavimą turi pareigą įrodyti ieškovas (CK 12 ir 178 str.). Tuo tarpu ketvirtojo fakto, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, ieškovas neturi pareigos įrodinėti. Priešingai, iš CK 2.24 str. 1 d. įtvirtintos prezumpcijos, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, seka, kad atsakovas turi pareigą šią prezumpciją paneigti, tai yra įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę (CK 12 ir 178 str.).

Dėl duomenų paskleidimo fakto ir fakto, kad duomenys yra apie ieškovą ginčo šioje byloje nėra. Prie ieškinio pridėtas 2006-09-29 dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 223 (4790) išspausdintas žurnalisto A. K. straipsnis „Patriotai buvo pasijutę teisėjais ir budeliais“, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškinyje nurodyti duomenys buvo paskleisti ir šie duomenys yra apie šioje byloje dalyvaujantį ieškovą A. T..

Dėl nuomonės ir fakto atskyrimo

Pirmos instancijos teismas straipsnyje išspausdintą sakinį - „Manoma, kad J. Z. galėjo kerštauti Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvui L. K., nes šis trukdė kilti karjeros laiptais A. T.“, pripažino ne žinia, o nuomone, kuri buvo nurodyta Generalinės prokuratūros 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarime.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka.

Pagal 1996 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (toliau VIĮ) 2 straipsnio 19 dalį (2000-08-29 įstatymo redakcija Nr. VIII-1905) nuomonė tai - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai. Šio straipsnio 40 dalyje žinia apibūdinama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys. Pagal VIĮ galiojančios redakcijos (2006-09-01 įstatymas Nr. X-752) 2 straipsnio 33 dalį nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal 2 straipsnio 69 dalį žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Matyti, kad tiek nagrinėjamų duomenų paskleidimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu galiojusiose VIĮ redakcijose sąvokų ,,nuomonė“ bei ,,žinia“ (faktai ir jų duomenys) apibūdinimas iš esmės nesiskiria.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog, priešingai nei nusprendė pirmos instancijos teismas, nagrinėjamame sakinyje yra paskelbta žinia, o ne nuomonė.

Iš baudžiamojoje byloje esančio Lietuvių kalbos ekspertizės akto Nr. E-08-13, matyti, jog šiuo sakiniu pateikiama faktinė informacija, kad esama manančiųjų, jog galėjo įvykti sakinyje išdėstyti faktai. Ekspertė pažymėjo, kad manyti, kad tokiu būdu straipsnio autorius pridengia savo nuomonę, nėra jokio kalbinio ir loginio pagrindo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-283/2009, t. 1, b. l. 7-8).

Iš 2006 m. rugsėjo 7 d. Generalinės prokuratūros ONKD nutarimo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-002-97, matyti, kad jame ikiteisminio tyrimo duomenų analizės pagrindu daroma tik prielaida, jog nusikaltimas prieš L. K. galėjo būti padarytas dėl to, kad L. K. tyčia trukdo V. G. gerai gydžiusiam gydytojui (baudžiamosios bylos Nr. 2K-283/2009, t. 2, b. l. 103-104).

Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, šis Generalinės prokuratūros ONKD nutarimas, negali būti pripažintas valstybės institucijos oficialiu dokumentu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kadangi jame esantys duomenys nėra vieši ir priskiriami neteiktinos ir neskelbtinos informacijos kategorijai (VIĮ 18 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojoje byloje esanti Generalinės prokuratūros ONKD vyriausiojo prokuroro pažyma patvirtina, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. Generalinės prokuratūros ONKD nutarimas ar kiti dokumentai nebuvo teikti susipažinti žiniasklaidos priemonėms, tame tarpe ir dienraščiui „Lietuvos rytas“ (baudžiamosios bylos Nr. 2K-283/2009, t. 2, b. l. 115).

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad sakinyje „Manoma, kad J. Z. galėjo kerštauti Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvui L. K., nes šis trukdė kilti karjeros laiptais A. T.“ žinia yra pateikta kaip faktas, kuris nėra pagrįstas prejudicinę reikšmę turinčiu oficialiu dokumentu ar kitu teisėtai gautu rašytiniu įrodymu. Todėl ieškovo garbė ir orumas dėl tokios paskleistos žinios turi būti ginami (CK 2.24 str.).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad straipsnyje rašomais sakiniais: „Šis buvo J. Z. draugas“. <...> „Gydytojas į šio veikėjo nemalonę galėjo pakliūti, nes dirbo medikų komisijoje, kuri nusprendė nesuteikti aukščiausios kategorijos gydytojui A. T.. <...> J. Z. gerai pažinojo ir puikiai sutarė su abiem T. V. G. su žmona lankė J. Z. Kauno klinikose, kur šis buvo gydomas dėl stuburo išvaržos. Susitikimo metu A. T. skundėsi, kad jo karjerai trukdo profesorius L. K.“ yra pateikiama faktinė informacija. Tokios pirmos instancijos teismo išvados yra pagrįstos kalbos ekspertizės akto Nr. E-08-13 išvadomis (baudžiamosios bylos Nr. 2K-283/2009, t. 1, l. 9, 13).

Dėl duomenų neatitikimo tikrovei ir jų įvertinimo, kaip žeminančių ieškovo A. T. garbę ir orumą

Kaip jau buvo minėta CK 2.24 str. įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Iš to seka, kad atsakovas turi pareigą paneigti CK 2.24 str. įtvirtintą prezumpciją – tai yra įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę (CK 12 ir 178 str.).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, jog paskelbti duomenys neatitinka tikrovės, padarė pagrįstą išvadą, kad Generalinės prokuratūros 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-002-97 negali būti laikomas valstybės institucijos dokumentu VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kadangi šis nutarimas yra priimtas tebevykstančiame ikiteisminiame tyrime, o jame išdėstyti ikiteisminio tyrimo duomenys svarbūs tolimesniam tyrimui ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 177 straipsniu, neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek tai pripažįstama leistina. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą, nesuteikė atsakovui leidimo paskelbti informaciją, esančią minėtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (baudžiamoji byla Nr. 1-283/2009, t. 1, l. 115). Todėl vadovaujantis VIĮ 18 straipsnio 2 dalimi, atsakovo paskelbti duomenys priskirtini neteiktinai informacijai, kadangi ją pateikti draudžia BPK 177 straipsnis, nes jos suteikimas gali pakenkti baudžiamajam asmenų persekiojimui, o vadovaujantis VIĮ 19 straipsnio 3 dalimi, ši informacija priskirtina ir neskelbtinai informacijai, nes ji pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir kliudo teisminės valdžios nešališkumui.

Pirmos instancijos teismas pagrįsta sprendė, kad atsakovas, paskelbdamas minėtą informaciją nesilaikė VIĮ 18 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl jis, įrodinėdamas paskelbtų duomenų atitikimą trikovei, negali remtis tik tuo, jog minėti duomenys buvo paimti iš Generalinės prokuratūros 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris jokios prejudicinės reikšmės neturi.

Pirmos instancijos teismas taip pat teisingai pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, jog Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą konstatavo, jog tretysis asmuo A. K. paskelbė tikrovės atitinkančią informacija. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodoma, jog A. K. paskleistą informaciją neprasimanė, neišgirdo ir nesužinojo iš kitų asmenų, kas aiškiai keltų abejones dėl tokios informacijos atitikimo tikrovei, bet pasirėmė valstybinės institucijos – Generalinės prokuratūros – pareigūno priimtu procesiniu dokumentu, kurio pateiktų žinių tikrumas nekėlė abejonių, ir būtent tokią informaciją, sąžiningai klysdamas dėl jos tikrumo, paskleidė ne kaip savo nuomonę, bet kaip teisėsaugos institucijos nustatytus faktus. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teismas baudžiamojoje byloje nėra konstatavęs, jog informacija atitinka tikrovę, tik nustatė, kad paskelbta informacija iš esmės atitinka Generalinės prokuratūros nutarime nurodytą informaciją.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nėra sąlygų atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu, kadangi tikrovės neatitinkantys duomenys apie A. T. nėra susiję su ieškovo valstybine ar visuomenine veikla, nėra ieškovo kritika, todėl ieškovo garbė ir orumas turi būti ginami kaip privataus asmens.

Apelianto profesinė, pedagoginė ir mokslinė veikla lemia tai, kad ieškovui itin svarbus pacientų, studentų bei kolegų pasitikėjimas. A. T. yra medikų bendruomenėje žinomas žmogus, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Todėl bet kokie tikrovės neatitinkantys duomenys apie A. T. ryšius su nusikaltimų vykdytojais žemina ieškovo garbę ir orumą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo paskelbti teiginiai: „Manoma, kad J. Z. galėjo kerštauti Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvui L. K., nes šis trukdė kilti karjeros laiptais A. T.. Šis buvo J. Z. draugas“; „J. Z. gerai pažinojo ir puikiai sutarė su abiem T.“; „Gydytojas į šio veikėjo nemalonę galėjo pakliūti, nes dirbo medikų komisijoje, kuri nusprendė nesuteikti aukščiausios kategorijos gydytojui A. T.“; „V. G. su žmona lankė J. Z. Kauno klinikose, kur šis buvo gydomas dėl stuburo išvaržos. Susitikimo metu A. T. skundėsi, kad jo karjerai trukdo profesorius L. K.“ bendrame paskelbto staipsnio kontekste sieja ieškovą A. T. su straipsnyje aprašytų nusikaltimų įtariamaisiais ir nusikaltimu, įvykdytu prieš L. K.. A. T. įvardijamas kaip J. Z. draugas, kuris straipsnyje nurodomas kaip nusikaltelis. Įvertinus šio straipsnio kontekstą, vartojamus teiginius, darytina išvada, kad bent minimaliai atidus ir protingas skaitytojas, perskaitęs visą straipsnį suprastų, kad ieškovas A. T. yra siejamas su straipsnyje aprašomų nusikatlimų vykdytojais, nes nubrėžiamos paralelės tarp ieškovo profesinės karjeros ir įvykdyto nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia paskelbta informacija diskredituoja ieškovą, pažeidžia jo garbę ir orumą, nes demokratinėje visuomenėje ir teisinėje valstybėje asmens ryšiai su nusikaltamo pasaulio atstovais neigiamai apibūdina asmenį, sumenkina jį visuomenės akyse, pakerta pasitikėjimą juo.

Visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nurodytos principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę bei orumą žeminančius duomenis. Visuomenės informavimo priemonės atsakomybę už neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą žinių paskleidimą įtvirtina CK 2.24 straipsnio 5 dalis. Šioje normoje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą inter alia tais atvejais, kai asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė jos darbuotojas. Tokiais atvejais visuomenės informavimo priemonės atsakomybė grindžiama netiesioginės atsakomybės principu.

Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją daro išvadą, kad 2006-09-29 dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ Nr. 223 (4790) apie ieškovą paskelbti aukščiau nurodyti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina A. T. garbę bei orumą, todėl atsakovas įpareigojamas juo paneigti.

Vertinant ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. T. profesijai itin svarbus žmonių pasitikėjimas ir į tai, kad tikrovės neatitinkanti bei ieškovo garbę ir orumą žeminanti informacija paskleista vieno didžiasių Lietuvos dienraščių pirmajame puslapyje, todėl ieškovo A. T. patirtą neturtinę žalą įvertina 7000 Lt.

CPK 93 straipsnis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą. Todėl iš atsakovo ieškovui priteisiamasžyminis mokestis už paduotą ieškinį ir apeliacinė skundą, paskaičiuotas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n usprendė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir ieškovo A. T. garbę ir orumą žeminančiais šiuos duomenis, išspausdintus 2006-09-29 dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ Nr. 223 (4790): „Manoma, kad J. Z. galėjo kerštauti Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvui L. K., nes šis trukdė kilti karjeros laiptais A. T.. Šis buvo J. Z. draugas“; „J. Z. gerai pažinojo ir puikiai sutarė su abiem T.“; „Gydytojas į šio veikėjo nemalonę galėjo pakliūti, nes dirbo medikų komisijoje, kuri nusprendė nesuteikti aukščiausios kategorijos gydytojui A. T.“; „V. G. su žmona lankė J. Z. Kauno klinikose, kur šis buvo gydomas dėl stuburo išvaržos. Susitikimo metu A. T. skundėsi, kad jo karjerai trukdo profesorius L. K.“;

Įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmajame puslapyje, be komentarų, kitų šiame puslapyje spausdinamų straipsnių šriftu paskelbti tokio turinio paneigimą: „Paneigimas. 2006-09-29 dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 223 (4790) žurnalisto A. K. straipsnyje „Patriotai buvo pasijutę teisėjais ir budeliais“ paskleistos žinios: „Manoma, kad J. galėjo kerštauti Kovo 11-osios Akto signataro E. K. tėvui L. K., nes šis trukdė kilti karjeros laiptais A. T.. Šis buvo J. Z. draugas“; „J. Z. gerai pažinojo ir puikiai sutarė su abiem T.“; „Gydytojas į šio veikėjo nemalonę galėjo pakliūti, nes dirbo medikų komisijoje, kuri nusprendė nesuteikti aukščiausios kategorijos gydytojui A. T.“; „V. G. su žmona lankė J. Z. Kauno klinikose, kur šis buvo gydomas dėl stuburo išvaržos. Susitikimo metu A. T. skundėsi, kad jo karjerai trukdo profesorius L. K.“ yra tikrovės neatitinkanti informacija“.

Priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ ieškovui A. T. 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ ieškovui A. T. 948 Lt žyminio mokesčio.