Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Masioko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. O. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. O. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, dvejų metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 4 dalimi, 6 dalies 1, 5 punktais, jis įpareigotas šį laikotarpį nuo 21 iki 7 val. būti namuose ir per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat G. O. įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

pagal BK 203 straipsnio 2 dalį 12 500 Lt (100 MGL) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 12 500 Lt (100 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1. 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme – laisvės apribojimu apimant švelnesnę – baudą, ir G. O. subendrinta bausmė paskirta dveji metai laisvės apribojimo, įpareigojant šį laikotarpį nuo 21 iki 7 val. būti namuose ir per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi G. O. galutinė subendrinta bausmė paskirta dveji metai laisvės apribojimo, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį: 1) nuo 21 iki 7 val. būti namuose; 2) neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Taip pat G. O. paskirta 12 500 Lt. dydžio bauda.

Dėl kaltinimo G. O. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 277 straipsnio (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija) baudžiamasis procesas nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. V., V. G., Š. M., V. M., N. V., tačiau dėl jų nuosprendis neapskųstas.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo G. O. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. O. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis ir N. V. tyčia, turėdami tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padarė tokią nusikalstamą veiką:

G. O., nuo 2000 m. lapkričio 8 d. būdamas UAB „PTG Baltic“ (įmonės kodas 1081846, registruota Kaune, Savanorių pr. 192) komercijos direktorius, organizavo ir įvykdė apgaulingą realiai įvykusių keramikos dirbinių pirkimo sandorių įforminimą įmonių, nedalyvavusių šiuose sandoriuose, apskaitoje.

Čekijos piliečiui L. Š. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą įsigijus iš keramikos dirbinių gamintojų – fizinio asmens R. V. L. ir V. ir V. R. įmonės „Suvenyrinė keramika“ – be apskaitos dokumentų 45 693 vnt. keramikos dirbinių, G. O., patvirtindamas parašu, suklastojo PVM sąskaitas–faktūras serija GBB 2001-01-31 Nr. 9776472, 2001-02-28 Nr. 9776481, 2001-04-11 Nr. 9776486, 2001-05-19 Nr. 9776522, 2001-07-02 Nr. 9776510, serija LBF 2001-08-02 Nr. l 154406, 2001-08-06Nr. 1154443, 2001-10-04 Nr. 1154447, 2001-10-31 Nr. 1154437, 2001-11-22 Nr. 1154471, 2001-12-05 Nr. 1154485, kuriose nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad tuos pačius 16 633 vnt. keramikos dirbinių bei kitus 29 060 vnt. (kurių įsigijimas UAB „Taralis“ nepagrįstas apskaitos dokumentais), iš viso 45 693 vnt. keramikos dirbinių UAB „Taralis“ parduoda UAB „PTG Baltic“ už 14 101 728 Lt, iš šio skaičiaus 2 151 111,06 Lt PVM. Taip pat G. O., patvirtindamas parašu, suklastojo dokumentus – KPO kvitus serija SAC 2001-06-04 Nr. 27980825, 2001-06-05 Nr. 27980866, 2001-06-06 Nr. 27980867, 2001-06-11 Nr. 27980869, 2001-06-20 Nr. 27980870, 2001-06-14 Nr. 27980871, 2001-06-15 Nr. 27980872, 2001-06-18 Nr. 27980873, 2001-06-20 Nr. 27980874, 2001-08-02 Nr. 27980875, kuriuose patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Taralis“ už parduotus keramikos dirbinius iš UAB „PTG Baltic“ gavo 328 000 Lt.

Po to G. O., patvirtindamas parašu ir UAB „PTG Baltic“ antspaudu, suklastojo PVM sąskaitas–faktūras serija LBE 2001-03-01 Nr. 2350782, 2001-04-11 Nr. 2350783, 2001-09-06 Nr. 2350798, 2001-10-04 Nr. 2350808, 2001-12-06 Nr. 2350812 bei patvirtindamas UAB „PTG Baltic“ antspaudu suklastojo PVM sąskaitas–faktūras serija LBE 2001-02-02 Nr. 2350751, 2001-05-18 Nr. 2350771, 2001-07-03 Nr. 2350790, 2001-08-03 Nr. 2350795, 2001-10-31 Nr. 2350809, 2001-11-22 Nr. 2350810, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad tuos pačius 45 693 vnt. keramikos dirbinių UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 41 358 JAV dolerių, tuometiniu valiutos kursu 165 432 Lt.

Po to G. O. pateikė šiuos žinomai suklastotus dokumentus (PVM sąskaitas–faktūras) įtraukti į UAB „PTG Baltic“ buhalterinę apskaitą. Įtraukus šias PVM sąskaitas–faktūras į įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Kaune, Juozapavičiaus pr. 57, UAB „PTG Baltic“ PVM deklaracijas: 2001-02-15 PVM deklaraciją už 2001 m. sausio mėn., 2001-06-04 patikslintą PVM deklaraciją už 2001 m. sausio mėn., 2001-03-14 PVM deklaraciją už 2001 m. vasario mėn., 2001-06-04 patikslintą PVM deklaraciją už 2001 m. vasario mėn., 2001-04-17 PVM deklaraciją už 2001 m. kovo mėn., 2001-06-04 patikslintą PVM deklaraciją už 2001 m. kovo mėn., 2001-05-14 PVM deklaraciją už 2001 m. balandžio mėn., 2001-06-04 patikslintą PVM deklaraciją už 2001 m. balandžio mėn., 2001-06-15 PVM deklaraciją už 2001 m. gegužės mėn., 2001-07-10 PVM deklaraciją už 2001 m. birželio mėn., 2001-08-10 PVM deklaraciją už 2001 m. liepos mėn., 2001-09-12 patikslintą PVM deklaraciją už 2001 m. liepos mėn., 2001-09-14 PVM deklaraciją už 2001 m. rugpjūčio mėn., 2001-10-10 PVM deklaraciją už 2001 m. rugsėjo mėn., 2001-11-15 PVM deklaraciją už 2001 m. spalio mėn., 2001-12-12 PVM deklaraciją už 2001 m. lapkričio mėn., 2002-01-10 PVM deklaraciją už 2001 m. gruodžio mėn., 2002-01-23 patikslintą PVM deklaraciją už 2001 m. gruodžio mėn., buvo neteisėtai suformuota 1 938 519 Lt PVM atskaita.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. O., turėdamas tikslą įgyti svetimą didelės vertės turtą, gaunamą kaip grąžintiną PVM, organizavo ir vykdė apgaulingą, realiai neįvykusių spausdinimo mašinos „Heidelberg Speedmaster SM74DI-4+L,52x74“ pirkimo–pardavimo–perdavimo kaip turtinio įnašo nuomos sandorių įforminimą įmonių apskaitoje.

G. O., patvirtindamas parašu bei UAB „PTG Baltic“ antspaudu, suklastojo dokumentus: 2002-06-11 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1 ir 2002-06-27 prekių priėmimo–perdavimo aktą, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. V. parduoda bei perduoda UAB „PTG Baltic“ spausdinimo mašiną „Heidelberg Speedmaster SM74DI-4+L,52x74“, kurios vertė 3 400 000 Lt. Po to G. O. kartu su N. V., patvirtindami parašais suklastojo 2002-06-27 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350850, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad šią spausdinimo mašiną UAB „PTG Baltic“ parduoda UAB „Viešbučių spektras“ (įmonės kodas 3580375, registruota Kaune, K. Donelaičio g. 14-1), atstovaujamai direktoriaus N. V., už 4 050 645 Lt. sumą, iš šio skaičiaus 617 898 Lt PVM. UAB „PTG Baltic“ privalomas mokėti į biudžetą 617 898 Lt PVM buvo padengtas iš G. O. fiktyviais sandoriais neteisėtai sukurtos 1 938 519 Lt PVM atskaitos.

Po to N. V. gavo 2002 m. birželio 28 d. spausdinimo mašinos „Heidelberg Speedmaster SM74DI-4+L,52x74“ žinomai neteisingą turto įvertinimo ataskaitą

Vykdydamas nusikalstamos veikos planą, pasinaudodamas suklastota turto įvertinimo ataskaita, N. V., patvirtindamas parašu bei UAB „Viešbučių spektras“ antspaudu suklastojo: 2002-06-27 priėmimo–perdavimo aktą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Viešbučių spektras“ perdavė spausdinimo mašiną „Heidelberg Speedmaster SM74DI-4+L,52x74“ UAB „Gronhoj elektronik“ kaip turtinį įnašą už įsigyjamas naujai išleistas UAB „Gronhoj elektronik“ akcijas įstatiniam kapitalui didinti, taip pat 2002-06-28 akcijų pasirašymo sutartį, kurioje numatyta, kad UAB „Gronhoj elektronik“ įsipareigoja pateikti UAB „Viešbučių spektras“ 171 800 vardinių akcijų, o UAB „Viešbučių spektras“ įsipareigoja priimti ir sumokėti už akcijas įnešant turtinį įnašą – spausdinimo mašiną.

Po to jie suorganizavo fiktyvų sandorį, kad spausdinimo mašiną UAB „Gronhoj elektronik“ išnuomoja V. M.

Taip sukūrus fiktyvią spausdinimo mašinos pirkimo–pardavimo–perdavimo kaip turtinio įnašo – nuomos sandorių grandinę, G. O. nurodymu, N. V. 2002 m. liepos 25 d. pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Kaune, Juozapavičiaus pr. 57, savo parašu patvirtintą PVM deklaraciją už 2002 m. birželio mėn., kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Viešbučių spektras“ grąžintina iš biudžeto 617 895 Lt PVM suma, taip pat N. V., siekdamas sau ir G. O. apgaule įgyti didelės vertės svetimo turto, 2002 m. rugpjūčio 6 d. pateikė 2002 m. rugpjūčio 5 d. prašymą grąžinti iš valstybės biudžeto 615 000 Lt grąžintiną PVM, nurodė pervesti ją į UAB „Viešbučių spektras“ sąskaitą Nr. 4462387, esančią banko „Snoras“ filiale, Kaune, K. Donelaičio g. 76. Tačiau jie nusikalstamos veikos nebaigė, didelės vertės svetimo turto neįgijo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes Kauno apskrities VMI 2002 m. rugsėjo 27 d. buvo pradėtas planinis UAB „Viešbučių spektras“ PVM patikrinimas.

Taip G. O. ir N. V. pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – 615 000 Lt valstybės biudžeto lėšų, gaunamų kaip PVM.

Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį G. O. nuteistas už tai, kad, iš anksto žinodamas, jog kito asmens vardu įsteigiamas juridinis asmuo realiai jokios ūkinės–komercinės veiklos nevykdys, mokesčių valstybei nemokės, o yra reikalingas neteisėtai veiklai nuslėpti, pasinaudodamas giminaičio O. M. pasitikėjimu bei jo asmens dokumentais, 2001 m. liepos 1 d. O. M. vardu įsteigė UAB „Viešbučių spektras“ (įmonės kodas 3580375, registruota Kaune, K. Donelaičio g. 14–1). Taip G. O. įsteigė juridinį asmenį, naudojamą neteisėtai veiklai nuslėpti.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį G. O. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „PTG Baltic“ (įmonės kodas 1081846, registruota Kaune, Savanorių pr. 192) komercijos direktorius, suklastojo dokumentus.

Žinodamas, kad UAB „PTG Baltic“ keramikos dirbinių faktiškai nepirko ir nepardavė, už juos pinigų nemokėjo, kad spausdinimo mašina „Heidelberg Speedmaster SM74DI-4+L,52x74“ realiai neegzistuoja ir UAB „PTG Baltic“ jos nepirko ir nepardavė, žinomai melagingus duomenis patvirtindamas savo parašu ir UAB „PTG Baltic“ antspaudu, suklastojo šiuos dokumentus:

2002-06-11 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ vardu komercijos direktorius G. O. iš fizinio asmens Dž. V. nupirko spausdinimo mašiną „Heidelberg Speedmaster SM74DI-4+L,52x74“ už 3 400 000 Lt;

2002-06-27 prekių priėmimo–perdavimo aktą, apie tai, kad D. V. perdavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai G. O., spausdinimo mašiną;

2001-03-01 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350782 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui 2668 vnt. keramikos gaminių Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 2677 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 10 708 Lt);

2001-04-11 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350783 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui 4170 vnt. keramikos gaminių Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 4023 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 16 092 Lt);

2001-09-06 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350798 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui 2440 vnt. keramikos gaminių Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 2539 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 10 156 Lt);

2001-10-04 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350808 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui 3715 vnt. keramikos gaminių Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 4039 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 16 156 Lt);

2001-12-06 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350812 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui 4875 vnt. keramikos gaminių Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 4871 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 19 484 Lt).

2002-06-27 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350850 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ vardu komercijos direktorius G. O. pardavė UAB „Viešbučių spektras“, atstovaujamai N. V., minėtą spausdinimo mašiną už 4 050 645 Lt, iš to skaičiaus 617 895 Lt PVM;

2001-01-31 PVM sąskaitą–faktūrą serija GBB Nr. 9776472 apie tai, kad UAB „Taralis“ vardu direktorius D. V. pardavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai komercijos direktoriaus G. O., 4070 vnt. keramikos dirbinių už 1 683 927,20 Lt, iš to skaičiaus 256 870,26 Lt PVM;

2001-02-28 PVM sąskaitą–faktūrą serija GBB Nr. 9776481 apie tai, kad UAB „Taralis“ vardu direktorius D. V. pardavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai komercijos direktoriaus G. O., 2668 vnt. keramikos dirbinių už 881 507,20 Lt sumą, iš to skaičiaus 134 467,20 Lt PVM;

2001-04-11 PVM sąskaitą–faktūrą serija GBB Nr. 9776486 apie tai, kad UAB „Taralis“ vardu direktorius D. V. pardavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai komercijos direktoriaus G. O., 4170 vnt. keramikos dirbinių už 1 372 847,40 Lt sumą, iš to skaičiaus 209 417,40 Lt PVM;

2001-05-19 PVM sąskaitą–faktūrą serija GBB Nr. 9776552 apie tai, kad UAB „Taralis“ vardu direktorius D. V. pardavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai komercijos direktoriaus G. O., 3725 vnt. keramikos dirbinių už 1 226 344,50 Lt sumą, iš to skaičiaus 187 069,50 Lt PVM;

2001-07-02 PVM sąskaitą–faktūrą serija GBB Nr. 9776510 apie tai, kad UAB „Taralis“ vardu direktorius D. V. pardavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai komercijos direktoriaus G. O., 2280 vnt. keramikos dirbinių už 750 621,60 Lt sumą, iš to skaičiaus 114 501,60 Lt PVM;

2001-08-02 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBF Nr. 1154406 apie tai, kad UAB „Taralis“ vardu direktorius D. V. 2001-08-02 pardavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai komercijos direktoriaus G. O., 1400 vnt. keramikos dirbinių už 460 908 Lt sumą, iš to skaičiaus 70 308,00 Lt PVM;

2001-09-06 PVM sąskaitą-faktūrą serija LBF Nr. 1154443, apie tai, kad UAB „Taralis“ vardu direktorius D. V. 2001-09-06 pardavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai komercijos direktoriaus G. O., 2440 vnt. keramikos dirbinių už 803 296,80 Lt sumą, iš to skaičiaus 122 536,80 Lt PVM;

2001-10-04 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBF Nr. 1154447 apie tai, kad UAB „Taralis“ vardu direktorius D. V. 2001-10-04 pardavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai komercijos direktoriaus G. O., 3715 vnt. keramikos dirbinių už 1 223 052,30 Lt sumą, iš to skaičiaus 186 567,30 Lt PVM;

2001-10-31 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBF Nr. 1154437 apie tai, kad UAB „Taralis“ vardu direktorius D. V. 2001-10-31 pardavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai komercijos direktoriaus G. O., 7560 vnt. keramikos dirbinių už 2 453 220 Lt sumą, iš to skaičiaus 374 220 Lt PVM;

2001-11-22 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBF Nr. 1154471 apie tai, kad UAB „Taralis“ vardu direktorius D. V. pardavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai komercijos direktoriaus G. O., 6790 vnt. keramikos dirbinių už 1 922 928 Lt sumą, iš to skaičiaus 293 328 Lt PVM;

2001-12-05 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBF Nr. 1154485 apie tai, kad UAB „Taralis“ vardu direktorius D. V. 2001-12-05 pardavė UAB „PTG Baltic“, atstovaujamai komercijos direktoriaus G. O., 4875 vnt. keramikos dirbimų už 1 323 075 Lt sumą, iš to skaičiaus 201 825 Lt PVM;

2001-06-04 KPO kvitą serija SAC Nr. 27980825 apie tai, kad UAB „Taralis“ kasininkas D. V. priėmė iš UAB „PTG Baltic“ komercijos direktoriaus G. O. už prekes – keramikos dirbinius, parduotus pagal sąskaitą–faktūrą serija 9776472, 9000 Lt;

2001-06-05 KPO kvitą serija SAC Nr. 27980866, apie tai, kad UAB „Taralis“ kasininkas D. V. priėmė iš UAB „PTG Baltic“ komercijos direktoriaus G. O. , už prekes – keramikos dirbinius, parduotus pagal sąskaitą–faktūrą serija 9776472, 8000 Lt;

2001-06-06 KPO kvitą serija SAC Nr. 27980867 apie tai, kad UAB „Taralis“ kasininkas D. V. priėmė iš UAB „PTG Baltic“ komercijos direktoriaus G. O. , už prekes – keramikos dirbinius, parduotus pagal sąskaitą–faktūrą serija 9776472, 9000 Lt;

2001-06-11 KPO kvitą serija SAC Nr. 27980869 apie tai, kad UAB „Taralis“ kasininkas D. V. priėmė iš UAB „PTG Baltic“ komercijos direktoriaus G. O. už prekes – keramikos dirbinius, parduotus pagal sąskaitą–faktūrą serija 9776472, 9000 Lt;

2001-06-12 KPO kvitą serija SAC Nr. 27980870 apie tai, kad UAB „Taralis“ kasininkas D. V. priėmė iš UAB „PTG Baltic“ komercijos direktoriaus G. O. už prekes – keramikos dirbinius, parduotus pagal sąskaitą–faktūrą serija 9776472, 9000 Lt;

2001-06-14 KPO kvitą serija SAC Nr. 27980871 apie tai, kad UAB „Taralis“ kasininkas D. V. priėmė iš UAB „PTG Baltic“ komercijos direktoriaus G. O. už prekes – keramikos dirbinius, parduotus pagal sąskaitą–faktūrą serija 9776472, 9000 Lt;

2001-06-15 KPO kvitą serija SAC Nr. 27980872 apie tai, kad UAB „Taralis“ kasininkas D. V. priėmė iš UAB „PTG Baltic“ komercijos direktoriaus G. O. už prekes –keramikos dirbinius, parduotus pagal sąskaitą–faktūrą serija 9776472, 9000 Lt;

2001-06-18 KPO kvitą serija SAC Nr. 27980873 apie tai, kad UAB „Taralis“ kasininkas D. V. priėmė iš UAB „PTG Baltic“ komercijos direktoriaus G. O. už prekes – keramikos dirbinius, parduotus pagal sąskaitą–faktūrą serija 9776472, 9000 Lt;

2001-06-20 KPO kvitą serija SAC Nr. 27980874 apie tai, kad UAB „Taralis“ kasininkas D. V. priėmė iš UAB „PTG Baltic“ komercijos direktoriaus G. O. už prekes – keramikos dirbinius, parduotus pagal sąskaitą–faktūrą serija 9776472, 9000 Lt;

2001-08-20 KPO kvitą serija SAC Nr. 27980875 apie tai, kad UAB „Taralis“ kasininkas D. V. priėmė iš UAB „PTG Baltic“ komercijos direktoriaus G. O. už prekes – keramikos dirbinius, parduotus pagal sąskaitą–faktūrą serija 9776472, 24 800 Lt.

Taip pat G. O., patvirtindamas UAB „PTG Baltic“ antspaudu, suklastojo:

2001-02-02 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350751 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui 4070 vnt. keramikos gaminių Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 5000 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 20 000 Lt);

2001-05-18 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350771 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui 3725 vnt. keramikos gaminių Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 12 000 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 48 000 Lt);

2001-07-03 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350790 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui 2280 vnt. keramikos gaminių Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 2246 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 8984 Lt);

2001-08-03 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350795 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui 1400 vnt. keramikos gaminių Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 2000 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 8000 Lt);

2001-10-31 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350809 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui 7560 vnt. keramikos gaminių Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 5473 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 21 892 Lt);

2001-11-22 PVM sąskaitą–faktūrą serija LBE Nr. 2350810 apie tai, kad UAB „PTG Baltic“ pardavė eksportui 6790 vnt. keramikos gaminių Čekijos firmai „Lumar“, atstovaujamai L. Š., už 5490 JAV dolerių (tuometiniu valiutos kursu 21 960 Lt).

Kasaciniu skundu nuteistasis G. O. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį pakeisti ir jo veiką:

numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 277 straipsnio 1 dalį;

numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 203 straipsnio 2 dalyje, jį išteisinti ir atitinkamai sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl kaltinimo pasikėsinimu stambiu mastu apgaule užvaldyti svetimą turtą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančios kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir svarbias aplinkybes. Sukčiavimas yra padaromas tik esant tiesioginei kaltininko tyčiai. Byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad tarp jo ir N. V. buvo susitarimas ir siekimas užvaldyti svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas. Jis pripažįsta, kad siekė padengti importo PVM įsiskolinimą muitinei, šie jo veiksmai neteisėti, bet jie turėjo būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti turtinę žalą – pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 277 straipsnio 1 dalį.

Apygardos teismo kolegijos nuomone, jo nusikalstami veiksmai negali būti perkvalifikuoti į 1961 m. BK 277 straipsnio 1 dalį (turtinės žalos padarymas kitam asmeniui, vengiant privalomų mokėjimų į valstybės biudžetą), nes, pateikiant prašymą grąžinti tariamai permokėtą PVM, siekiama ne išvengti mokesčių, o užvaldyti svetimą turtą. Tuo tarpu 1961 m. BK 277 straipsnyje numatyto nusikaltimo esmė yra ta, kad kaltininkas svetimo turto nepagrobia, bet, turėdamas pareigą atsiskaityti ar atlikti privalomus mokėjimus, panaudoja apgaulę ir šios pareigos nevykdo. Šiuo atveju apgaulė panaudojama ne turtui pagrobti, o siekiant išvengti atsiskaitymų ar kitų privalomų mokėjimų, t. y. siekiant išsaugoti savo turtą.

Jis mano, kad šios instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinio skundo argumentus, iš esmės vadovavosi N. V. parodymais ir taip pažeidė įstatymo reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas teismų praktikoje taikytinas įrodymų vertinimo taisykles. N. V. psichiatrinių ekspertizių nustatyta, kad jis serga šizoafektiniu sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ši aplinkybė konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Teismų praktikoje laikoma, kad tokių asmenų parodymai negali būti įrodymų šaltinis. Taigi apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas išvadą dėl jo kaltės įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą dėl įrodymų vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal 2000 m. BK 203 straipsnio 2 dalį

Kasatorius nepagrįstu laiko ir jo nuteisimą pagal BK 203 straipsnį. Teismas nenustatė, kad steigimo metu jis būtų žinojęs, jog įsteigta bendrovė bus naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti, bei to siekęs. Teismas tokio steigimo faktą preziumavo, jo kaltę grįsdamas vien tik prielaida, o ne byloje surinktais įrodymais. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jis (G. O.) turi būti išteisintas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalį

Kasatorius nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu galiojo 1961 m. BK 207 straipsnis, kurio 1 dalies sankcija numatė laisvės atėmimą iki trejų metų arba pataisos darbus iki dvejų metų arba baudą, o 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Taigi 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija, palyginti su 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalies sankcija, numato analogiškus laisvės atėmimo bausmės dydžius bei baudos bausmę. Tačiau, sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų bausmių santykį, bet ir į Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas.

Pagal 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmeniui, padariusiam 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo nustatytas penkerių metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams. Tuo tarpu 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas BK 11 straipsnio prasme yra nesunkus, o 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,a“ papunktis numato penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Kasatorius mano, kad 1961 m. BK 49 straipsnio nuostata dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties yra palankesnė už 2000 m. BK 95 straipsnyje įtvirtintą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuojama pagal 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį ir taikomi šiame baudžiamajame įstatyme numatyti palankesni senaties terminai. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalį, nors ir nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė aiškią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, dėl kurios reikia priimti BPK 451 straipsnyje numatytą sprendimą. Taigi šios instancijos teismas, neišplėsdamas bylos nagrinėjimo ribų, pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus ir šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes jis sutrukdė teismui priimti teisingą nuosprendį.

Atsiliepimu į nuteistojo G. O. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras A. Meška siūlo jį atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus prašymas perkvalifikuoti jo veiką iš 2000 m. BK 22 straipsnio, 182 straipsnio 2 dalies į 1961 m. BK 277 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Tokio perkvalifikavimo galimybė jau buvo aptarta šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartyje. Prokuroras pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atmetė G. O. teiginius, kad jis nežinojo, jog N. V. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, bei atmetė kasatoriaus versiją dėl siekimo padengti kitos įmonės importo PVM įsiskolinimą muitinei ir teisingai kvalifikavo jo veiką. Teismai savo sprendimą grindė atsižvelgdami į visų byloje surinktų įrodymų visetą.

Prokuroras teigia, kad nuteistojo prašymas perkvalifikuoti jo 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką į 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams nepagrįstas. Remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi kasacine tvarka įsiteisėjusį nuosprendį galima apskųsti tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius šio klausimo apeliaciniame skunde nekėlė ir jis nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Be to, 2007 m. balandžio 11 d. priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl G. O., nei 1961 m. BK 49 straipsnyje, nei 2000 m. BK 95 straipsnyje numatyti senaties terminai (penkeri metai) nebuvo sukakę.

Nuteistojo G. O. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatorius prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties dalis, kuriomis jis nuteistas pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pakeisti ir jo veiką perkvalifikuoti iš 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 277 straipsnio 1 dalį, nes grobti PVM permokų jis nesiruošė ir neketino. Tarp jo ir N. V. nebuvo susitarimo užvaldyti biudžeto lėšų. Savo veiksmais jis tik siekė padengti importo PVM įsiskolinimą mitinei. Jis pripažįsta, kad jo veiksmai buvo neteisėti, tačiau jie turėjo būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti turtinę žalą pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 277 straipsnio 1 dalį.

BK 182 straipsnio 2 dalyje baudžiamojo atsakomybė nustatyta už šių rūšių nusikalstamas veikas: 1) didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimo apgaule savo ar kitų naudai; 2) didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule savo ar kitų naudai; 3) didelės vertės turtinės prievolės panaikinimą savo ar kitų naudai.

Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas.

Apylinkės teismas G. O. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteisė už dviejų rūšių veiksmus, už tai: 1) kad jis organizavo ir vykdė apgaulingą keramikos dirbinių pirkimo sandorių įforminimą įmonių, nedalyvavusių šiuose sandoriuose, apskaitoje; 2) kad jis organizavo ir vykdė neįvykusių spausdinimo mašinos „Heidelberg Speedmaster SM74DI-4+l,52x74“ sandorių įforminimą įmonių apskaitoje ir taip pasikėsino įgyti 615 000 Lt valstybės biudžeto lėšų, gaunamų kaip grąžintinas PVM.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kasatorius veikė tiesiogine tyčia, t. y. G. Obelinius, klastodamas prekių pirkimo ir jų eksporto Į Čekiją dokumentus, suvokė, kad prekių nepirko, už jas PVM nemokėjo, tų prekių neeksportavo, todėl jokios PVM permokos nebuvo. Po neteisėtos UAB ,,PTG Baltic“ PVM ataskaitos suformavimo G. O. buvo suklastoti dokumentai, pagrindžiantys spausdinimo mašinos sandorių grandinę, – PVM deklaracija, kuri buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, bei prašymas grąžinti PVM permoką. Dėl šios apgaulės iš valstybės biudžeto buvo pasikėsinta UAB ,,Viešbučių spektras“ susigrąžinti tariamą PVM permoką, t. y. teismas konstatavo, kad ši G. O. padarytos nusikalstamos veikos dalis teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ši G. O. nusikalstamų veiksmų dalis negali būti perkvalifikuoti iš 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į 1961 m. BK 277 straipsnio 1 dalį (turtinės žalos padarymas kitam asmeniui, vengiant privalomų mokėjimų į valstybės biudžetą), nes, pateikiant prašymą grąžinti tariamai permokėtą PVM, siekiama ne išvengti mokesčių o užvaldyti svetimą turtą.

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo G. O. veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, jog šios instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinį skundą, savo išvadas pagrindė N. V. parodymais, kuris psichiatrinių ekspertizių pripažintas kaip negalintis suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Taigi, kasatoriaus nuomone, teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimo turto – 615 000 Lt valstybės biudžeto lėšų – faktines aplinkybes nustatė remdamasis teisme apklaustų liudytojų V. R. ir V. R., V. L. ir V. R. L., L. Š., K. B., O. M., S. L. parodymais, 2002 m. rugpjūčio 28 d. UAB ,,PTG Baltik“ ir 2003 m. sausio 20 d. UAB ,,Viešbučių spektras‘‘ patikrinimo aktais, specialistės E. I. Lengvinienės paaiškinimais teisme bei kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis nebuvo tiesiogiai grindžiamas vien N. V. parodymais. Pagal pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės (2004 m. sausio 20 d., T. 11, b. l. 169–174) išvadą nebuvo nustatyta objektyvių duomenų N. V. psichikos būsenai nusikalstamos veikos padarymo metu (2002 m. birželio mėnesį) įvertinti. Šiuo metu N. V. gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus.

Taigi pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje gautus duomenis ir, lygindamas juos tarpusavyje, darė tai pagal savo vidinį įsitikinimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktų įrodymų leistinumą ir jų vertinimą, patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu, todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nerenka ir faktinių aplinkybių nenustatinėja.

Kolegija konstatuoja, kad įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas atmesdamas nuteistojo G. O. apeliacinį skundą, atitinka leistinumo ir patikimumo kriterijus. G. O. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 203 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatorius nepagrįstu laiko ir jo nuteisimą pagal BK 203 straipsnį. Teismas nenustatė, kad steigimo metu jis būtų žinojęs, jog įsteigta bendrovė bus naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti, bei to siekęs. Teismas patį tokio steigimo faktą preziumavo, jo kaltę grįsdamas vien tik prielaida, o ne byloje surinktais įrodymais. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jis (G. O.) turi būti išteisintas.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. O. kaltu dėl 2001 m. rugpjūčio 1 d. UAB ,,Viešbučių spektras“ įsteigimo neteisėtai veiklai nuslėpti, faktines padaryto nusikaltimo aplinkybes nustatė remdamasis šiais įrodymais: 1) nuteistojo G. O. parodymais, kad jis įsteigė UAB ,,Viešbučių spektras“, tačiau nepripažįsta, jog bendrovę įsteigė ir naudojo neteisėtai veiklai nuslėpti; 2) liudytojo O. M. parodymais, kurie patvirtina, kad bendrovę ,,Viešbučių spektras“ įsteigė jo giminaitis G. O. Realiai UAB ,,Viešbučių spektras“ jokios veiklos nevykdė. Šios bendrovės išrašytus dokumentus pasirašyti pateikdavo G. O. 2003 metų sausio mėnesį G. O. ir N. V. atvažiavo pas jį į namus ir pateikė pasirašyti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį N. V. G. O. tą pačią dieną perdavė jam popieriaus lapą su tekstu, kur nurodyta, ką kalbėti, jei iškviestų apklausai į Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekciją ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (T. 9, b. l. 169); 3) iš UAB ,,Viešbučių spektras“ patikrinimo aktų matyti, kad nuo 2002 m. birželio 27 d. šios bendrovės direktoriumi tapo N. V. Suklastotais dokumentais – 2002 m. birželio 27 d. PVM sąskaita–faktūra serija LBE Nr. 2350850, 2002 m. birželio 27 d. priėmimo–perdavimo aktu, 2002 m. birželio 27 d. turtinių įnašų perdavimo-priėmimo aktu, 2002 m. birželio 28 d. akcijų pasirašymo sutartimi, patvirtinančiais fiktyvią spausdinimo mašinos kaip turtinio įnašo pirkimo–pardavimo–perdavimo sandorių grandinę, buvo suformuota fiktyvi PVM atskaita, kurios pagrindu, panaudojus apgaulę, buvo prašoma grąžinti iš valstybės biudžeto 615 000 Lt PVM.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas faktines veiklos padarymo aplinkybes, vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, nustatė teisingai, todėl G. O. nusikalstamą veiką pagal 2000 m. BK 203 straipsnio 2 dalį kvalifikavo pagrįstai.

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, naujo įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka, o tikrindamas bylą teisės taikymo aspektu sprendžia, ar žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė įrodinėjamą baudžiamosiose bylose nustatančias BPK normas. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje suformuluotos išvados, kurios pagrįstos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu, todėl kolegija konstatuoja, kad teismai nepažeidė BPK 20straipsnio 5 dalies nuostatas.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistasis G. O. kasaciniu skundu prašo jo 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus senaties terminams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo G. O. kasacinį skundą, 2008 m. spalio 10 d. nutartyje nurodė, kad remiantis BPK 376 straipsnio 3 dalimi kasacine tvarka įsiteisėjusį nuosprendį galima apskusti tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi kasatorius šio klausimo apeliaciniame skunde nekėlė ir jis nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, tai kasacinės instancijos teismas minėto klausimo ir nenagrinėjo. Pakartotinai 2008 m. gruodžio 29 d. nagrinėjant G. O. bylą Kauno apygardos teisme jis taip pat nekėlė šio klausimo. Kasatoriaus nuomone, pakartotinai nagrinėjant jo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas turėjo išplėsti bylos nagrinėjimo ribas, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes sutrukdė teismui priimti teisingą nuosprendį. Ši jo (kasatoriaus) kasacinio skundo dalis turi būti iš naujo išnagrinėta, nes reikėtų priimti BPK 451 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą sprendimą.

BPK 451 straipsnis numato baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Kasacinės instancijos teismas patikrina, ar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas G. O. baudžiamąją bylą, nenustatė, kad aiškiai netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, neišplėsdamas bylos nagrinėjimo ribų, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. O. kasacinį skundą atmesti.