- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2-182/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01065-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Akmuva
- Trečiasis asmuo
- N. T.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Akmuva“; trečiasis asmuo – N. T. (bylos Nr. B2-3053-260/2011).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. V. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovui UAB „Akmuva“ bankroto bylą. Ieškovės teigimu, atsakovas po darbo sutarties su ieškove nutraukimo liko skolingas 7 845,97 Lt priskaičiuoto, bet neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovė, veikdama per UAB „Algos inspekcija“, su kuria 2011 m. kovo 21 d. buvo pasirašyta atlygintinų paslaugų sutartis, informavo atsakovą apie egzistuojančią skolą, tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių atsiskaityti su ieškove. Ieškovės tvirtinimu, ji yra atsakovo kreditorė pagal ĮBĮ 3 straipsnio 2 punktą, o nustačius, kad įmonės vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą, bankroto byla keliama nepaisant to, kad įmonė neatitinka įmonės nemokumo sąlygos pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Po ieškinio pareiškimo atsakovui atlikus mokėjimus ieškovei, ieškovė 2011 m. spalio 21 d. pranešimu patikslino savo reikalavimą dėl atsakovo įsiskolinimo, nurodydama, kad atsakovas iki 2011 m. spalio 21 d. sumokėjo ieškovei 7 576,19 Lt sumą, kuri yra skirta daliai priskaičiuotų įstatyminių delspinigių padengti (iš viso ieškovė priskaičiavo atsakovui 7 660,64 Lt delspinigių), tačiau nepadengė likusio įsiskolinimo, t. y. 6 868,64 Lt darbo užmokesčio, 84,45 Lt delspinigių, 2 035,50 Lt išlaidų už ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą ir 200 Lt išlaidų už UAB „Algos inspekcija“ paslaugas.
Kauno apygardos teismas žodine nutartimi, įrašytą į 2011 m. spalio 11 d. teismo posėdžio protokolą, patenkino N. T. prašymą ir įtraukė ją į bylą trečiuoju asmeniu. N. T. teigimu, atsakovas po darbo sutarties su ja nutraukimo liko skolingas 6 447,79 Lt priskaičiuoto, bet neišmokėto darbo užmokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Akmuva“ bankroto bylą. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovei R. V., kuri 2011 m. kovo 29 d. pranešimu reikalavo iš atsakovo 7 845,97 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, sumokėjo 7 576,19 Lt, t. y. tiek, kiek pripažino. Teismo vertinimu, atsakovas pagal darbo sutartį su ieškove atsiskaitė. Atsakovas trečiajam asmeniui N. T., kuri iš atsakovo reikalavo 6 447,79 Lt skolos, sumokėjo 6 486,13 Lt, todėl, teismo vertinimu, ieškovas su ja taip pat atsiskaitė. Nors ieškovė po tai, kai bylos nagrinėjimo metu su ja buvo atsiskaityta, pareiškė, kad atsakovas jai yra skolingas daugiau, atsakovui didesnės skolos nepripažįstant, teismas pažymėjo, jog sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą negalima remtis ginčytinu ieškovės reikalavimu. Teismo nuomone, jeigu ieškovė mano, kad atsakovas jai yra skolingas daugiau nei 7 576,19 Lt skolos, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ginčo teisenos tvarka, o ne reikalauti iškelti atsakovui bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, privalo išsiaiškinti, ar įmonė yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Jeigu įmonė yra nemoki, jai keltina bankroto byla. Skundžiamoje nutartyje teismas net nevertino atsakovo nemokumo, neištyrė atsakovo finansinių dokumentų, o pasirėmė tik atsakovo žodiniais paaiškinimais apie skolos dydį ieškovei.
2. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė išreikalauti iš atsakovo dokumentus, būtinus bankroto bylai nagrinėti, tačiau atsakovas teismui nepateikė visų pagal ĮBĮ reikalaujamų dokumentų. Apeliantės nuomone, tai įrodo, kad atsakovas, pateikdamas ne visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį, nori nuslėpti jam nepalankius duomenis.
3. Procesas šioje byloje vyko ilgiau nei to reikalauja ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti išspręstas per vieną mėnesį. Tokiu būdu buvo pažeisti proceso greitumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Akmuva“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir ieškinio pagrįstumą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove pagal šalių sudarytą susitarimą.
2. Atsakovas teismui pateikė finansinius dokumentus ir papildomus dokumentus, įrodančius faktinį atsiskaitymą su ieškove ir trečiuoju asmeniu. Atsakovo nuomone, į bylą buvo pateikta pakankamai duomenų faktinei įmonės situacijai nustatyti.
3. Teismas, nagrinėdamas bylą, pasinaudojo ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalyje numatyta teise pratęsti bylos išnagrinėjimo terminą dar vienam mėnesiui, nes siekė preciziškai įvertinti gautų pareiškimų pagrįstumą ir įmonės atitikimą visų nemokios įmonės požymiams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010).
Apeliantės R. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė atsakovo UAB „Akmuva“ finansinių dokumentų, neišreikalavo visų pagal ĮBĮ reikalaujamų pateikti teismui įmonės finansinių dokumentų, t. y. išvis nevertino įmonės (ne)mokumo. Pažymėtina, kad apeliantė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo kaip buvusi atsakovo darbuotoja, su kuria nebuvo atsiskaityta (ĮBĮ 3 straipsnio 2 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, daugiau dėmesio skyrė ieškovės reikalavimo, kildinamo iš darbo teisinių santykių, pagrįstumo analizei. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodžiusi, jog atsakovas jai yra skolingas 7 845,97 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui sumokėjus ieškovei 7 576,19 Lt, t. y. sumokėjus beveik visą ieškovės ieškinyje nurodytą darbo užmokesčio įsiskolinimą (būtent tokį įsiskolinimo dydį atsakovas pripažino), ieškovė padidino savo reikalavimą priskaičiuotų delspinigių suma ir patirtų išlaidų už teisines paslaugas rengiant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui suma. Atsakovas su papildomu reikalavimu nesutiko. Esant šioms aplinkybėms, kai iš pradžių ieškovė nurodo vienokį įsiskolinimo dydį, o atsakovui jį padengus, nurodo papildomą beveik tokio paties dydžio reikalavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalima remtis ginčytinu ieškovės reikalavimu. Pažymėtina, kad ginčas dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo galėtų būti sprendžiamas ne bankroto byloje, o patirtų išlaidų už ieškinio parengimą atlyginimo klausimas yra procesinio teisinio pobūdžio reikalavimas, kurio išsprendimas priklauso nuo materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų patenkinimo ar atmetimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą ieškovės nurodomu pagrindu, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.
Minėta, kad ieškovė siekė bankroto bylos atsakovui iškėlimo tuo pagrindu, kad atsakovas nesumoka jai priskaičiuoto darbo užmokesčio. Kitas ieškinyje nurodytas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, t. y. dėl atsakovo nemokumo, ieškovės nebuvo pakankamai motyvuotas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė yra tikra, jog atsakovas yra nemokus, nes jos turimomis žiniomis, atsakovas turi rimtų finansinių sunkumų ir negali atsiskaityti ne tik su darbuotojais, bet ir su kitais kreditoriais. Negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pateikė teismui duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, 2010-2011 m. balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, pirkėjų ir tiekėjų sąskaitų suvestines (t. 1, b. l. 44-52, 68-71, 72-73, 74, 75-78). Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų gavo informaciją apie teismuose iškeltas bylas (t. 1, b. l. 143-144). Nors pirmosios instancijos teismas, nusprendęs atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą tuo pagrindu, kad jis neatsiskaito su darbuotojais, nepasisakė dėl atsakovo (ne)mokumo, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovas yra nemokus. Iš teismui pateikto atsakovo balanso matyti, kad atsakovo turtas 2011 m. birželio 30 d. sudarė 4 668 605 Lt, įsipareigojimai – 4 548 348 Lt, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 4 001 744 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 546 604 (t. 1, b. l. 72-73). Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį. Tačiau ir tuo atveju, jeigu atsakovo per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus laikyti pradelstais įsipareigojimais, šie įsipareigojimai neviršytų pusės į balansą įrašyto turto vertės. Iš 2011 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas dirba pelningai. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo manyti, kad įmonė finansiškai nepajėgi tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą.
Apeliantė nurodo, kad procesas šioje byloje vyko ilgiau nei to reikalauja ĮBĮ. Iš tiesų, pagal ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalį teismas nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškinys teisme gautas 2011 m. rugpjūčio 4 d., o skundžiama nutartis priimta 2011 m. spalio 28 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ĮBĮ straipsnio 4 dalį teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Be to, šioje byloje ieškovė kelis kartus tikslino savo reikalavimus (paskutinį kartą 2011 m. spalio 21 d.), 2011 m. spalio 7 d. teismui buvo pateiktas N. T. prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, todėl teismo procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.