Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. P. (O. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. P. 2018-09-15, apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvykus asmeniniam konfliktui, tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo pažįstamam F. J. į raktikaulio vidurinio trečdalio sritį, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje, poodinę emfizemą ir kairį pneumatoraksą, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir išvados

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos laiko įrodymais, ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog O. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo gana nuosekli – O. P. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme prisipažino kaltu dėl F. J. sveikatos sužalojimo, nurodė, kad savo buvusį bendradarbį F. J. pasikvietė į namus sutaisyti durų skambutį, abu išgėrė alkoholio. F. pranešus, kad sutaisyti skambučio nepavyko ir jis ateis dar kartą (jau trečią), jis supyko, ėmė F. priekaištauti, kad šis prastas elektrikas. F. jam atkirto: „tu manai, jog tavęs neįveiksiu?“ ir papurtė už pečių. Tada jis nuo stalo paėmė virtuvinį peilį ir dūrė nukentėjusiajam į petį. F. iššoko iš buto, nubėgo į pirmą aukštą. Moteris iš buto pirmame aukšte iškvietė greitąją. Jis F. nesivijo. Pats greitąjai medicinos pagalbai neskambino. Po to atvažiavo policija, patikrino jo blaivumą, nuvežį į komisariatą. Nenorėjo tokių pasekmių, gailisi. Per daug išgėrė, o tai nulėmė įvykį. Teismas, remiasi aptartais kaltinamojo parodymais, nes jie esminėse detalėse sutampa su kita byloje surinkta įrodomąja medžiaga, o būtent nukentėjusiojo F. J., liudytojų Z. G., G. P., M. G., D. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, kitais rašytiniais bylos įrodymais. Nors nukentėjusysis F. J. neigė, kad tarp jo ir kaltinamojo kilo konfliktas, aiškindamas, kad O. P. jį su peiliu užpuolė netikėtai be jokio preteksto, tačiau atvyusiam policijos pareigūnui ir greitosios medicinos pagalbos specialistui pats nukentėjusysis pasakojo, kad jį su peiliu sužalojo draugas, su kuriuo turėjo konfliktą (būtent tai nurodė iš nukentėjusiojo išgirdę iš karto po įvykio į vietą atvykę liudytojai G. P., M. G., D. K.). Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad O. P. 2018-09-15, apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvykus asmeniniam konfliktui, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė savo pažįstamam F. J. į raktikaulio vidurinio trečdalio sritį. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad minėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padaryta durtinė-pjautinė žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje, poodinė emfizema ir kairįsis pneumatoraksas. Toks sužlojimas, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis teigė, kad jam pradėjus priekaištauti F. J. dėl ilgai taisomo skambučio, šis jį papurtė už pečių (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad papurtė už drabužių), tačiau teisme pats kaltinamasis nurodė, kad jokia reali grėsmė iš jo buvusio kolegos, atėjusio į jo butą paties šeimininko kvietimu sutaisyti durų skambučio, jam nekilo. Pažymėtina, kad susitikimą inicijavo pats kaltinamasis, konfliktą taip pat pradėjo jis pats, o jo neadekvačius veiksmus nulėmė pavartotas alkoholis (nustatytas sunkus apsvaigimas nuo alkoholio). Taigi, nagrinėjamoje situacijoje, konstatuotina, kad kaltinamasis smurtą vartojo ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o dėl savo paties, būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, inicijuoto konflikto. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog durtinė pjautinė žaizda nukentėjusiajam padaryta krūtinės ląstos kairėje pusėje. Sąmoningas smūgių peiliu sudavimas kitam žmogui į gyvybiškai svarbią krūtinės sritį suponuoja sveikatos sutrikdymo ar net gyvybės atėmimo numatymą. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad paties smūgio peiliu nepamena, tačiau teisme atsiminė, kad dūrus F. peiliu, šis iššoko iš buto ir nubėgo į pirmą aukštą. Jis pats F. nesivijo, pagalbos jam nekvietė. Tai padarė moteris iš pirmo aukšto. Įvertinus aptartus įrodymus, konstatuotina, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalimis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

Kaltinamojo O. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

O. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Veika padaryta kilusio asmeninio konflikto su pažįstamu asmeniu metu, nukentėjusiajam padaryta durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje, poodinė emfizema ir kairysis pneumatoraksas. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad O. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas. Vis dėlto, vertinant kaltinamojo asmenybę, svarbu įvertinti ir tai, kad jis senyvo amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, pensininkas. Administracine tvarka nebaustas (b.l. 142-143). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 155), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale negydytas ir nekonsultuotas (b. l. 154).

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas iki dešimties metų. Kadangi padarytas sunkus nusikaltimas, bausmės atidėjimo galimybės baudžiamasis įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, jog taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Kaip jau minėta, BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamasis O. P. senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, o pastarasis jam atleido. O. P. sutiko su nukentėjusiojo prašomu priteisti žalos atlyginimo dydžiu ir pasižadėjo ją atlyginti. Be to, jis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (539,53 Eur). Asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, yra pensininkas. Jis teistas (bausmė atlikta). Nagrinėjamu atveju, vertintina ir nukentėjusiojo pozicija: ikiteisminio tyrimo metu F. J. nurodė, kad dėl to, jog O. jį sužalojo, neturi jam jokių pretenzijų, civilinio ieškinio byloje nereikš. Esant galimybei, ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti (b. l. 19). Teisme F. J. paprašė priteisti jam padarytą žalą, tačiau teigė, kad O. P. atleido. Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių ir tos, kurios patvirtina esant mažesnį kaltinamojo asmenybės ir veikos pavojingumą (senyvas kaltinamojo amžius; apgailestavimas dėl padaryto nusikaltimo; žalos atlyginimas civiliniam ieškovui ir ketinimas ją atlyginti nukentėjusiajam; veika nebuvo iš anksto suplanuota, padaryta spontaniškai konflikto metu, abiem jo dalyviams girtaujant; nukentėjusiajam laiku suteikus pagalbą jo nedarbingumas truko palyginti neilgą laiko tarpą), minėtas aplinkybes vertinant net ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir kaltinamojo teistumo kontekste, darytina išvada, kad aukščiau aptartos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nagrinėjamu atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, todėl yra pagrindas pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismo vertinimu, esant aptartų aplinkybių visumai, realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, o atvirkščiai, – pasiektų iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas ir nereikalingas. Teismas, apsvarstęs ir įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, mano, kad O. P. atveju bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant maksimalų BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą bei skiriant BK 48 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytą draudimą, 6 straipsnio 1 ir 2 numatytus įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, toks jos dydis bei tokie paskirti įpareigojimai ir draudimas atitiks kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, tarnaus bausmei keliamų tikslų pasiekimui.

Šioje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis), todėl kaltinamajam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Tokia pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, numatančią kad BK 54 straipsnio 3 dalies ir 64¹ straipsnio nuostatų taikymas, nepažeidžia proporcingumo bei teisingo nubaudimo principų (kasacinė nutartis Nr. 2K-449-942/2016).

Dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo

Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje 2018-10-29 pareiškė civilinį ieškinį 539,53 eurų sumai. Vilniaus teritorinės ligonių kasa informavo teismą, kad kaltinamasis O. P. padarytą žalą atlygino ir ieškovas civilinio ieškinio atsisako.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis F. J. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam, kuriuo prašė priteisti jam nusikaltimu padarytą žalą: 600 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis, teismo posėdžio metu apklausiamas dalyje dėl civilinio ieškinio nurodė, kad po sužalojimo buvo paguldytas į ligoninę. Greitosios pagalbos ligoninėje, Traumatologijos skyriuje, gydėsi savaitę, dar savaitę – namuose. Ligoninėje jam buvo susiūtas petys. Tuo metu dirbo elektriku, į darbą nėjo dvi savaites. Liekamieji reiškiniai tokie: skauda ranką, jos negali pakelti į viršų, tai trukdo jo, kaip elektriko, darbui. Gydytojai prognozavo, kad jo sveikata dėl šio sužalojimo gali pablogėti. Šiuo metu vaistų nevartoja. Po sužalojimo vartojo vaistus nuo skausmo. F. J. paaiškino, kad turtinė žala susidarė, nes pirko vaistus, vitaminus, sužalojimo metu buvo sugadinti jo rūbai, teko važinėti į gydymo įstaigą, mokėti už taksi paslaugas. Ieškovas teisme patikslino savo ieškinį, nurodydamas, kad turtinę žalą vertina 300 Eur. Minėtos išlaidos teismo laikytinos pagrįstomis, atsakovas su tokiu žalos atlyginimo dydžiu sutiko, todėl jis priteistinas nukentėjusiajam.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, kadangi jam buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje. Jo nurodytam laikotarpiui buvo sutrikdyta darbinė veikla. Asmuo padarinius jaučia iki šiol, jam sunku aukštai pakelti kairę ranką, tai trukdo dirbant elektriko darbą. Nukentėjusiojo teigimu šiuo metu jis vaistų nebevartoja. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. O. P. nedirba, gauna pensiją. Apibendrinant konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiojo priteisti prašomas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, todėl iš kaltinamojo priteistina 500 Eur civiliam ieškovui neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)) paimtas buitinės paskirties peilis sunaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus. Pateikti tyrimui languoti marškiniai, vyriškas megztinis, sportinės vyriškos kelnės, sportiniai vyriški bateliai, vyriškos apatinės kelnaitės Vilniaus AVPK KP SNTV 3-iojo skyriaus tyrėjos 2018-10-15 nutarimu perduoti saugoti Vilniaus AVPK Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai, esančiai Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsitesėjus grąžintini jų savininkui (b. l. 72, 73).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307straipsniais,

nusprendžia:

O. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 6 val.; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam F. J. priteistą žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. P. skirti galutinę vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant jį būti namuose nuo 23 iki 6 val.; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam F. J. priteistą žalos atlyginimą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-09-15, 15.25 val., iki 2018-09-16, 13.06 val.

Kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo F. J. civilinį ieškinį tenkinti: priteisti jam iš kaltinamojo O. P. 300 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)) paimtą buitinės paskirties peilį sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Tyrimui pateiktus languotus marškinius, vyrišką megztinį, sportines vyriškas kelnes, sportinius vyriškus batelius, vyriškas apatines kelnaites Vilniaus AVPK KP SNTV 3-iojo skyriaus tyrėjos 2018-10-15 nutarimu perduotus saugoti Vilniaus AVPK Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai, esančiai Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.