Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Nukentėjusioji K. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio ji nematė. Kaltinamasis jai paskambino 26 dieną, apie 7 val. ryto, ir pasakė, kad jos mama (J. V. G.) negyva, kad nesupranta kas atsitiko. Jai buvo šokas, ji iš karto su taksi nuvažiavo į vietą. Ten jau buvo policija. Matėsi, kad pas mamą veide yra ryškios smurto žymės. Klausė iš kur jos. Š. S. jai sakė, kad nežino, nieko nedarė, kad atsigulė, o tada K. (K. S.) atvedė mamą į butą. Ji jau buvo sumušta, atsigulė. Ryte ji jam pasirodė šalta, pajudino ir pamatė, kad ji negyva. Pakvietė kaimyną mediką, kuris patvirtino, kada mama negyva. Jie daug apie įvykį nekalbėjo. P. S. buvo sumušta galva ties pakaušiu. Atrodė, kad ta vieta kruvina, buvo sulipę plaukai, bet ji nesiteiravo, kas atsitiko. Po to Š. S. jai apie 5 kartus skambino iš kalėjimo, sakė, kad nieko nedarė, mamą mylėjo, klausė kur ji palaidota. Sakė, kad tai galėjo padaryti K., nes buvo konfliktas tarp mamos ir O. žmonos galimai dėl pavydo, o po įvykio šis su žmona išvažiavo. Ji taip pat kalbėjo ir su kaimynais, įvykio dieną ir kai atvažiavo daiktų, jie sakė, kad mama buvo išgėrusi, griuvinėjo, kad Š. S. negalėjo taip padaryti. K. G. sakė, kad jo tuo metu nebuvo, kad Š. negalėjo to padaryti, nes jie buvo gera pora. K. O. sakė, kad jo nebuvo bendrabutyje įvykio metu ir jis nieko nežino. Su kaimyne Š. kalbėjo įvykio dieną, ji sakė, kad nieko negirdėjo, kad pas ją mama skolindavosi pinigų. Ji pati mamą paskutinį kartą matė maždaug prieš dvi savaites. Skambindavo jai, bet mama vengė susitikti. Susitikus matė pas ją mėlynes, ji prašė raminamųjų vaistų. Mėlynės buvo nosies srityje, iš dešinės pusės ir ties dešine akimi buvo jau gyjantys įbrėžimai. Mama buvo užsidėjusi ant veido daug pudros. Ant dešinės rankos tarp alkūnės ir peties matėsi mėlynės, tokios, lyg būtų čiupta ranka. Ji klausė iš kur, ši atsakė, kad nieko tokio, kad krito. Nepatikėjo ja dėl žaizdų pobūdžio. Ši stengėsi nuslėpti nuo jos, kad kažkas blogai. Ji davė motinai „Lorafeno“ apie 5 tabletes, nes ši prašė, buvo „užgėrusi“, norėjo mesti. Šias tabletes mama gerdavo kasdien prieš miegą. Jos mama pas Š. S. gyvendavo periodais. Prieš tai ji gyveno kaimynystėje, tačiau nesumokėjo šeimininkei, todėl prieš porą mėnesių persikraustė pas Š. Visa tai mama nuo jos slėpė, nes ji buvo prieš jos draugystę su S., nes šis gerdavo, o mama gerdavo kartu. K. Š. K. negerdavo, jų santykiai buvo geri, jie buvo kaip pora. Mirties dieną mamos daiktai buvo pas kaltinamąjį. Mama yra jai sakiusi, kad bijo, jog vieną dieną prisigėręs K. gali ką nors padaryti, bet nėra jai sakiusi, kad kaltinamasis ją muštų. Šis yra labai pavydus, dėl to keldavo skandalus. Nepamena, ką įvykio dieną vilkėjo K. Jis buvo neblaivus, jam kaimynai nešė alaus ar degtinės išgerti. K. piktnaudžiauja alkoholiu. Kaimynai jį apibūdino kaip ramų žmogų. Mama buvo labai švelni, gera, atiduodavo paskutinius centus, nebuvo konfliktiška, agresyvi. Nežino, ar mama turėjo konfliktų su kaimynais. Nėra girdėjusi, kad tame name gyvenantys asmenys smurtautų prieš jos mamą. Jai gal prieš 8 metus buvo atlikta operacija. Po jos pasekmių ji nejautė, nesiskundė, kurį laiką gyveno pas ją (nukentėjusiąją). Gal apie metus iki įvykio mama dėl galvos nesiskundė, nors ji teiravosi. Su mama jos buvo labai artimos. Susitikdavo, vedžiodavo šuniuką. Pastaruoju metu rečiau bendravo, bet susiskambindavo kelis kartus per dieną. Šiuo metu ji jaučia tuštumos jausmą, mamos netekties neįmanoma įkainuoti.

Vėliau nukentėjusioji K. G. papildė savo parodymus ir nurodė prisiminusi, kad Š. S. skambino jai iš Kauno tardymo izoliatoriaus, sakė, kad išvakarėse kilo ginčas, nes jis nenorėjo, kad mama maišytų alkoholį su vaistais, ir juos iš jos atėmė. Mama buvo išėjusi, tada vėl sugrįžo. Kai mama mirė, vaistus rado užkištus už liemenuko. Dar sakė, kad mama gulėjo, o jis jai pliaukštelėjo, kad ji nusisuktų. K. buvo piktas ant O., kad tai gali būti jo darbas. Mama jai pasakojo, kad su O. eidavo parūkyti, o šio žmona dėl to pyko, nes buvo pavydi. D. S. sakė, kad K. nesąmonių prišnekėjo duodamas pirminius parodymus pareigūnams. Ji nežino, iš kur K. žinojo K. parodymus.

Nukentėjusioji K. G. davė parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 123, 125-126, 127).

Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą vakarą grįžo apie 20-21 val. iš darbo. Nuėjo į virtuvę. Plaudamas indus matė V. (J. V. G.) vaikščiojančią pirmyn-atgal koridoriuje, ji buvo labai girta, ėjo pasiramstydama. Jis nekreipė dėmesio. Negirdėjo, kad būtų kritusi. Dar pastebėjo lakstantį šuniuką. Su kaimynu O. pakvietė šuniuką ir jį K. nunešė pas S. į kambarį. Po to liudytojas nuėjo į savo kambarį. Kai buvo kambaryje, maždaug po 15 minučių, išgirdo stuksenimą į kaimyno duris, po to pastukseno pas jį. Atidarė duris ir pamatė V. Ji matyt nesiorientavo kur yra. Jos apatinė lūpa buvo ištinusi, bet sužalojimas nebuvo šviežias, nes nesimatė kraujo. Kitų sužalojimų pas ją veide ar ant kūno nematė. Ji vilkėjo džinsus ir megztuką ilgomis rankovėmis. Jis jai pasakė, kad ši nešlitinėtų, kad tuoj parūkys ir palydės ją. Ji vėl kažkur stuksenosi, suprato, kad ieško S. kambario. Tada jis ją už parankės palydėjo pas Š. Š. S. tuo metu sėdėjo ant lovos. Buvo pagėręs, tai matėsi iš išvaizdos. Jis (liudytojas) jam pasakė, kad pasislinktų ir leistų V. prigulti. V. tik atsisėdusi iš karto prigulė ant kairio šono, ant antklodės, arčiau lovos krašto, ne prie sienos. Su S. jis nekalbėjo. Išėjo po minutės ir nuėjo miegoti. Su V. apie smurtą nekalbėjo, ji jam nesiskundė, apie smurtą nieko nesakė. Ryte jis ėjo į tualetą, pamatė prie savo kambario durų sėdintį Š., kambario durys buvo atidarytos, buvo atvykusi policija. P. Š., kas nutiko, į ką šis atsakė: „Aj“. Vėliau atnešė jam kavos. Iš policininko, kuris atėjo pas jį į kambarį, sužinojo apie įvykį. Vienas pareigūnas klausė, ar buvo triukšmas. Jis atsakė, kad negirdėjo, kad tik paguldė V. į lovą. Pareigūnui apie smurtą nieko nesakė. Š. S. jis pažįsta apie 3 metus, jų santykiai kaimyniški, geri. Savaitgaliais jie kartais kartu išgerdavo. Kaltinamasis nėra piktybinis, mėgsta išgerti alkoholio. V. liudytojas pažinojo metus ar du, su ja santykiai buvo normalūs, moteris buvo išsilavinusi, mėgdavo išgerti. Jie abu buvo ramūs, nėra girdėjęs tarp jų jokio triukšmo, konfliktų. Anksčiau yra matęs V. sužalotą. Ji sakė, kad vedžiojo šuniuką ir nukrito, nusibrozdino koją, tai buvo gal prieš metus. Bendravo su S., kai jį paleido iš suėmimo, bet apie įvykio aplinkybes jis nekalbėjo. Įvykio dienos vakarą jis (liudytojas) buvo išgėręs butelį alaus, bet apsvaigęs nebuvo. Visų įvykio aplinkybių šiuo metu nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu, siekiant pašalinti prieštaravimus, buvo balsu perskaityti liudytojo K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 148, 151-153).

Apklaustas 2019 m. gegužės 26 d. liudytojas K. S. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 25 d., apie 20.00 val., sugrįžo namo. Jam užėjus į kambarį, po maždaug kelių minučių į duris pabeldė J. V. G. Ji gyvena 109 bute, kartu su buto savininku ir savo sugyventiniu Š. S. Jam atidarius duris pamatė J. neblaivią. Jos apatinė lūpa buvo ištinusi, bet kraujo nematė. J. jo paprašė cigarečių. Apie 22.00 val. jis vėl ją sutiko koridoriuje ir palydėjo į 109 butą iki lovos, kurioje ji atsigulė. Ar ant jos kūno buvo mėlynių, jis nepastebėjo. Ji jam nei vakar, nei ankščiau nėra sakiusi, kad yra mušama (t. 1, b. l. 148).

Papildomai apklaustas 2019 m. gegužės 28 d. K. S. nurodė, kad, kaip ir minėjo, gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena apie 6 metus. K. Š. K. iš 109 buto minėtame name gyveno prieš jam atsikraustant. Su Š. jo santykiai draugiški, kaimyniški. Palaiko ryšį ir telefonu. P. Š. bute nesilankė, nes jam pas jį nejauku, tai dažniausiai Š. ateidavo pas jį į svečius. J. V. G. jų namo laiptinėje gyveno jau iki jam atsikraustant. Ji nuomojosi butą kitame laiptinės gale. Kiek žino, ji nesumokėjo už nuomą, dėl ko šeimininkai jos paprašė atlaisvinti butą. Tada ji persikraustė gyventi pas Š. S. Kiek laiko jie gyveno kartu negali pasakyti, bet tikrai ne apie mėnesį. Jam žinoma, kad J. V. gydėsi priklausomybės ligų centre nuo alkoholio. Kiek matė, Š. su J. nuolat vartodavo alkoholinius gėrimus. Jie dažnai pykosi, mušdavosi. Yra bendra virtuvė laiptinėje, dažnai matydavo J. sumuštą. Ji pati jam nesiskundė, kad Š. ją mušdavo, bet nieko ir nereikėjo sakyti, nes jis girdėdavo triukšmą jų bute, o sekančią dieną matydavo ją su mėlynėmis kūne, suprasdavo, kad jis ją mušdavo. Š. jam apie savo santykius su J. nieko nepasakojo. Š. su J. V. pas jį buvo užėję dviese tik vieną kartą, dažniausiai Š. užeidavo vienas. Matė, kad jie abu gerdavo. Jam matant jie nesimušė. J. V. su Š. gerdavo savo bute, niekur neidavo pas kaimynus gerti. Kas ateidavo išgerti pas Š. jis nepažįsta, porą kartų matė, kad pas juos buvo kaimynas iš trečio aukšto, vardu Česlovas, pavardės nežino. Jis (K. S.) dirba pagal grafiką, tris dienas dirba, tris laisvas. Tai jis dirbo 2019-05-22 pirmą dieną ir paskutinė darbo diena buvo 2019-05-24, papildomai už kolegą dirbo 2019-05-25. Dirbo nuo 7 ryto iki 19 val. Jam užeinant iš lauko į bendrą namo 2 aukšto laiptinę, kai eina namo, reikia praeiti pro Š. buto duris. Kaip ir minėjo, nuo 22 dienos dirbo, grįždamas namo apie 20 val. negirdėjo triukšmo iš jų buto, viskas buvo ramu tomis dienomis. Tomis dienomis nei J., nei Š. nematė, nebent galėjo matyti vakarais, kai jie ėjo į tualetą, ar virtuvę. Šiuo metu neprisimins tiksliai, ar juos matė, bet galėjo matyti. Š. rūkė, J. ne. Š. rūko pas save bute, neina rūkyti į namo laiptinę. Kaip ir minėjo, 2019-05-25, apie 20 val., pas jį užėjo J. Ji vilkėjo džinsais, kuriuos nuolat vilkėdavo, bei buvo su megztuku ilgomis rankovėmis. J. nešioja akinius, tačiau tuo metu ji atėjo be akinių. Matė, kad jos apatinė lūpa buvo patinusi, kraujuota, bet kraujas lyg nebėgo. Atrodė lyg būtų lūpa tik pamušta, nes labai ištinusi. Daugiau matomose kūno dalyse mėlynių nepastebėjo. Veide jokių nubrozdinimų nebuvo, todėl suprato, kad lūpa taip patino nuo smūgio sudavimo, o ne nuo griuvimo. J. buvo pagėrusi, stovėjo ant kojų, nepasakytų, kad buvo tiek girta, kad griuvinėtų. Matė, kad ji svyravo koridoriuje. J. užėjus pasakė: „Kazy, padėk, Š. muša“. Pasakė jai palaukti, tuoj persirengs, išeis, išsiaiškins. Matėsi, kad ji atėjo prašyti pagalbos, buvo susijaudinusi, išsigandusi. Kai jis jai pasakė palaukti, ši išėjo ir buvo koridoriuje. Gal po 5 minučių jis išėjo į koridorių, J. nepamatė, kur ji buvo, nežino, gal tualete. Jis nuėjo į bendrą virtuvę, pastatė arbatinuką. J. atėjo į virtuvę, jam pasakė: Š. man davė čia per galvą“, bei ranka parodė į pakaušį. Kiek kartų jai davė per galvą ji nesakė, jis nesitikslino. Su kuo ją mušė per galvą irgi nesakė. Nesakė, dėl ko jis ją mušė. Pasakė jai tuoj, užsiėmęs virtuvėje, statė puodą, virė vakarienę. Dar jam einant į virtuvę, ėjo pro Š. buto duris, matė, kad jos atidarytos. Pamatė, kad tarpdury stovėjo kaimynas K., pavardės nežino, O. butas greta jo buto. Su kuo O. Š. bute bendravo nematė, su kažkuo kalbėjosi. K. buvo užstojęs buto vaizdą. Vėliau, kai jau virtuvėje jam J. pasakė, kad Š. ją mušė, buvo atėjęs K., kuris plovė indus. K. negirdėjo, ką jam J. pasakojo apie tai, kad Š. ją mušė. Nežino, ar O. kas nors žinoma apie tai, su juo nekalbėjo apie tai, ką jam pasakė J.. Nieko su J. daugiau nesikalbėjo, kai ji pasakė, kad jai davė per pakaušį, sakė jai palaukti. J. vaikščiojo koridoriuje, pas Š. į butą nebuvo užėjusi. Kai jis pasidarė kavos, pamatė J. koridoriuje, pasakė jai „einam“. Jis užėjo į Š. butą, J. liko stovėti prie buto durų. Užėjęs pamatė, kad Š. sėdi ant sofos-lovos. Jis buvo vienas. Rankoje turėjo telefoną. Matėsi, kad jis buvo susijaudinęs, išgėręs. Jis pasakė: „Šarūnai, baik juokint kaimynus, tegul J. eina miegoti, o tu raminkis“. Š. nieko jam neatsakė, tik draugiškai vienas kitam kumščiais sudavė „žaibą“, Š. pasakė „davaj parūkom“. Apie tai, kodėl Š. sumušė J., su juo nebendravo, Š. jam nieko nepasakojo, dėl ko susipyko. Kai pasiūlė parūkyti, atsakė, kad neturi laiko, pastatęs puodą. Tada jis (K. S.) pakvietė J. V., sakė eiti gultis, nestovėti koridoriuje. J. užėjo į butą, jis jai padėjo atsigulti ant sofos-lovos. Ji atsigulė su rūbais, atsigulė ant šono, veidu pasisukusi į sieną. Jis ją dar užklojo pledu. Po to išėjo iš jų buto, virė virtuvėje makaronus. Dar vakare žiūrėjo televizorių, iki kol užmigo apie 23 val., jokio triukšmo negirdėjo, viskas laiptinėje buvo ramu. 2019-05-26 ryte jis ėjo į tualetą. Pamatė koridoriuje sėdintį Š. Šis paprašė padaryti kavos. Pamatė policiją, kriminalistus Š. bute. Padarė jam kavos, padavė. Paklausė, kas čia. Jis tik atsakė „V.“. Jis suprato, kad ši negyva. Š. nieko nepasakojo nei apie tai, kaip mušė J. V., nei apie tai, kaip ji buvo rasta negyva. Tik pasakė, kad jis prabudo, ji šalta. Jis bėgo pas kaimyną, vardu S., kuris lyg iškvietė policiją. 2019-05-26, kai ryte matė Š., jis buvo tomis pačiomis tamsiomis kelnėmis, vilkėjo trumpomis rankovėmis marškinėliais. Jis neatkreipė dėmesio, ar Š. rankose, kumščiuose būtų kokie paraudimai, sužalojimų jo matomose kūno dalyse nematė. Kaimynai jam nieko nepasakojo apie įvykį. Nuo 2019-05-22 iki 2019-05-25 nematė, kad pas J. su Š. būtų susirinkę kokie pašaliniai asmenys. Kaip ir minėjo, jam tik 2019-05-25 apie 20 val. J. V. pasiskundė, kad Š. ją muša (t. 1, b. l. 151-153).

Balsu perskaičius minėtus parodymus liudytojas K. S. teismui nurodė, kad pirmą kartą pareigūnas jį apklausė mašinoje, buvo mažai parašyta, jis permetė akimis ir pasirašė. Antrus parodymus jis pasirašė neskaitęs protokolo. Ne visos ten nurodytos aplinkybės buvo. Su J. apie sumušimą jis nekalbėjo, tokių žodžių jis nesakė. Gal tyrėja užrašė ne taip, kaip jis sakė. Ji jo klausinėjo, jis pasakojo, o ji spausdino. Jei būtų žinojęs, būtų perskaitęs ir patikslinęs. Reikia tikėti teismo posėdžio metu jo duotais parodymais. V. į jo duris pasibeldė praėjus ne kelioms minutėms po to, kai jis grįžo iš darbo. Triukšmo tą dieną nebuvo, jos sumuštos jis nematė. Sužalojimas jos lūpoje buvo nešviežias. J. tą vakarą pagalbos pas jį neprašė. K. vakare tarpduryje nestovėjo, jis buvo virtuvėje, po to nunešė šuniuką Š.i. Jis koridoriuje sakė J.i, kad baigtų juokinti kaimynus, baladotis, kad eitų namo. J. atsigulė ant kairiojo šono, o ne dešiniojo. Jis nematė pašalinių asmenų pas Š. ir V. K. V. paguldė į lovą, ji su S. nekalbėjo. Tą vakarą jos daugiau nematė. Atvykusiems pareigūnams jis nenurodė apie smurtą. Įvykio vietoje bendravo su kriminalistu, klausė, kas darosi, kodėl nuo durų rankenų nenuima pirštų antspaudų. Praėjus kiek laiko kaimynai sakė, kad tą vakarą pas Š. buvo užėjęs kažkoks vyras, bet kas toks jis nežino. Š. kai gerdavo, durų nerakindavo. Kai iš jų išėjo, Š. neužsirakino.

Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mirusiąją pažinojo apie 2 metus, o kaltinamąjį – apie 8 metus. Jie gyveno kaimynystėje. Š. S. piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau iš jo pusės agresyvių veiksmų nėra buvę. Š. su V. susipažino gal prieš pusantrų metų. Ji taip pat turėjo problemų su alkoholiu. Šeimininkas atsisakė jai nuomoti butą, tad ji atsikraustė pas Š., atsinešė savo daiktus. Gyveno pas jį apie porą mėnesių. 3-4 dienos iki įvykio pas Š. girdėjosi visokie girti balsai, riksmai, bet ne muštynių, o linksminimosi. Gegužės 24 d. jis ruošėsi į darbą ir sutiko koridoriuje Š. ir V.. Ji jį užkalbino, sakė, kad prisivėrė durimis pirštą, klausė, ar gerai, kad tepa jį Višnevskio tepalu. Jam pasirodė, kad pas V. yra įbrėžta viršutinė lūpa. Kai paklausė apie tai, ji pasakė, kad tai padarė netyčia šuniukas. Šis įbrėžimas jam pasirodė nevertas dėmesio, be to koridoriuje buvo prietema. Iš darbo grįžo namo 25 dieną, apie 20 val. Sutiko laiptinėje kaimyną K. kuris ėjo į parduotuvę arba iš jos grįžo. Š. durys yra prieš bendrą virtuvę ir įėjimą, praeidamas pasiklausė, buvo tylu. Pasidarė valgyti ir apie 22 val. nuėjo miegoti. Naktį, kai ėjo kelis kartus į tualetą, buvo ramu. 26 dienos rytą, sekmadienį, 6.45 val., pabeldė į duris. Atidaręs pamatė Š., paklausė ko atėjo. Šis pasakė, kad V. nebėra, mirė. Jis iš karto nuėjo į tą kambarį, gal dar galima padėti žmogui. Jis yra buvęs medikas. Pamatė kambaryje betvarkę, buvo pridėta maišų, daiktų, kaip sužinojo vėliau, dalis jų buvo V. Atrodo langas buvo pravertas, šalta nebuvo. Ant lovos gulėjo V., ant dešinio šono. Jis patikrino jos gyvybines funkcijas, ar yra pulsavimas. Paskambino 112, iškvietė medikus ir paprašė eksperto, nes panašu, kad moteris mirusi. Pastebėjo ištinusią lūpą, matė dvi mėlynes ant žasto, lyg būtų suspausta pirštais. Veide sumušimų nepastebėjo. Nematė jokių požymių, kurie keltų įtarimą, kad įvykdytas nusikaltimas. V. gulėjo ant šono, tad sužalojimų galėjo ir nematyti. Greitoji atvyko pakankami greitai. Kol jos laukė, paliko praviras duris, su Š. stovėjo koridoriuje, šis vos pastovėjo nuo gėrimų. Išėjo iš kambario kaimynas K.. Jis klausė, kas atsitiko, pasakė, kad mirė V. Tada pro juos praėjo K. į tualetą, po to grįžo, bet neklausė kas atsitiko, nuėjo pas save. Atvyko policija. Tada išėjo K. ir pasakė: „Aš mačiau, aš girdėjau, čia buvo muštynės“. Tai liudytojui pasirodė keista. Jis (K.) dirba tris dienas, po to turi laisvas dienas ir jomis geria vienas, labai greitai prisigeria, nes piktnaudžiauja alkoholiu. Liudytojas pasakė K. pastabą, ką jis šneka, ar tikrai matė, žmogų pasodins į kalėjimą. Šis sakė, kad matė, girdėjo, daugiau nieko nesakė. K. bendravo su vienu iš pareigūnų balkone. To pokalbio negirdėjo. Liudytojas užėjęs į balkoną tik pasakė, kad pagalvotų, ar tikrai matė, o jei matė, tada tegu sako. Po to apie 8 val. liudytojas su sūnumi išėjo balsuoti. Grįžus eksperto dar nebuvo. Matydamas drebantį Š. davė 5 eurus, kad nuimti stresą. Iš kaimynų kalbų girdėjo, kad jam butelį nupirko K. Antradienio rytą, 28 dieną grįžęs iš darbo apie 7.45 val. pamatė prie K. durų du pareigūnus. Vėliau sužinojo, kad jį išsivedė į apklausą. 28 dieną Š. S. pamatė apie 11-12 val., klausė kas atsitiko. Šis paaiškino, kad miegojo, V. parvedė K. ir paguldė šalia. N. V. pradėjo blūdyti, šaukti, šnekėti. Jis ją gulinčią lovoje atbula ranka pastūmė sakydamas, kad visi žmonės miega, reikia miegoti, ir viskas. Liudytojas asmeniškai V. sumuštos nė karto nematė. Yra sakęs K., kad susigaudytų savo nesąmonėse, jog matydavo V. sumuštą. Be jo iš kaimynų kalbų apie sumušimus negirdėjo. 28 ar 29 dieną į duris pabeldė K. ir dvi pareigūnės, kurios jį apklausė. Buvo užduodami klausimai norint gauti reikalingą atsakymą. Pareigūnė perfrazuodavo ir jis pasakė, kad po tokiais parodymais nepasirašys. Jo parodymai apie K. blūdijimą nebuvo užfiksuoti. Į apklausą jį iškvietė tik pareikalavus gynėjui. Jo sūnus tą dieną matė V. koridoriuje su kažkokiu benamiu, vėliau jį atpažino. K. yra jam skambinęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus ne kartą, norėjo pabendrauti, bet ne apie tyrimą, prašė suruošti jam rūbus. 2017 m. V. yra turėjusi galvos smegenų operaciją, pašalintas auglys. Šį dokumentą rado, kai advokato prašymu ieškojo Š. invalidumo pažymėjimo. K. ir S. santykiai pakankami draugiški, jam nežinoma, kad tarp jų būtų buvę pykčiai. Po Š. grįžimo iš kalėjimo jų santykiai normalūs. Ž. K. ir jo blūdijimus, pritemimus, jis jo žodžiai netikėtų. A. Š. S. agresiją V. atžvilgiu niekas nėra sakęs. Prieš metus iki įvykio V. yra laikinai gyvenusi pas Š. Šį kartą daiktus ji atsinešė prieš porą savaičių iki įvykio. K. O. dirba statybininku, išgeria nemažai, užeina pas Š. ir šis pas jį. Iš O. pusės agresijos nėra buvę. Su K. liudytojas vengia bendrauti. K. su visais kaimynais šia tema šnekėjo, nes jo toks būdas.

Liudytojas S. B. davė parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 155-156, 157-159). Pastarieji buvo balsu perskaityti teisiamojo posėdžio metu, po ko liudytojas teismui patvirtino, kad jis tik persakė K. žodžius. Neneigia, kad galėjo būti taip, kaip buvo nurodyta jo apklausoje. Sakydamas, kad Š. piktai pastūmė V., gali būti, kad pats pasakė žodį „piktai“, o ne girdėjo jį iš Š.. Apklausos metu tyrėjai sakė, kad K. išgėręs „blūdija“. Kaip jis (liudytojas) būdamas virtuvėje galėjo nematyti K. kartu su V., kaip šis yra nurodęs. Jei taip būtų buvę, jis tikrai būtų juos matęs. K. jam pasakojo jau po įvykio, kad V. nuvedė pas Š. ir paguldė į lovą. Per pirmą apklausą jautėsi tendencingumas, jis ją stabdė ir tikslino parodymus. Pas tyrėją Oksaną atviro tendencingumo nematė. Apklausos protokolą perskaitė ir grubių pažeidimų nepastebėjo.

Liudytojas O. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba statybininku, buvo išvykęs 2 paroms, po to grįžo namo. Buvo apie 16 val. Koridoriuje prie virtuvės sutiko V. Ji buvo su džinsais ir raudona gėlėta palaidine. V. paprašė jo vieno euro. Jis jai davė du eurus. Matė, kad ji turėjo rankoje 5 eurų kupiūrą. Nuėjo namo, persirengė, nuėjo į tualetą. E. V. stovėjo toje pačioje vietoje, jie nekalbėjo. Tada jis nusimaudė. Grįždamas po 10-15 min. iš dušo pamatė ją su patinusia lūpa. Iš pradžių sužalojimų nematė, bet nelabai žiūrėjo. Paklausė kas nutiko, ši atsakė: „Aj“, numojo ranką ir nuėjo į laiptinę. Nematė, kur toliau ėjo. Klausė jos, kodėl ji neina namo, tačiau nepamena, ką ji atsakė. Po to jis nuėjo namo miegoti, triukšmo ar ko nors išskirtinio negirdėjo. Ryte 6 val. jis išėjo, pamatė Š. Šis pasakė, kad V. numirė. Jis nepatikėjo, užėjo į kambarį, durys buvo praviros. V. kūną matė lovoje, ji gulėjo ant nugaros, buvo apklota, bet palaidinė lyg buvo ta pati, su kuria matė išvakarėse. Jos mirusios jis neapžiūrinėjo, pažiūrėjo per lovos galą akimirką ir nuėjo. Po kelių minučių atvyko policija kartu su medikais. Žmonės lakstė pirmyn atgal. Buvo išėjęs ir K., bendravo su pareigūnais, bet jis negirdėjo apie ką. Jis pasiėmė namo V. šuniuką, nes buvo išsigandęs. Klausė dėl ko ji mirė, policininkas, kuris buvo prie durų, atsakė, kad gavo į veidą. K. Š., kas įvyko, šis atsakė, kad nežino. Buvo visiškai girtas, net nesilaikė ant kojų, atsirėmęs į sekciją svirduliavo, nuo jo jautėsi labai stiprus kvapas ir iš kambario jautėsi kvapas. Nematė, kad K. kalbėtų su pareigūnais. Visų smulkmenų nepamena, nes praėjo nemažai laiko. Nepamena, ar matė S. išvakarėse. K. tą dieną, kai V. mirė, neminėjo apie jo smurtą V. atžvilgiu. Š. sakė, kad V. primušė S. Jis pasakė jam, kad nenusišnekėtų, tada K. pasakė, kad primušė tas S. su barzda ir akiniais, kuris vedžioja šuniuką. Tai kaltinamasis jam pasakė, kai buvo atvykusi policija ir medikai. Ikiteisminio tyrimo metu to nenurodė, nes neklausė, jis nieko neslėpė. Apie tai sakė tyrėjai, ji pieštuku paraštėse užsirašė. Jis nežino su kuo V. vaikščiodavo. Sauliaus su barzda ir akiniais nėra matęs jų name.

Liudytojas O. K. parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 186-187, 188-189). Teisiamojo posėdžio metu balsu perskaičius minėtus liudytojo parodymus, O. K. nurodė, kad juos patvirtina, surašyta teisingai. Taip pat nurodė, kad V. nėjo į S. kambarį, gal laukė kol šis užmigs. V. bijojo išgėrusio S. gal todėl, kad nebūtų konfliktų. Ji nesakė, kad jo bijojo, tai tik jo prielaida. Tą vakarą V. buvo išgėrusi, nuo jos jautėsi kvapas, bet ji negriuvinėjo. Nepastebėjo, kad eisena būtų kitokia. Neklausė, kam jai reikėjo euro. Tiksliai nepamena, K. ar pareigūnas sakė, kad V. trenkė delnu. Jis nėra matęs, kad K. su V. muštųsi ar bartųsi. Ji jam valgyti padarydavo. Nėra matęs, kad K. su kažkuo konfliktuotų, jis nėra agresyvus, ramus. Iki to vakaro V. sužalotos anksčiau nėra matęs, ji jam nesiskųsdavo apie smurtą. Įvykio dieną pas S. sužalojimų jis nepastebėjo. Išvakarėse eidamas į tualetą, virtuvę, praeidamas S. buto duris, balsų, triukšmo negirdėjo. S. kambarys yra kitoje pusėje, per 3 kambarius nuo jo. Būnant kambaryje nesigirdi, kas vyksta S. bute. V. jis sakydavo komplimentus, nes kiekvienai moteriai tai malonu. Tarp kaimynų nebuvo kalbų, kad jis flirtuoja su V. M. S. sužinojo, kad ji su kažkokiu Sauliumi vaikščiojo, nes bendrabutyje kalbos greitai plinta. Sauliaus su barzda ir šuniuku jis nėra matęs. N. S. iš kur jis gavo tokią informaciją. Po įvykio kalbėjo su S. B.. Su K. nekalbėjo, nes jis sunkiai bendraujantis, nesuprasi ką nori pasakyti. K. iš įkalinimo įstaigos jam neskambino, laiškų nerašė. Parodymus tyrėjai jis davė savo noru. Antros apklausos metu tyrėja klausė, ar taip buvo, ar jis nieko nekeičia. Jis atsakė, kad ne. Savo protokolų neskaitė, nes labai skubėjo. Pasitikėjo tyrėja, ką ši surašė, ir pasirašė. Savo parodymus patvirtina. D. Š. K. nebegeria, visai kitas žmogus.

Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio datos nepamena, tai buvo 2019 m. gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini). A. P. langą ji pamatė policininkus prie įėjimo ir nežinia kodėl pagalvojo, kad jie pas Š. S.. Dieną prieš tai, gal apie 14-15 val., jai skambino Š., prašė paskolinti jam su J. V. G. pinigų, nes jiems bloga, o jis negali paeiti, todėl ateis V.. Jis kai išgeria, tai nepastovi ant kojų. Iš balso girdėjosi, kad jis neblaivus. A. V., ji (liudytoja) išėjo į koridorių, jį perėjo, atidarė koridoriaus duris, nes jos rakinamos. Kiekvienas aukštas turi savo raktus, pas S. be rakto ji užeiti negalėtų. V. atrodė labai negerai, kaip valkata. Vilkėjo džinsus, marškinėlius šviesios spalvos. Matė po jos akimi mėlynę, tačiau nepamena po kuria. Mėlynė buvo jau nešviežia, violetinės spalvos. Nepamena, ar klausė jos iš kur mėlynė. V. buvo girta, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai kalbėjo. Liudytoja padavė 5 Eur. V. pasiėmė pinigus, sakė, kad jie geria jau tris savaites, prašė daugiau degtinei, tačiau ji nedavė, pasakė, kad nenori daugiau kalbėti, kad duoda alui ir užteks. Jos pabendravo trumpai, laiptinėje. Po to liudytoja grįžo namo, o V. nuėjo į apačią, link namų. Ji gyvena ketvirtame aukšte, o V. su Š. – antrame. Pro ten, kur ji nuėjo, galima išeiti iš namo. Norint eiti į Š. pusę, reikia rakto. Ji nežino, ar ši jį turėjo. Maždaug po valandos ar daugiau jai paskambino Š. ir klausė, ar pas ją nėra V. Ji pasakė, kad V. davė pinigus, jos pas ją nėra. Š. klausė kur ji, atsakė nežinanti. Per tą valandą V. ji nematė. Po to ji išėjo su dukterėčia į Vingio parko, V. ir Š. išeidama nematė. Grįžo namo vėlai, apie 22 val. Grįždama nieko nesutiko, triukšmo negirdėjo. Išeinat iš namų triukšmo irgi negirdėjo. Kitą dieną atsikėlė apie 7.30 val., buvo tylu. Apie 8 val. pamatė policiją, kriminalistus. Nutarė nueiti pažiūrėti kas darosi. Užėjo į Š. aukštą, kai ją įleido. Ten matė mirusiosios dukrą su draugu, dar vieną moterį-liudytoją, daug policijos, kaimyną. Dar buvo kaimynas Kazys, kuris buvo neblaivus. Jis gyvena tame pačiame aukšte, kur ir Š.. Kazys sakė, kad jis vakar vakare kažkur vedė V., atvedė namo, bet jai buvo neįdomu ir ji nuėjo. Nematė, ar policijos pareigūnas bendravo su Kaziu. Prie buto durų ji praleido apie pusvalandį. Ji kalbėjo su Š. S., klausė jo, kas atsitiko. Šis atsakė, kad nežino, verkė, buvo visiškai girtas, tai matėsi iš kalbos, jautėsi kvapas. Kalbų apie smurtą ten ji negirdėjo. K. jai skambino iš įkalinimo įstaigos, sakė, kad nieko neprisimena, nesupranta, už ką sėdi, verkė. Apie patį įvykį jie nekalbėjo. Jis vis sakydavo, kad mylėjo V.. Š. su V. susitikinėjo, vaikščiojo kaip pora. Kai negerdavo, būdavo tvarkingi žmonės. Paskui apie metus laiko jie nesusitikinėjo, vėliau vėl buvo kartu. V. S. atvesdavo šunis ir jam palikdavo. Prieš įvykį matė V. pas S. kelis kartus. Kambaryje buvo maišai su jos daiktais, betvarkė. Negali pasakyti, kada atsirado tie maišai. Š. S. alkoholį vartoja dažnai, kai tik turi pinigų. Dažnai jį vartojo ir prieš įvykį. Ji yra artimiau bendravusi su V.. Ši sakė, kad K. jai patinka, norėjo, kad jis negertų. Dėl smurto nesiskundė. Nėra girdėjusi, kad K. būtų agresyvus. V. buvo uždaras žmogus, nelabai bendravo, sakė, kad yra labai vieniša. Kartais liudytoja jiems duodavo maisto, paskolindavo pinigų. V. sakė, kad vartoja vaistus miegui ir antidepresantus kartu, kad greičiau užmigti, gal Xanax. Ji sakė, kad po galvos operacijos atsirado nemiga, skauda galvą. Dieną prieš įvykį Š. S. liudytoja nematė. V. ji matydavo retai. Yra mačiusį ją labai girtą, bet gerokai prieš įvykį. Nematė, kad V. vartotų alkoholį kompanijoje ar su Š.. Jos sužalotos anksčiau nėra mačiusi. V. su S. buvo pažįstami apie du metus. Tai ateidavo gyventi pas Š., tai išeidavo. Žino, kad V. kitame bendrabutyje nuomojo kambarį.

Liudytoja A. P. parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 5-7). Juos perskaičius balsu teisiamojo posėdžio metu liudytoja juos patvirtino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes geriau atsiminė.

Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis su V. niekada nekonfliktavo, jis nepiktybinis, tačiau turi priklausomybę, į jo kambarį užeidavo kas norėdavo. V. „užgėrė“ ir šeimininkas išmetė ją iš buto. Jie skambino dukrai, kad pasiimtų mamą, tačiau paėmė tik vieną šuniuką. T. V. apsigyveno pas Š. S.. Paskutinį kartą V. ji matė šeštadienį labai girtą. Ėjo į bendrą balkoną parūkyti, o V. ėjo jai iš paskos, iš koridoriaus į laiptinę. Labai svirduliavo, buvo su šuniuku. Buvo apie 18.30 val. Su ja tą dieną ji nebendravo, nekreipė dėmesio. Matė ją atsisukusi kelias sekundes, buvo prieblanda, neįžiūrėjo, ar buvo kažkokie pas ją sužalojimai. Ji rūkė apie 10 min., bet V. į lauką neišėjo. Iš balkono girdisi, kaip trinkteli lauko durys. To garso nebuvo, tad iš to sprendė, kad V. nebuvo išėjusi. Matyt ji nuėjo į 3 ar 4 aukštą, nes ten yra išgeriančių asmenų, ji turėjo draugų 4 aukšte. Daugiau jos nebematė. S. tą dieną ji nematė. Buvo ramu, ji negirdėjo jokių konfliktų. N. S. gyvena per 4 duris, už kokių 8 m. Garso izoliacija pas juos bloga, bet pas ją yra „šarvo“ durys. P. Š. yra senos medinės durys, tad jei būtų triukšmas, tai būtų girdima koridoriuje. Einant į balkoną ji S. buto nepraeina. Tą vakarą svečių pas jį nematė. Matė tik V., daugiau nieko. Sekmadienį ryte laiptinėje K. pasakė, kad V. mirė. Plačiau jie nekalbėjo. Jis buvo liūdnas, nes nelaimė įvyko. V. anksčiau skundėsi širdies problemomis, tai ji galvojo, kad dėl to ir mirė. Kai atvyko policija, išėjo K. iš savo kambario ir priėjęs bendravo su policininkais. Apie ką kalbėjo ji negirdėjo. Su K. ar kuo kitu apie šį įvykį ji nekalbėjo, gal tik vėliau su S. B., kas įvyko ir kaip. Šis sakė, kad matomai gėrė, K. ją iš kažkur parvedė. Mirusioji atsikraustė į jų namą gal prieš metus. Iki įvykio V. pas Š. gyveno gal tris mėnesius. Po to ji jai sakė, kad išsinuomojo butą gretimam bendrabutyje. V. su S. sutardavo, išeidavo pasivaikščioti, Š. ją lankė ligoninėje. V. sakė, kad jis geras žmogus. Jie buvo kaip draugai, kiek suprato, jie bendro ūkio nevedė. V. dirbo, pirkosi maistą atskirai, pati valgyti darydavosi. Neatsimena, ar matė ją sužalotą. V. jai nėra sakiusi, kad kažkas jos atžvilgiu smurtautų. Kaltinamąjį pažįsta apie 7 metus. Jis ramus, niekada nematė, kad muštųsi, keiktųsi, keltų konfliktus. Kaimynai pykdavo, kai pas jį lankydavosi ir gerdavo kiti asmenys. Pas jį užeidavo K., K., G., asmenys iš 4 aukšto, jų pavardžių ji nežino. V. buvo nuoširdi, gera, bet pasiduodanti kitų įtakai, piktnaudžiavo alkoholiu. Ji buvo uždara, nežino su kuo ji bendravo. Būdama girta ji griuvinėdavo, lėtai kalbėdavo, tarsi išgėrusi raminamųjų.

Liudytoja A. K. parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 195-196).

Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad Š. S. yra jo kaimynas, jų butai yra greta. Kas įvyko jis nežino, nes tuo metu buvo ligoninėje, o grįžęs sužinojo, kad V. nėra. Buvo praėjusios trys dienos po jos mirties. Ligoninėje jis buvo savaitę. Š. yra geras, padedantis kaimynams žmogus. V. buvo rami, inteligentiška moteris, jis bendravo su ja apie knygas, filmus. V. pas S. negyveno, nuomojosi kambarį kitame bendrabutyje. Vieną kartą prieš 2018 m. Kalėdas jis ją vežė ir ji paprašė sustoti būtent prie to bendrabučio. Ji tik draugavo su Š.. P. S. užeidavo į savaitę porą kartų, liudytojas su ja gerdavo kartu kavą. M. V. S. bute kelis kartus, bendroje virtuvėje jie abu darydavo valgį. Negali pasakyti, ar V. nakvodavo pas Š. Jo bute buvo jos daiktų. Jie abu vienas kitą mylėjo. Su S. jis nekalbėjo, ar pas jį gyvena V.. V. virtuvėje jis matydavo gal į savaitę kartą. Ji sakė jam, kad myli S., jis jai svarbus. Kalbų apie jo agresiją jos atžvilgiu nebuvo. Nėra girdėjęs iš jų buto triukšmo, nors jo (liudytojo) bute viskas labai gerai girdisi. P. S. kartais trumpam užeidavo kaimynai, bet triukšmo nebuvo. Š. S. yra išgeriantis žmogus, geria ir vienas, kartais su kaimynais. Kai grįžo iš ligoninės, jis (liudytojas) bendravo su kaimynu, kuris pasakė, kad neaišku kas atsitiko, nes V. buvo neblaivi, kažkur vaikščiojo išėjusi, po to atėjo. Kaimynas sakė, kad nuėjo pas S., pamatė kas įvyko, iškvietė policiją. K. A. sakė, kad matė V. girtą koridoriuje su kažkokiu nepažįstamu vyru. Su K. S. jis nebendravo, nes asmuo yra neadekvatus, išgėręs nuolat kalbasi su savimi, jam vaidenasi. Liudytojas kalbėjo ir su S., kai jis grįžo iš izoliatoriaus. Kaltinamasis sakė, kad buvo išgėręs, atėjo V., atsigulė, o ryte V. jau buvo negyva. V. metus negėrė, lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, o paskui vėl užgėrė. Trys dienos iki jis atsigulė į ligoninę ji jam paskambino, pasakė išgėrusi alaus, klausė, ką daryti. Jis pasakė, kad išgertų raminamųjų ir eitų miegoti. Kitą dieną jis matė ją girtą prie bendrabučio vedžiojant šuniuką. Jos vartojamų raminamųjų vaistų pavadinimo jis nepamena. Ji yra jam davusi jų vieną kartą, nes kankino depresija. V. yra sakiusi, kad jai buvo daryta galvos operacija, kad gali daryti ką nori, nes jai pusę galvos išoperuota. N. V. nėra matęs. B. liudytojui sakė, kad pas jį atėjo pasimetęs Š., sakė, jog V. negyva, ir jis nuėjo pas jį. Liudytojas klausė Kazio, ar šis ką matė, bet normaliai neatsakė, sakė, kad niekas nieko nežino. V. sumuštu veidu nėra matęs. K. yra jam skambinęs iš kalėjimo, jie kalbėjosi apie šį bei tą, jis nuvežė jam jo daiktus.

Liudytojas G. M. parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 191-192).

Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos nepamena. Dieną ar dvi iki įvykio buvo pas Š. S. ir J. V. G. svečiuose. Atėjo apie 16-17 val. nusiprausti, atsinešė du butelius lengvo Kagoro, kurį jie išgėrė. V. girta nebuvo, išgėrė gal porą taurių vyno. Jiems rūkant kambaryje pro langą V. kelis kartus atsitrenkė į langą galvos dešine puse, bet smūgiai buvo nestiprūs. V. pasakė, kad blogai pasijuto ir nuėjo pagulėti. Ji prisiminė apie savo tėvą, kuris buvo nužudytas, matyt tai ją paveikė. Pagulėjusi paklausė Š., kur vaistai, paprašė paduoti. Jie buvo sekcijoje. K. jai padavė porą tablečių. Ji pagulėjo ir vėl paprašė tablečių. Š. pasakė, kad kiek galima, kad palauktų kol suveiks, bet ji iškaulijo. Jis padavė dėžutę, o ji susivertė tabletes į saują. Ten raminantys, psichotropiniai vaistai, tokios mažos morkinės tabletės. Buvo ramu, su V. Š. pagarbiai elgėsi, bet nuo tų vaistų ji pradėjo blaškytis per kambarį, mėgino pabėgti pro duris, ją stipriai „mėtė“ į šonus. Š. nepaeina, paprašė ją pavyti. Jis ją pavijo virtuvėje. Tuo metu buvo apie 21 val. Paprašė jos niekur neiti, nes išgėrusi. Tuo metu sutiko kaimynę prie virtuvės, pagyvenusią, šviesių plaukų. Tuo metu koridoriuje ar laiptinėje jauno vaikino jis nematė. Jiedu su S. išsigando, kvietė greitąją. Po vaistų išgėrimo greitoji atvyko praėjus valandai ar pusantros, apie 22 val., tačiau jos neišvežė. Š. paprašė jo pasilikti, nes gal vėl ji norės vaistų. Iš S. jis išėjo apie 23.30 val., nes tada jau uždaromi bendrabučio komplekso vartai. Kitą dieną bendrabutyje jis nebuvo. V. dar blaškėsi po miestą, sakė, kad jai dar mažai vaistų, o ar nuėjo jų ieškoti ir kur jis nežino. Matė ją išeinat iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje apie 11 val. ir einant link (duomenys neskelbtini) parko. Jis sėdėjo ant suoliuko kitoje gatvės pusėje. Nematė, ar ji kažką nešėsi. Po to sužinojo, kad apkaltino Š., jog ją užmušė. Š. negalėjo to padaryti fiziškai. Jų santykiai buvo ramūs, niekada nebuvo keliamas balsas. Gal ji kur nukrito, galėjo ir ant laiptų nuvirsti ar parke kur. Jam būnant pas juos V. lūpa buvo sužalota, patinusi, truputį atvėpusi. Nubrozdinimų pas ją nematė. Jis paklausė jos, gal tai šuniukas. Ši pasakė, kad nukrito ant laiptų. Kitą dieną prie parduotuvės naujų sužalojimų nematė. Po jo vizito V. mirė gal po 3 dienų. Su S. jis yra pažįstamas 15 metų. Augino šunis, o K. buvo kinologas. Su V. jis (liudytojas) bendravo tik tą vienintelį kartą. K. apie ją pasakojo tik gerai, gal juos siejo meilė. Jie kartu negyveno, ji ateidavo pas jį. Š. jam sakė, kad tuos vaistus ji vartoja nuolat, tai jam sakė ir pati V.. Dar sakė, kad eis pas kažkokią draugę. Po V. mirties pas S. jis nebuvo, jo nematė, jie kalbėjosi telefonu. Šis pasakė, kad jį kaltina, kad ryte pabudus V. gulėjo šalia negyva. Kažkas iš kaimynų sakė, kad V. parvedė į butą. V. jam niekada nėra sakiusi apie S. agresyvius veiksmus. Jis niekada nėra matęs tokių S. veiksmų. Mirusioji nėra minėjusi apie kitų asmenų agresyvius veiksmus jos atžvilgiu. Kaimynai nėra sakę, kad girdėjo kažkokį triukšmą iš jų pusės. K. S. žino iš matymo, apie įvykį su juo nebendravo. V. vaistus gaudavo iš draugės.

Liudytojas M. S. parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 169-171).

Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad K. G. yra jos vyro pusseserė. Liudytojai paskambino policija ir pranešė, kad mirė V.. Ji saugojo jos dokumentus, nes V. neturėjo gyvenamosios vietos. Į įvykio vietą ji atvyko pirma, kai policija jau fotografavo. Su V. jos buvo labai geros draugės. Ji buvo inteligentiška, baigusi aukštąjį mokslą, anksčiau dirbo dėstytoja. Ji turėjo problemų dėl alkoholio. Jie jai padėdavo, kas antrą dieną susiskambindavo, kartą į savaitę matydavosi. Jie padėjo jai išnuomoti kambarį, parūpino jai šuniuką. Gegužės mėnesį ji (liudytoja) paskutinį kartą buvo atvažiavusi, bet nesuprato, kad V. tame bute negyvena, kad užgėrė. Išnuomotas kambarys yra priešais bendrabutį, kur įvyko įvykis. Dar 2018 m. lapkričio mėnesį ji tikrai nuomotame bute gyveno. Buto šeimininkas tik jai mirus pasakė, kad mėnesį jau čia negyvena. P. V. jai neprisipažino. Kai ji nuvyko į įvykio vietą, V. gulėjo lovoje su drabužiais. Ji negalvojo, kad mirtis smurtinė, galvojo, gal padaugino. Pyko ant Š., kad jis gėrė. Šis sėdėjo ant sekcijos, matėsi, kad nieko nesupranta. Sakė, kad jie gėrė Kagorą, kad gal buvo kažkoks konfliktas išvakarėse ar naktį, kad jis ją laikė už rankų. Ryte jis buvo nustebęs, kad šaltos jos kojos, liepė užsikloti, o ji jau negyva. Išsamiau ji neklausinėjo, buvo chaotiška atmosfera, daug policijos. Neprisimena, ar pareigūnai bendravo su kuo nors iš kaimynų. Girdėjo kaip kažkuri kaimynė, kuri jai atidarė duris, pasakė, kad jie čia geria, kad gerai, jog taip viskas baigėsi. Vienas kaimynas jai atvedė šuniuką ir ji išėjo. V. labai kovojo su priklausomybe, prašė nesakyti kur gyvena, kad nesužinotų Š., nes jau buvo su juo užgėrusi, tad būdama blaivi nenorėjo su juo bendrauti. V. su Š. buvo pažįstami apie tris metus. V. sakė, kad jis labai geras žmogus, prižiūri jai šuniuką, nes nedirba dėl invalidumo. Daugiau apie jų tarpusavio santykius nepasakojo. Ji liudytojai nesiskundė, kad prieš ją Š. S. ar kas nors kitas būtų vartojęs smurtą. Ji buvo išsinuomojusi tame pačiame bendrabutyje kambarį. Kai ji tik pradėdavo gerti, tai liudytojos vengdavo, neskambindavo. Paskutinę žinutę kelios dienos iki įvykio V. rašė iš Š. telefono, kad liudytoja paskambintų kai galės, bet ji nepaskambino. G. V. paskutinį kartą matė gegužės mėnesį, netoli bendrabučio esančioje aikštelėje. Jos gėrė iš termoso kavą, ji paminėjo, kad ją padarė Š.. Iš to suprato, kad ji atėjo ne iš savo namų. Tą kartą nuo jos alkoholio kvapo nejuto, nekilo įtarimo, kad ji geria, jokių sužalojimų nematė. Nežino, kodėl V. buvo išėjusi iš S., kai dar anksčiau jie gyveno kartu, nežino ir kodėl sugrįžo. Yra tik minėjusi, kad nenori su juo bendrauti, nes šis geria. Po V. mirties su S. ir jo kaimynais ji nebendravo. V. buvo padaryta galvos operacija, buvo širdies infarktas. Iki mirties ji jai nesiskundė sveikata.

Liudytojas policijos pareigūnas R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. gegužės 26 d. apie 7 val. jis su kolega gavo iškvietimą dėl lavono. Nuvyko į (duomenys neskelbtini). Su jais kartu atvyko ir medikai. Juos pasitiko kaimynas, vardu S., parodė butą. Jie užėjo kartu su medikais. Apžiūrėjo kambarį, ant lovos gulėjo moteris be gyvybės požymių, matėsi ant veido mėlynės, buvo praskelta lūpa. K. S. sakė, kad apie 6.45 val. atėjo kaltinamasis, prašė ateiti pažiūrėti, kas yra su moterimi. Jis pamatė, kad moteris negyva ir iškvietė policiją. Šalia kambario ant suoliuko prie įėjimo sėdėjo kaltinamasis, rūkė ir gėrė kavą. Jis sakė, kad gyvena šiame kambaryje, moteris lyg jo sugyventinė. Klausė kas atsitiko, atsakė, kad vakare buvo tarp jų konfliktas, ji puolė jį mušti, o jis nustūmė nuo savęs ir lengvai delnu trinktelėjo jai per veidą atstumdamas, bet jos tikrai nemušė ir nežino, kodėl ji mirė. Vėliau atvyko kriminalinės policijos pareigūnas, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą, atvyko ekspertas. Pareigūnui nurodė du liudytojus. Bendravo dar su K. S.. Šis priėjo ir pasakė, kad nori pasakyti kažkokią informaciją. Nuėjus į balkoną K. liudytojui sakė, kad vakare mirusi moteris priėjo prie jo ir skundėsi, kad ją muša sugyventinis, matė, kad jai praskelta lūpa. Liudytojas klausė K., ar negirdėjo triukšmo, bet nepamena, ką atsakė. Liudytojas nematė, ką darė atvykę medikai, bet suprato, kad apžiūrėjo ir pakeitė kūno padėtį. P. S. sužalojimų nematė, jo rankų neapžiūrėjo, laukė kriminalinės policijos pareigūnų. K. buvo dar neprablaivėjęs, buvo lėtas kalbos tembras, matėsi, kad iš pagirių. Alkotesteriu jo netikrino. Alkoholio kvapo nejautė, gal todėl, kad gėrė kavą.

Liudytojas R. P. parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 9-10). Teisiamojo posėdžio metu juos perskaičius balsu, liudytojas teismui juos patvirtino, tik patikslino, kad apie smurtą jam sakė kaimynas, vardu K., ne S., kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet jis suklydo ir dėl buto Nr. 115. Galvojo, kad ten gyvena S., o pasirodo, kad ten gyvena S.. B. K. S. parodė iniciatyvą ir nurodė, kad moteris skundėsi, jog ją muša sugyventinis, o kada – nenurodė.

Specialistas J. P. teisiamojo posėdžio metu komentuodamas savo išvadas paaiškino, kad kaukolė iš vidaus yra padengta kietuoju dangalu. Tarp kaukolės ir smegenų yra kraujagyslės. Smegenys turi kaukolės atžvilgiu sujudėti taip, kad ta kraujagyslė nutrūktų. Tai paprastai būna sudavus smūgį į veidą, kad galva padarytų rotacinį sukamąjį judesį, ir tada ta kraujagyslė plyšta. Nugriūti, nukristi, kad kraujagyslė plyštų, reikia ypatingų sąnaudų. Teoriškai toks dalykas įmanomas, praktiškai nėra susidūręs su tokiu atveju. Pas velionę buvo sužalojimai 5 vietose, iš jų ypatingai dvi (dešinio žando įdubime, pasmakrėje, kairio žando įdubime, smilkinyje) yra tipinės, kuomet eina smūgis ir tada judesys. Penkios kraujosruvos sutampa laiku su kraujo išsiliejimu. Kad sužalojimai būtų kritimo pasekmė, reiktų kažkokio atsikišusio daikto, bet tas daiktas paliktų nubrozdinimus. Jis nežino, kaip reikia kristi, kad būtų sužalota tik ta vieta, tačiau nebūtų sužalota aplinkinių atsikišusių vietų. Buvo ypatingai išvirtusi apatinė lūpa. Kaip reikia griūti, kad galva taip stipriai sujudėtų. Todėl padaryta išvada, kad sužalojimai būdingi smūgio sudavimui ir sukėlė kraujo išsiliejimą. Tai, kad ji griuvinėjo, matosi iš kūno, nes jos visas kūnas „margas“ įvairiose vietose. Medikamentų pas ją rasta daug, bet dozės minimalios, terapinės, alkoholio daugoka, todėl galėjo griuvinėti. Alkoholis atpalaiduoja raumenis, patį žmogų, tada tas smūgis, kuris paprastai sveikam ir nesukeltų galvos rotacinio judesio, atsipalaidavus lengviau įvyksta. Lavondėmės pradeda formuotis iš karto, o išryškėja maždaug po pusvalandžio, bet gali ir neišryškėti visiškai, jei žmogus nukraujavęs. Nuo traumų iki mirties galėjo praeiti keletą valandų, nuo 2 iki 9 valandų. Medikamentai ir alkoholis veikia nuskausminančiai, todėl mirusioji galėjo nesiskųsti, ji galėjo jausti, galėjo ir nejausti skausmo. Mirtis nebuvo momentinė, įvyko per jo nurodytą laiką. Darant ekspertizę išrašo iš ligos istorijos neteikia. Atliekant tyrimą ieškoma šviežių lūžių. Nepamena, ar matėsi, jog mirusiajai buvo daryta galvos operacija. Po operacijos tarpas tarp kaukolės ir smegenų sugyja ir kraujagyslės išlieka. Čia įtakojo amžius, alkoholizmas. Visos ligos palengvina kraujagyslių plyšį, bet neįtakoja. Smūgių metu mirusioji galėjo būti visose padėtyse, kuriose būtų laisva, nefiksuota, į kažką neatremta galva. Galva turi laisvai judėti. Gulinčiai mirusiajai ant nugaros, sudavus smūgį į nustatytas vietas, galėjo įvykti rotacinis judesys. Specialistui pateikus susipažinti 2017 m. lapkričio 23 d. J. V. G.s medicinos dokumentų išrašą (t. 3, b. l. 120-121), J. P. nurodė, kad jame esanti informacija jo išvadų nekeičia.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 240/2019(01) nurodyta, kad ant Š. S. pilkų marškinių ilgomis rankovėmis (1, 2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Š. S. DNR profilių su 99,99999999999% tikimybe. A. Š. S. juodų marškinėlių trumpomis rankovėmis su užrašu dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 89-92).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 221/2019(01) nurodytos šios išvados:

1. A. J. V. G. marškinėlių (l mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai, ant J. V. G.s marškinėlių (2 mėg.) rastas sperminis skystis.

Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. V. G.s DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis DNR profilis, kuris sutampa su Š. S. DNR profilių su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui.

2. A. J. V. G. marškinėlių (3 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai, ant J. V. G.s marškinėlių (4 mėg.) rastas sperminis skystis, ant J. V. G.s liemenėlės (5 mėg.) rasti žmogaus kraujo ir sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių ir Y chromosomos STR lokusų tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta.

3. A. J. V. G. kelnių (6 mėg.) spermos nerasta.

4. A. Š. S. kelnių, megztinio dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 98-106).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1727/2019 (01) matyti, kad Š. S. nustatyta žaizda kairėje pakaušio pusėje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, abejose blauzdose, odos randai kairiame dilbyje. Žaizdos mechanizmo nurodyti nėra galimybės, kadangi ji yra pasidengusi storu krešuliu, nematyti jos kraštų pobūdžio. Odos nubrozdinimai plaštakose ir blauzdose padaryti paveikus kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais. Dešinio žastikaulio išorinio krumplio srityje esantis odos nubrozdinamas padarytas kietu, buku, neriboto paviršiaus daiktu. Odos randai kairiame dilbyje galimai padaryti aštriais daiktais. Pakaušio žaizda ir odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti 2-3 parų laikotarpyje iki tiriamojo kūno apžiūros. Odos randai padaryti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pakaušio žaizda ir odos nubrozdinimai rankose bei blauzdose nėra būdingi savęs žalojimui. Kairio dilbio priekiniame paviršiuje esantys seni odos randai būdingi savęs žalojimui, pjaustantis dilbį aštriu daiktu. Dešinės plaštakos III-o delnakaulio krumplio srityje (t. y. delno kaulo apatinis galas, išryškėjantis sulenkus kumštį) esantis odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį į kietą buką, nedidelio, riboto paviršiaus daiktą, tiek ir susižalojant/sužalojant kitokiu būdu. Kiti tiriamojo rankose esantys sužalojimai nei pagal lokalizaciją, nei pagal sužalojimų pobūdį nėra būdingi sužalojimams padaromiems ginantis ar suduodant smūgius. Pakaušio žaizda padaryta l-u trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimai dešinėje rankoje padaryti 4-iais trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairėje rankoje padaryti 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai blauzdose padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimuose nėra požymių nurodančių, kokiu būtent ir/ar keliais įrankiais jie buvo padaryti. Nustatyti sužalojimai yra nespecifiniai, t. y. juose neatsispindi žalojusio objekto paviršiaus savybės nurodančios, kokios formos ar dydžio daiktu jie buvo padaryti. (2 t., b. l. 151-152) V. G. savarankiško darbo knygoje (priedas prie bylos medžiagos, kaltinamojo Š. S. pateiktas 2020 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu), jos pildytoje vykdant gydymą nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. pagal stacionarinę priklausomybių gydymo programą, informacijos apie J. V. G.s santykius su Š. S. nėra. Aprašyti keli kilę konfliktai tarp jos ir dukros, sietini su alkoholio vartojimu.

Iš kaltinamojo Š. S. 2020 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktų rankraštinių lapų, jo įvardytų kaip J. V. G.s dienoraštis, matyti, kad lapai datuoti 2016 m. balandžio 23 d., 2016 m. gegužės 14 d. Juose aprašyti rašiusiosios būdingiausi alkoholizmo simptomai, gydymosi tikslai, situacijos, kuriose rašiusiajai kyla didžiausios grėsmės išgerti, skaudžiausios gėrimo pasekmės. Informacijos apie J. V. G.s santykius su Š. S. rankraštiniuose lapuose nėra. Aprašytas rašiusio asmens patirtas pirmojo vyro smurtas. Pačios rašiusiosios smurtiniai veiksmai kito vyro atžvilgiu. Nurodyti nesutarimai, kylantys su dukra dėl alkoholio vartojimo, su tuo sietinos rizikos išgerti.

Visų pirma teismas aptars įrodymus, kurių pagrindu nustatė laikotarpį, kada buvo padaryti minėti sužalojimai, sukėlę mirtį, nes šios aplinkybės yra itin reikšmingos toliau vertinant surinktus įrodymus. Tikslus minėtų penkių sužalojimų mirusiosios veide padarymo laikas byloje nėra nustatytas, nes tokių įrodymų byloje nėra. Specialisto išvadoje Nr. M 614/2019 (01) bei papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 19/2019 (01) specialistas J. P., įvertinęs sužalojimų morfologinius ypatumus, nurodė tik laikotarpį, kurio eigoje sužalojimai galėjo būti padaryti. Specialisto išvadoje Nr. M 614/2019 (01) (išvados 3.1.1 punktas) nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nuo kelių valandų iki keliolikos valandų laikotarpyje iki mirties. Ši išvada patikslinta papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 19/2019 (01) (išvados 2 punktas), kurioje nurodyta, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti prieš keletą valandų iki mirties. Teisiamojo posėdžio metu specialistas J. P. sukonkretino minėtą laikotarpį nurodydamas, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nuo 2 iki 9 valandų iki mirties. Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 19/2019 (01) (išvados 5 punktas) taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti artimu laiku, vienas po kito. J. V. G.s mirties laikas byloje nėra tiksliai nustatytas. Specialisto išvadoje Nr. M 614/2019 (01) (išvados 2 punktas) nurodyta, kad lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai rodo, kad jos mirtis galėjo įvykti prieš 1-2 paras iki lavono tyrimo pradžios, tai yra 2019 m. gegužės 27 d. 11.00 val. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas patvirtino šiuos duomenis jų netikslindamas. Gynyba padarė išvadą apie kur kas tikslesnį galimą J. V. G.s mirties laiką – 2019 m. gegužės 26 d. apie 3-5 val. ryto, šį patikslinimą siedama su lavondėmių atsiradimo laiku. Vertindamas išsakytus argumentus teismas pažymi, kad, visų pirma, išvadų apie lavondėmių ir mirties laiko sąsajas darymas reikalauja specialių žinių. Specialistui J. P. tyrimo metu buvo žinoma apie nustatytus lavoninius reiškinius, tačiau tai neleido jam padaryti išvados apie tikslesnį mirties laiką, nei nurodyta specialisto išvadoje Nr. M 614/2019 (01). Be to, gynėjas savo išvadas grindė netiksliomis specialisto išvadų ir jo paaiškinimų interpretacijomis. Kaip teismui patvirtino specialistas J. P., lavondėmės pradeda formuotis iš karto po mirties, o išryškėja paprastai maždaug po pusvalandžio. Tuo tarpu gynėjas nurodė, kad lavondėmės pradeda formuotis praėjus 1-3 val. po mirties, šių savo argumentų niekaip nepagrįsdamas. Be to, nustatant mirties laiką lavondėmių išryškėjimo laikas turi būti atskaičiuotas nuo pirmojo lavondėmių aptikimo laiko, tai yra nuo 2019 m. gegužės 26 d. 7.22 val., kai J. V. G.s kūną apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos medikai (t. 1, b. l. 24-25), o ne nuo laiko, kada Š. S. aptiko mirusią J. V. G., nes jokių duomenų apie jo paties ar liudytojo S. B. pastebėtas lavondėmes iki medikų atvykimo byloje nėra. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas J. V. G.s mirties laiką nustatinės remdamasis specialisto J. P. išvadomis bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Byloje, kaip minėta, nustatyta, kad J. V. G.s kūnas buvo apžiūrėtas 2019 m. gegužės 26 d. 7.22 val., kuomet ir konstatuota jos mirtis, aptiktos lavondėmės. Šiuos duomenis vertinant kartu su specialisto J. P. išvada bei paaiškinimais apie lavondėmių išryškėjimo laiką, šių įrodymų pagrindu darytina išvada apie vėliausią galimą J. V. G.s mirties laiką – 2019 m. gegužės 26 d. apie 6.50 val. Siekdamas nustatyti anksčiausią galimą mirties laiką, teismas vertino byloje esančius asmenų parodymus, kuriais jie nurodė laiką, kada paskutinį kartą matė J. V. G. gyvą. Būtent šie duomenys leidžia susiaurinti nustatinėjamą jos mirties laikotarpį. Kartu pažymėtina, kad visi apklausti asmenys minėtą laiką nurodė apytiksliai, jį nustatydamas teismas atsižvelgė ir į ikiteisminio tyrimo metu duotus asmenų parodymus. Liudytoja A. P. nurodė, kad matė J. V. G. gyvą 2019 m. gegužės 25 d. apie 14.00-16.00 val., liudytojas O. K. minėtą dieną matė ją kelis kartus, nurodė laikotarpį nuo 16.00 val. iki 17.30 val., liudytoja A. K. – apie 18.00-18.30 val., liudytojas K. S. teigė, kad 2019 m. gegužės 25 d. matė J. V. G. kelis kartus, paskutinį kartą tuomet, kai parvedė ją į Š. S. butą apie 21.00-22.00 val. P. Š. K. negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada J. V. G. dar buvo gyva. Jo teigimu ji po 20.00 val. ėjo į naktinę parduotuvę, grįžo po valandos, po to dar vaikščiojo į tualetą. Galiausiai jis nurodė, kad jau miegant nakties metu (tikslaus laiko neįvardijo) girdėjo ją traukiant nosį, tarsi verktų, trumpai kalbėjosi su ja. Šių parodymų visuma leidžia teismui nustatyti anksčiausią galimą J. V. G.s mirties laiką – 2019 m. gegužės 25 d. 21.00 val. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad ji mirė laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 25 d. 21.00 val. iki 2020 m. gegužės 26 d. 6.50 val., kuomet ją mirusią aptiko Š. S. bei po kelių minučių apžiūrėjo liudytojas S. B.. Šį nustatytą laikotarpį sugretinęs su specialisto įvardytu patikslintu laiku (nuo 2 iki 9 valandų iki mirties), kada buvo padaryti mirtį sukėlę veido sužalojimai, teismas sprendžia, kad šie sužalojimai, vertinant surinktus įrodymus plačiausiai laiko atžvilgiu, galėjo būti padaryti nuo 2019 m. gegužės 25 d. 12.00 val. iki 2019 m. gegužės 26 d. 4.50 val.

Nustatęs pastarąjį laikotarpį teismas detaliai analizavo visus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu nustatinėjo tiek Š. S., tiek ir J. V. G.s buvimo vietą, veiksmus, kontaktavusius asmenis šiuo laikotarpiu, nes šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant, kada ir kas sudavė J. V. G.i smūgius į veidą, tapusius jos mirties priežastimi.

Visų pirma teismas analizavo ir vertino paties Š. S. parodymus dėl šių aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kategoriškai neigė sudavęs J. V. G.i kaltinime nurodytus smūgius, nurodė apskritai niekada nesmurtavęs jos atžvilgiu ir šios pozicijos nuosekliai laikėsi apklausiamas viso proceso metu. Kaltinamasis teismui taip pat gana detaliai atpasakojo jos mirties išvakarių dienos eigą. Nurodė, kad jis pats 2019 m. gegužės 25 d. iki pat 2019 m. gegužės 26 d. ryto, kai aptiko J. V. G. mirusią, iš savo kambario išėjęs nebuvo, nes buvo labai girtas, o išgėręs jis negali paeiti. Kartu su J. V. G. gėrė kelias dienas. Ji nakvojo pas jį bute. Atsikėlusi 2019 m. gegužės 25 d. ryte ji norėjo dar išgerti, tad apie 10 val. nuėjo į parduotuvę ir nupirko degtinės už jo duotus 10 Eur. Ryte apie 10-11 val. jis jos veide pastebėjo mėlynes po akimis, jos buvo melsvos spalvos. Nubrozdinimų nebuvo. Tokios mėlynės jai būdavo nuo nemigos. Į jo klausimą apie jas J. V. G. atsakė, kad tai ne jo reikalas. Apie 12 val. jis pastebėjo sužalotą J. V. G.s lūpą, kuri buvo patinusi. Sužalojimas buvo šviežias. V. į jo klausimą atsakė, kad ją sužalojo pašokęs šuniukas. Kitų sužalojimų jis nepastebėjo. Jie išgėrė atneštą butelį degtinės, po to pamiegojo. Atsikėlusi apie 14 val. J. V. G. pasakė, kad reikia dar išgerti. Jis davė paskutinius 10 Eur, o V. nuėjusi nupirko dar vieną butelį degtinės, kurį jie išgėrė. Po to J. V. G. norėjo išgerti tabletes, kurių pavadinimo jis nežino. Jas užgerdavo degtine, jis nenorėjo jai leisti taip gerti vaistus, todėl atėmė juos iš jos. V. puolė juos atiminėti, jie susipyko. V. griebė nagais jam už rankos, apdraskė, delnu trinktelėjo jam per veidą. Jis rankomis ją atstūmė. Tada jis metė tabletes jai į veidą, pasakė jai daryti ką nori. V. apsigynė rankomis nuo metimo, paėmė tabletes ir išėjo. Kur eina nesakė. Buvo apie 17 val. Jis liko kambaryje miegoti. Maždaug po valandos ar kiek daugiau V. grįžo. Jis jos nematė, nes miegojo nusisukęs į sieną, tačiau girdėjo ją trinktelint durimis. G. V. prigulė, jie miegojo apie porą valandų. A. V. vėl išėjo. Sakė eis skolintis pinigų pas A., kad dar išgerti. Lauke dar buvo šviesu. Prabudęs ir neradęs V. jis paskambino Š.i, klausė kur ji, į ką ši atsakė, kad jau seniai išėjusi. Negali pasakyti, kiek tuo metu buvo valandų. Jis pagalvojo, kad V. nuėjo į parduotuvę. Praėjus maždaug pusvalandžiui po skambučio A. V. grįžo. Jos vizualiai jis nematė, bet iš daugkartinio griuvinėjimo suprato, kad ji dar girtesnė. Po valandos V. vėl išėjo, sakė, kad eina į naktinę parduotuvę, nes reikia dar išgerti. Buvo jau vakaras. Jis toliau miegojo. V. grįžo maždaug po valandos. Buvo jau tamsu, po 20.00 val., nes nuo tada dirba naktinės parduotuvės. Jis nematė, ar V. ką nors parsinešė iš parduotuvės. Po to V. dar porą kartų buvo išėjusi į tualetą, griuvinėjo. Po to jis užmigo. Miegodamas išgirdo, kad V. traukia nosį, tarsi verktų, paklausė, ar stipriai susitrenkė, į ką ši atsakė, kad einam miegoti, ryte pasakys. Ryte aptiko ją jau mirusią. K. Š. K. nurodė neatsimenantis, ar tą dieną pas jį buvo užėjęs K. S., tačiau tokios galimybės neatmetė. Vertindamas šiuos kaltinamojo parodymus teismas atsižvelgė ir į paties kaltinamojo teiginius, kad įvykio dieną jis gėrė, tad nelabai pamena laiko, gali klysti ir dėl kitų aplinkybių. Juos vertindamas teismas taip pat atsižvelgė ir į Š. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. S. buvo apklaustas du kartus, tai yra 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. spalio 8 d. (2 t., b. l. 29-31, 38-39). Apie įvykio aplinkybes jis nurodė ir 2019 m. gegužės 30 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimas (2 t., b. l. 43-45). Įvertinęs minėtų jo duotų parodymų turinį teismas sprendžia, kad jie didžiąja dalimi atitinka teisiamojo posėdžio metu Š. S. duotus parodymus, nors pastarieji buvo kur kas detalesni. Tai yra ir minėtų apklausų metu Š. S. neigė sudavęs smūgius J. V. G.i, tačiau pripažino, kad 2019 m. gegužės 25 d. vakare tarp jų kilo konfliktas dėl vaistų, kurio metu jis rankomis atstūmė V., metė į ją tabletes, bet jos nemušė. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į kai kurias detales, kurios nesutampa. Apklaustas 2019 m. gegužės 29 d., tai yra nuo J. V. G.s mirties praėjus vos kelioms dienoms, Š. S. nurodė nežinantis, kur 2019 m. gegužės 25 d. vakare buvo išėjusi V.. To jis nenurodė ir 2019 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu. Tuo tarpu apklaustas 2019 m. spalio 8 d., nuo nagrinėjamų įvykių praėjus kur kas daugiau laiko, jis jau tvirtino, kad išeidama V. sakė, jog eina į naktinę parduotuvę. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent su šiomis aplinkybėmis yra siejama Š. S. gynybinė pozicija. Tokie reikšmingų detalių neatitikimai kelia tam tikras abejones dėl kaltinamojo duotų parodymų patikimumo.

Abejones dėl kaltinamojo parodymų patikimumo kelia ir kitos aplinkybės. Nors kaltinamasis, kaip minėta, teismui išsakė savo gana kategoriškas nuostatas prieš smurtą, nukreiptą į moteris, tvirtino niekada nesmurtavęs J. V. G.s atžvilgiu, tačiau net penki apklausti asmenys prisiekę patvirtino teismui, kad įvykio vietoje ar kiek vėliau Š. S. jiems nurodė kitokias aplinkybes, sietinas su jo veiksmais J. V. G.s atžvilgiu jos mirties išvakarėse. Liudytojas R. P. patvirtino, kad įvykio vietoje Š. S. jam nurodė, jog vakare tarp pastarojo ir J. V. G.s kilo konfliktas, jo metu ji puolė jį mušti, o kaltinamasis ją atstūmė, atstumdamas lengvai trinktelėjo jai per veidą. Šį pokalbį patvirtino ir liudytojas O. K., kuris patvirtino teismui ikiteisminio tyrimo metu savo nurodytas aplinkybes, kad įvykio vietoje girdėjo kaip Š. S. sakė pareigūnui, jog trenkė J. V. G.i vieną kartą, tai kas čia, juk trenkė delnu, ne kumščiu. Teismo apklausta liudytoja O. G. taip pat patvirtino, kad sulaikytas Š. S. pasirašinėdamas laikinąjį sulaikymo protokolą nurodė, kad mirusiajai pliaukštelėjo per veidą vieną kartą. Liudytojas S. B. patvirtino teismui ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2019 m. gegužės 28 d. Š. S. nurodė jam, jog naktį J. V. G. kažko pradėjo šaukti ir jis ranka ją piktai pastūmė, galimai per veidą. Po to ji aptilo ir jie užmigo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patikslino, kad žodį „piktai“ galimai pridėjo pats. Nukentėjusioji K. G. taip pat nurodė teismui, kad kaltinamasis skambino jai iš įkalinimo įstaigos, sakė, kad išvakarėse tarp jo ir J. V. G.s kilo ginčas, nes jis nenorėjo, kad ši maišytų alkoholį su vaistais, juos iš jos atėmė. Dar sakė, kad mama gulėjo, o jis jai pliaukštelėjo, kad ji nusisuktų.

Visų pirma teismas pasisakys dėl gynybos išdėstytų argumentų, kodėl minėto liudytojo K. S. parodymai apskritai neturėtų būti vertinami kaip patikimi. Gynėjas nurodė, kad šis liudytojas savo parodymus keitė, galimai tyrėja jo 2019 m. gegužės 28 d. parodymus ne taip suprato, be to, dalis kaimynystėje gyvenančių asmenų liudytoją vertino kaip neadekvataus elgesio, linkusį išsigalvoti nebūtus dalykus asmenį. Teismas neturi duomenų, kad liudytojas K. S. turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 79 straipsnyje nurodytų fizinių ar psichinių trūkumų, trukdančių jam duoti parodymus, tad tokiu aspektu jo parodymus vertinti kaip nepatikimus nėra pagrindo. Tačiau su gynybos išsakytais argumentais, kad jo parodymai proceso eigoje buvo keičiami, teismas sutinka.

Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 28 d. liudytojas K. S. davė visiškai kitokius parodymus. Jis nurodė, kad Š. S. su J. V. G. nuolat vartodavo alkoholinius gėrimus, dažnai pykosi, mušdavosi. Bendroje virtuvėje dažnai matydavo J. sumuštą. Ji pati jam nesiskundė, kad Š. ją mušdavo, bet jis girdėdavo triukšmą jų bute, o kitą dieną matydavo ją su mėlynėmis kūne, suprasdavo, kad jis ją mušdavo. Jam matant jie nesimušė. 2019 m. gegužės 25 d. grįžo namo apie 20 val., triukšmo iš Š. S. buto negirdėjo. Grįžus pas jį užėjo J.. Jos apatinė lūpa buvo sutinusi, atrodė kaip pamušta. Daugiau jokių mėlynių, nubrozdinimų veide ar kitose kūno vietose nebuvo. J. buvo pagėrusi, bet stovėjo ant kojų, negriuvinėjo, matė ją svyruojančią koridoriuje. J. užėjusi pasakė: „Kazy, padėk, Š. muša“. Matėsi, kad ji atėjo prašyti pagalbos, buvo susijaudinusi, išsigandusi. Jis pasakė jai palaukti, tuoj persirengs, išeis, išsiaiškins, po ko ji išėjo. Gal po 5 minučių jis išėjo į koridorių, bet J. nematė. Jis nuėjo į virtuvę. Ten atėjo ir J.. Ji jam pasakė: „Š. man davė čia per galvą“, bei ranka parodė į pakaušį. Kiek kartų jai davė per galvą, su kuo ir dėl ko ji nesakė, jis nesitikslino. Jis pasakė jai palaukti. J. vaikščiojo koridoriuje, pas Š. į butą nebuvo užėjusi. Kai jis pasidarė kavos, pamatė J. koridoriuje, pasakė jai: „Einam“. Jis užėjo į Š. butą, J. liko stovėti prie buto durų. Užėjęs pamatė, kad Š. sėdi ant sofos-lovos, buvo vienas. Rankoje turėjo telefoną, buvo susijaudinęs, išgėręs. Jis pasakė: „Šarūnai, baik juokint kaimynus, tegul J. eina miegoti, o tu raminkis“. Š. nieko jam neatsakė, tik jie draugiškai vienas kitam kumščiais sudavė „žaibą“, Š. pasiūlė parūkyti. Apie tai, kodėl Š. sumušė J., jie nebendravo. Tada jis (K. S.) pakvietė J. V., sakė eiti gultis, nestovėti koridoriuje. J. užėjo į butą, jis jai padėjo atsigulti ant sofos-lovos. Ji atsigulė su rūbais, ant šono, veidu pasisukusi į sieną. Jis ją dar užklojo pledu. Po to išėjo iš buto. Vėliau jokio triukšmo negirdėjo (t. 1, b. l. 151-153).

Siekdamas nustatyti prieštaravimų priežastis bei juos pašalinti, tuo pačiu išsklaidyti gynėjo iškeltas abejones, teismas balsu perskaitė liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau įtikinamo paaiškinimo, kodėl parodymai buvo keičiami, K. S. nenurodė. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad iš liudytojo S. B. parodymų yra akivaizdu, jog pastarasis įvykio dieną darė tam tikrą spaudimą liudytojui vis kartodamas, kad šis galvotų ką kalba, kad taip gali pasodinti žmogų į kalėjimą. Byloje apklausti kaimynystėje gyvenantys asmenys patvirtino, jog įvykis buvo plačiai aptarinėjamas tarp namo gyventojų, kurių dauguma palaikė Š. S. remdamiesi turima bendra nuomone apie jį, o ne konkrečiai pačių stebėtais įvykiais. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad namo gyventojų nuomonei įtaką darė ir paties kaltinamojo skambučiai iš įkalinimo įstaigos, bendravimas su juo po to, kai jis buvo iš jos paleistas. Išleistas į laisvę kaltinamasis bendravo ir su liudytoju K. S..

Vertindamas surinktus įrodymus toliau, teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad J. V. G. po to, kai ją į butą parvedė K. S., dar buvo išėjusi iš kambario ar namo. Kaltinamasis, buvęs tuo metu kartu su ja, tokių aplinkybių nenurodė, teigė, kad ji tik ėjo į tualetą. Liudytojas M. S. patvirtino, kad 23.30 – 24.00 val. bendrabučio teritorijos vartai yra užrakinami. Duomenų, kad kambaryje be Š. S. dar buvo atėjęs koks nors kitas žmogus, byloje nėra. Taigi, darytina patikima išvada, vienintelis žmogus, buvęs su J. V. G. iki pat jos mirties, buvo kaltinamasis Š. S.. Tuo pačiu darytina išvada, kad jis yra ir vienintelis asmuo, galėjęs suduoti ir sudavęs jai tuos penkis smūgius į veidą, sukėlusius J. V. G.s mirtį. Taip pat darytina išvada, kad šie smūgiai buvo suduoti būtent po to, kai liudytojas K. S. ją parvedė į kambarį.

K. Š. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad prašoma suma yra nesąmonė.