Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko ir Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Justinos Vingilytės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 182 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. Z. paskirta arešto bausmė 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. Z. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2024 m. rugpjūčio 2 d., 12.57 val., būdamas nenustatytoje vietoje, naudodamas įrenginį, kurio internetinės prieigos prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpino žinomai melagingą skelbimą ID 75569344 apie tariamai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 13“, nors iš anksto žinojo, kad prekės pirkėjui nepristatys, telefoną norinčiam įsigyti D. P. nurodė pervesti pinigus – 410 eurų į jo (S. Z.) vardu UAB „Revolut Bank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o D. P. 2024 m. rugpjūčio 8 d. pervedus sutartą sumą, tą pačią dieną, 18.49 val. ir 18.52 val. per du kartus dalį pinigų – 400 eurų išgrynino „Swedbank“ AB bankomate H649, esančiame Savitiškio g. 61, Panevėžyje, o prekės D. P. neišsiuntė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. P. priklausantį nedidelės vertės turtą – 410 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su teismo atliktu dvejais nuosprendžiais skirtų bausmių bendrinimu pagal BK 63 straipsnio taisykles – teigia, kad nuteistasis S. Z. nusikalstamą veiką baigė daryti po nuosprendžio pirmoje byloje įsiteisėjimo, todėl bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis.

5. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal jame reglamentuotas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes.

6. Reikia pažymėti, kad pagal Lietuvos Aukščiausioji Teismo formuojamą praktiką parenkant bausmių bendrinimo taisykles, svarbu yra ne nuosprendžio pirmojoje byloje įsiteisėjimo laikas, kaip tai nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, o jo priėmimo laikas. Taigi, bausmės s pagal BK 64 straipsnį bendrinamos ir tada, kai nusikalstama veika padaryta po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Tokią bendrinimo tvarką kasacinės instancijos teismas argumentavo didesniu asmens pavojingumu visuomenei, nes jis, žinodamas, kad jo veiksmai yra įvertinti kaip nusikalstami ir jam paskirta bausmė, padaro naują nusikaltimą ir tai rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų. Tuo tarpu nuosprendžio įsiteisėjimas yra siejamas su jo pateikimu vykdyti ir vykdymu (BPK 335 straipsnis), bet nėra siejamas su bausmių bendrinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-654/2023, 2K-323/2011, 2K-220/2008).

7. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis S. Z. inkriminuotas sukčiavimas pradėtas vykdyti 2024 m. rugpjūčio 2 d., 12.57 val., o baigtas 2024 m. rugpjūčio 8 d., 18.52 val., S. Z. bankomate išgryninus nukentėjusiojo D. P. pervestas pinigines lėšas ir apgaule užvaldžius nukentėjusiajam priklausantį turtą. Taigi, aptariama veika yra padaryta po Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžio paskelbimo ir tai suponuoja teismui pareigą bausmes, skirtas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu bendrinti vadovaujantis BK 64 straipsnyje numatytomis taisyklėmis. Įvertinus minėtas aplinkybes, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai, kad S. Z. sistemingai teisiamas už sukčiavimą, išvadų dėl savo elgesio nedaro, bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

8. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Nuteistajam S. Z. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vytautas Garla. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. birželio 3 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 14.3.3 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 158,33 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

9. Svarbu tai, kad pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką seka, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.).

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, S. Z. teisės į gynybą užtikrinimas laikomas labiau reikšmingu ir prioritetiniu prieš būtinybę išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš S. Z. būtų neteisingas, todėl išlaidos už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Justinos Vingilytės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendį dalyje dėl S. Z. skirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, S. Z. prie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeistos į laisvės atėmimo bausmę (santykiu 1:1), pridėti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 10 (dešimties) mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmę ir S. Z. paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.