Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-25 · Civilinė byla Nr. e2-431-1012/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-25
Bylos Nr.
e2-431-1012/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05886-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
E. B.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 2.1.5.1.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-431-1012/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05886-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.3.11.; 2.4.2.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant ieškovui E. B., kuris taip pat atstovauja trečiąjį asmenį UAB „Edmijara“,atsakovo atstovėms Renatai Abromavičiūtei ir Jūratei Germanavičiūtei-Vasiljevienei,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams Gintarei Martinkutei, Donatui Kilikevičiui ir Vilmai Kelnerytei,

liudytojui Z. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Edmijara“, UAB „Sevalga“, R. T. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas E. B. ieškiniu atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašo: 1) panaikinti atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2D-17582 ir 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-701 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti ieškovo prašymą dėl 2017 m. gegužės 8 d. ir spręsti dėl privalomojo nurodymo (ne)surašymo; 2) atnaujinti terminą apskųsti atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2D-17582 ir 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-701, jei šis terminas praleistas dėl to, kad ieškovas kreipėsi dėl nurodymų panaikinimo administracine tvarka į atsakovą, o vėliau į administracinį teismą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pradinis ieškinys buvo reiškiamas ir bendraieškio J. L. neprivalomojo bendrininkavimo pagrindu, tačiau 2019 m. sausio 9 d. teisme gautas ieškovo J. L. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. 2019 m. sausio 16 d. nutartimi teismas J. L. atsisakymą priėmė ir nagrinėjamos civilinės bylos dalį pagal ieškovo J. L. reikalavimus nutraukė.

Šalies argumentai

1.1. Ieškovas E. B. nurodo, kad 2017-10-25 kreipėsi į atsakovą su prašymu panaikinti 2017-05-08 privalomąjį nurodymą Nr. PN-701, nes paaiškėjo naujos aplinkybės, kad ieškovui nurodyta nugriauti stoginė buvo pastatyta 1968 m. kartu su parduotuvės pastatu 1968 m., o už sklypo ribų atsidūrė dėl netikslumų formuojant žemės sklypą.

1.2. Stoginė yra priskirtina prie nesudėtingų statinių, kuriems stoginės statybos 1968 m. metu nebuvo privalomas nei statybos leidimas, nei žemės savininko sutikimas, todėl ieškovui negali būti taikomas nuo 2017-01-01 galiojantis LR statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Statybos teisėtumas turėjo būti vertinamas pagal teisės aktų reikalavimus, galiojusius statybos darbų pradžios metu. Ieškovas teigia, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog ginčo statinys yra pastatytas po 2017 m. jau galiojant LR statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto redakcijai, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas 2017-12-18 raštu Nr. 2D-17582 visiškai neišnagrinėjo ieškovo prašymo, todėl skundžiamas atsakymas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, ir atsakovas yra įpareigotinas išnagrinėti ieškovo prašymą pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

1.3. Dėl termino skųsti atsakovo sprendimą, ieškovas nurodo, kad 2018-01-22 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl atsakovo 2017-12-18 rašto Nr. 2D-17582, kuriuo atsakovas atsisakė panaikinti atsakovo surašytą 2017-05-08 privalomąjį nurodymą Nr. PN-701, pagal kurį E. B. buvo įpareigotas iki 2017-11-08 pertvarkyti stoginę, pastatytą už žemės sklypo ribos, panaikinimo kaip neteisėto ir nepagrįsto dėl skunde išdėstytų argumentų. Ieškovas, 2018-02-08 gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimą apie 2018-01-26 nutarties įsiteisėjimą, kreipėsi į ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kartu prašydamas atnaujinti atsakovo 2017-12-18 sprendimo apskundimo terminą, jei toks terminas buvo praleistas tik todėl, kad ieškovas kreipėsi į administracinį teismą, sąžiningai manydamas jog ginčas yra nagrinėtinas administraciniame teisme.

1.4. Bylos nagrinėjimo metu žodiniuose posėdžiuose ieškovas taip pat teigė, kad nėra ginčo stoginės naudotojas, todėl negali būti įpareigotas ją nugriauti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad:

2.1. 2017-03-14 atlikusi patikrinimą žemės sklype (2017-03-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-456), Inspekcija nustatė, kad „Prie pastato pastatytas statinys – stoginė. Schemoje pažymėtas taškais 27, 28, 33, 34. Stoginė metalinių konstrukcijų, apkalta skarda, stogas – šiferis <...>. Stoginės ilgis 6,15 m, plotis 2,30 m, aukštis 3,60 m [toliau – stoginė]. Kadangi žemės sklypo ribos nepaženklintos riboženkliais, nustatyti, ar statiniai patenka į valstybinę žemę nepavyko“. Atitinkamai Nacionalinė žemės tarnyba, 2017-04-12 atlikusi žemės sklypo naudojimo kontrolę, tą pačią dieną surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-242 ir sudarė matavimo duomenų, nustatytų patikrinus žemės sklypą, schemą, o apie patikrinimo rezultatus 2017-04-24 raštu Nr. 49SJN-1043-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Inspekciją, jog „<...> Žemės sklypo naudojimo kontrolės metu nustatyta, kad <...> valstybinė žemė, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, esanti šalia Žemės sklypo, yra užimta statiniais“ ir informavo, kad „<...> Skyrius sutikimų statyti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, esančioje prie Žemės sklypo, statinius nėra išdavęs“.

2.2. Remdamasi tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, Inspekcija 2017-05-08 surašė ieškovui E. B. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-701-(23.29), kuriuo pareikalavo iki 2017-11-08 „<...> I grupės nesudėtingojo statinio, metalinio priestato (stoginės), kurio matmenys – ilgis 24,65m, plotis 2,58 m, dalį (2 m² ploto) pastatytą už žemės sklypo ribos <...> nugriauti / išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę“. Inspekcija, 2017-11-02 gavusi ieškovo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, 2017-12-15 sprendimais dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo/ nepratęsimo Nr. (23.29)-RE-383 ir Nr. (23.29)-RE-384 iki 2018-02-08 pratęsė privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-12-13 nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“, Respublikoje bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto gyvenvietėse ir kaimo vietovėje galėjo būti pradėta tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimą (leidimo forma nebuvo reglamentuojama). Be to, remiantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais, gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų statybai buvo taikomi tipiniai projektai. Stoginės statybai 1968 metais, kaip teigia ieškovas, vis dėlto buvo privalomas Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimas tipiniam projektui. Ieškovas kartu su ieškiniu nėra pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių stoginės statybos teisėtumą, taip pat jokių dokumentų, kad ieškovas teisės aktų nustatytais pagrindais valdytų valstybinę žemę, kurioje yra pastatyta stoginė.

2.4. Inspekcija, 2017-10-25 gavusi ieškovo 2017-10-23 raštą „Prašymas panaikinti nurodymą arba pratęsti įvykdymo terminą“ (toliau – 2017-10-23 prašymas), kuriuo Inspekcijos buvo prašoma panaikinti privalomąjį nurodymą Nr. PN-701, „ir klausimą dėl statinių pašalinimo spręsti iš naujo, o jei panaikinti nėra pagrindo, prašome atidėti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iki bus išspręstas pareiškėjų prašymas dėl leidimo palikti terasą ir stoginę dabartinėje vietoje“, 2017-12-18 raštu Nr. (23.29)-2D-17582 „Dėl prašymo panaikinti privalomąjį nurodymą arba pratęsti įvykdymo terminą“ (toliau – skundžiamas sprendimas) atsakė, jog „E. B. 2017-03-09 pateikė Departamentui raštiškus paaiškinimus, kuriuose patvirtino, kad jie yra <...> stoginės naudotojai. Jokių kitų dokumentų dėl šių statinių statybos Departamentui nepateikta. <...>. 2017-12-15 sprendimais Nr. RE-383 ir Nr. RE-384 dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo terminai pratęsti iki 2018-02-08“.

2.5. Pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs itin trumpą – vieno mėnesio terminą, per kurį asmuo gali ginti savo galimai pažeistas teises, tuo tarpu nagrinėjamu atveju terminas, per kurį galėjo būti paduotas ieškinys dėl Inspekcijos skundžiamo sprendimo ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, yra praleistas, t. y. terminas dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo praleistas beveik 2 (du) mėnesius, o terminas dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo – atitinkamai daugiau nei 8 (aštuonis) ir daugiau nei 7 (septynis) mėnesius. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas, prašydamas teismo atnaujinti praleistą terminą, nenurodo apskritai jokių svarbių ir pagrįstų priežasčių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas, taip pat nenurodo jokių pagrįstų priežasčių, kurių pagrindu teismas galėtų tenkinti ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo. Terminas ginčyti privalomuosius nurodymus jau buvo praleistas ir ieškovams kreipiantis į Inspekciją su 2017-10-23 prašymu.

2.6. privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, ko ir prašė ieškovas 2017-10-23 prašymu, buvo pratęstas iki 2018-02-08. Ir tai reiškia, jog ieškovo 2017-10-23 prašymas buvo patenkintas. Taigi nesuprantama, kaip skundžiamu sprendimu tariamai yra pažeidžiamos ieškovo teisės, jeigu iš esmės jo prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvo tenkintas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad:

3.1. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu ir kada buvo vykdoma stoginės statyba.

3.2. Remiantis Žemės įstatymo 36 straipsniu ir vykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 10 d. prašymą Nr. 2D-3142 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo atlikta patikra ginčo žemės sklype ir 2017 m. balandžio 12 d. buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-242 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad žemės sklype vykdoma komercinė veikla, taip pat konstatuota, kad valstybinė žemė, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, esanti šalia žemės sklypo, yra užimta statiniais. Patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo šiaurinėje sklypo pusėje metaliniu priestatu užimamas valstybinės žemės plotas 2 kv. m.

3.3. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis, jokių sutikimų statyti ginčo stoginę nėra išdavusi.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau žodinio bylos nagrinėjimo metu (2018-09-05 teismo posėdyje) nurodė, kad palaiko ieškinį.

5. Kitiems tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Edmijara“ ir UAB „Sevalga“ apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Kadangi ieškovas tuo pačiu atstovauja ir UAB „Edmijara“, teismas laiko UAB „Edmijara“ trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje. Iš trečiojo asmens UAB „Sevalga“ atsiliepimo į ieškinį negauta dėl teismui nežinomų priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

6. Byloje surinktų rašytinių įrodymų, dalyvių paaiškinimų pagrindu nustatytos šios faktinės aplinkybės:

6.1. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacija, 0,1200 ha dydžio žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0051:138, esantis adresu Architektų g. 11, Vilnius (ginčo žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (450/1200 žemės sklypo dalis) ir UAB „Elma“ (750/1200 žemės sklypo dalis) (1 t., e. b. l. 53-54; 3 t., e. b. l. 25-26). Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad žemės sklype yra įregistruotas pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. 1096-8001-3018, pažymėtas plane 1E2b, inžineriniai tinklai – dujotiekio vamzdynas (ilgis 56,95 m), unikalus Nr. 1096-8001-3040, ir parduotuvės priklausiniai, t. y. pastatas – stoginė, unikalus Nr. 1096-8001-3029, pažymėtas plane 2I1g, bei pastatas – stoginė, unikalus Nr. 1096-8001-3038, pažymėtas plane 3I1g, nuo 1998-03-13 nuosavybės teise priklausantys UAB „Elma“ (3 t., e. b. l. 27-29).

6.2. Inspekcija, 2016-08-12 gavusi UAB „Elma“ 2016-08-10 skundą „Dėl savavališkos statybos Vilniaus mieste“ (3 t., e. b. l. 23), 2017-01-25 prašymu Nr. (23.17)-2D-931 „Dėl tarnybinės pagalbos“ (3 t., e. b. l. 52) kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir prašė pateikti parduotuvės ir visų jos priklausinių projektinės dokumentacijos bei kadastrinių matavimų bylų patvirtintas kopijas. Taip pat Inspekcija 2017-02-09 prašymu Nr. (23.2)-2D-1673 „Dėl tarnybinės pagalbos“ (3 t., e. b. l. 53) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėtos savininkams priklausančios žemės sklypo dalys.

6.3. 2017-03-10 prašymu Nr. (23.2)-2D-3142 „Dėl informacijos pateikimo“ (3 t., e. b. l. 56) Inspekcija pagal kompetenciją Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus prašė patikrinti, ar šalia žemės sklypo esanti valstybinė žemė neužimta statiniais, ir Inspekciją informuoti, ar šių statinių statybai Nacionalinė žemės tarnyba yra davusi sutikimą.

6.4. 2017-03-14 atlikusi patikrinimą žemės sklype (2017-03-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-456 (3 t., e. b. l. 58-64), Inspekcija nustatė, kad „2.2. Prie pastato pastatytas statinys – stoginė. Schemoje pažymėtas taškais 27, 28, 33, 34. Stoginė metalinių konstrukcijų, apkalta skarda, stogas – šiferis <...>. Stoginės ilgis 6,15 m, plotis 2,30 m, aukštis 3,60 m [toliau – stoginė]. Kadangi žemės sklypo ribos nepaženklintos riboženkliais, nustatyti, ar statiniai patenka į valstybinę žemę nepavyko“. Atitinkamai Nacionalinė žemės tarnyba, 2017-04-12 atlikusi žemės sklypo naudojimo kontrolę, tą pačią dieną surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-242 (3 t., e. b. l. 68-72) ir sudarė matavimo duomenų, nustatytų patikrinus žemės sklypą, schemą, o apie patikrinimo rezultatus 2017-04-24 raštu Nr. 49SJN-1043-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ (3 t., e. b. l. 67) informavo Inspekciją, jog „<...> Žemės sklypo naudojimo kontrolės metu nustatyta, kad <...> valstybinė žemė, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, esanti šalia Žemės sklypo, yra užimta statiniais“ ir informavo, kad „<...> Skyrius sutikimų statyti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, esančioje prie Žemės sklypo, statinius nėra išdavęs“.

6.5. Inspekcija 2017 m. gegužės 8 d. surašė ieškovui E. B. ginčijamą privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-701-(23.29) (1 t., e. b. l. 40-41), kuriuo pareikalavo iki 2017-11-08 „<...> I grupės nesudėtingojo statinio, metalinio priestato (stoginės), kurio matmenys – ilgis 24,65m, plotis 2,58 m, dalį (2 m² ploto) pastatytą už žemės sklypo ribos <...> nugriauti / išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę“.

6.6. Inspekcija 2017-10-25 gavo ieškovo 2017-10-23 raštą „Prašymas panaikinti nurodymą arba pratęsti įvykdymo terminą“ (1 t., e. b. l. 19-20), kuriuo Inspekcijos buvo prašoma panaikinti privalomąjį nurodymą Nr. PN-701, „ir klausimą dėl statinių pašalinimo spręsti iš naujo, o jei panaikinti nėra pagrindo, prašome atidėti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iki bus išspręstas pareiškėjų prašymas dėl leidimo palikti terasą ir stoginę dabartinėje vietoje“.

6.7. Ieškovas 2017-11-02 taip pat pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą (3 t., e. b. l. 73). 2017-12-15 Inspekcijos sprendimu Nr. RE-383 (3 t., e. b. l. 75-76) ieškovui buvo pratęstas terminas ginčijamam privalomajam nurodymui įvykdyti iki 2018 m. vasario 8 d.

6.8. Inspekcija 2017-12-18 raštu Nr. (23.29)-2D-17582 „Dėl prašymo panaikinti privalomąjį nurodymą arba pratęsti įvykdymo terminą“ (1 t., e. b. l. 22-23) (skundžiamas sprendimas) atsakė, jog „E. B. 2017-03-09 pateikė Departamentui raštiškus paaiškinimus, kuriuose patvirtino, kad jie yra <...> stoginės naudotojai. Jokių kitų dokumentų dėl šių statinių statybos Departamentui nepateikta. <...>. 2017-12-15 sprendimais Nr. RE-383 ir Nr. RE-384 dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo terminai pratęsti iki 2018-02-08“.

7. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2D-17582 (1 t., e. b. l. 22-23) ir 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-701 (1 t., e. b. l. 40-41) kaip neteisėtus ir nepagrįstus, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti ieškovo prašymą dėl 2017 m. gegužės 8 d. ir spręsti dėl privalomojo nurodymo (ne)surašymo. Ieškovas taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą skųsti atsakovo sprendimus.

Dėl termino skųsti privalomąjį nurodymą ir administracinį aktą (ne)praleidimo.

8. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

9. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

11. Inspekcijos skundžiamas sprendimas priimtas 2017 m. gruodžio 18 d., ieškovui įteiktas 2017-12-20. 2017 m. gegužės 8 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-701 įteiktas ieškovui pasirašytinai. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad iš karto po skundžiamų aktų priėmimo ieškovui tapo žinomas jų turinys. Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2018 m. vasario 23 d.

12. Dėl termino skųsti atsakovo sprendimą, ieškovas nurodo, kad 2018-01-22 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl atsakovo 2017-12-18 rašto Nr. 2D-17582. Ieškovas, 2018-02-08 gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimą apie 2018-01-26 nutarties įsiteisėjimą, kreipėsi į ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą

13. Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2018 m. vasario 23 d., todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas yra praleidęs 1 (vieno) mėnesio ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl šių individualių administracinių aktų ginčijimo. Pažymėtina, kad terminas dėl skundžiamo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuris ieškovui įteiktas 2017-12-20, panaikinimo praleistas daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį (ieškinys galėjo būti paduotas iki 2018-01-20), o terminas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo – atitinkamai daugiau nei 8 (aštuonis) (ieškinys galėjo būti paduotas iki 2017-06-08). Teismo vertinimu, terminas privalomajam nurodymui apskųsti yra praleistas dėl nepateisinamų priežasčių ir negali būti atnaujinamas, nes praėjo itin ilgas laiko tarpas nuo skundžiamo sprendimo priėmimo. Dėl termino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimui apskųsti, teismas sprendžia, kad šis terminas gali būti atnaujinamas atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą pakankamai operatyviai nuo skundžiamo sprendimo priėmimo.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą individualiam administraciniam aktui (privalomajam nurodymui) ginčyti ir atitinkamai, nesant pagrindo atnaujinti šį terminą, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl privalomojo nurodymo ginčijimo atmestinas, konstatavus, kad jam pareikšti ieškovas praleido ieškinio senaties (akto apskundimo) terminą. Tačiau teismas, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, specifines šios bylos aplinkybes, bei tai, kad kitas skundžiamas aktas bus vertinimas iš esmės, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga papildomai pasisakyti ir dėl privalomojo nurodymo galiojimo iš esmės.

Dėl privalomojo nurodymo (ne)galiojimo.

15. Ieškovas, ginčydamas 2017 m. gegužės 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-701 (1 t., e. b. l. 40-41) iš esmės nurodo du argumentus: (i) ginčo stoginė buvo pastatyta 1968 m. ir tuo metu nebuvo reikalingas joks leidimas tokiai statybai; (ii) ieškovas nėra ginčo stoginės naudotojas, todėl negali būti įpareigotas ją nugriauti.

16. Nuosekliai plėtojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Klausimas dėl statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012).

17. Ieškovas teigia, kad ginčo stoginė buvo pastatyta 1968 m., o ieškovas 2000 m. varžytynių metu įsigijo pastato dalį jau su ginčo stogine. Dėl to, ieškovo teigimu, ginčo stoginė statyta 1968 m., kai nebuvo reikalingas leidimas tokio statinio statybai. Ginčo stoginė nėra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas statinys. Pastatas-parduotuvė, prie kurios faktiškai yra ginčo stoginė, yra pastatytas 1968 m. Atsižvelgiant į ieškovo teiginius, teismas nagrinėjamoje byloje analizuoja ginčo stoginės statybos teisėtumą 1968 m.

18. 1964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1966 m. balandžio 1 d. iki 1983 m. gruodžio 11 d.) buvo įtvirtina, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkini pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.); toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita; statybinės medžiagos, gautos gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė; pastatytas ar perstatytas arba iš esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos fondą; neatlygintinai paėmus iš savavališko statytojo gyvenamąjį namą (arba jo dalį), rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškiniu iš statytojo ir su juo gyvenančių asmenų teismine tvarka gali būti atimta teisė naudotis gyvenamuoju plotu tame name; šio straipsnio taikymo tvarką nustatė tuometė Lietuvos Ministrų Taryba.

19. Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ (Žin., 1958, Nr. 23-114; neteko galios 1981 m. kovo 16 d.) buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėse gali būti pradėta vykdyti tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto (VSARK) organų leidimą. VSARK organams pavesta vykdyti visų Respublikos teritorijoje statomų ir rekonstruojamų pastatų statybos valstybinę kontrolę, išskyrus pramonės objektus.

20. Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 1970, Nr. 4–25) patvirtintoje Instrukcijoje buvo nurodyta, kad gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų, esančių miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, teisinis registravimas yra privalomas, išvardyti būtini dokumentai, kuriuos reikia pateikti teisiškai registruojant pastatus, nustatyta pastatų įregistravimo ir pažymų apie įregistruotus statinius išdavimo savininkams tvarka. Teisinio pastatų registravimo tuometės Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos 2 punkte c–d papunkčiuose nustatyta, kad teisiškai turi būti registruojami pastatai, priklausantys kooperatyvams ir visuomeninėms organizacijoms, taip pat gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams bei atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise. Statiniai, esantys žemės sklypuose, skirtuose gyvenamųjų pastatų statybai, taip pat turėjo būti registruojami Instrukcijoje nustatyta tvarka. Instrukcija buvo papildyta Ministrų Tarybos 1974 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 317 ir 1984 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 10 (Žin., 1984, Nr. 2–39) ir neteko galios 1991 m. liepos 25 d.

21. Taigi ginčo stoginės statybai 1968 metais, priešingai nei nurodo ieškovas, vis dėlto buvo privalomas Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimas. Teismas pažymi, kad ieškovas kartu su ieškiniu nėra pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių stoginės statybos teisėtumą, taip pat jokių dokumentų, kad ieškovas teisės aktų nustatytais pagrindais valdytų valstybinę žemę, kurioje yra pastatyta stoginė.

22. Kitas ieškovo argumentas dėl ginčijamo privalomojo nurodymo panaikinimo yra tai, kad atsakovas nenustatė ir neįrodė, kad ieškovas yra ginčo stoginės naudotojas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (1 t., e. b. l. 19-20, 46-47, 48-49, 57-58; 3 t., e. b. l. 44-45, 47, 54) galima daryti pagrįstą išvadą, kad iki nagrinėjamos bylos pradžios ieškovas aiškiai buvo išreiškęs valią savo raštais, kad laiko save ginčo stoginės naudotoju. Dėl to atsakovas pagrįstai surašė ginčijamą privalomąjį nurodymą būtent ieškovo atžvilgiu ir pagrįstai įpareigojo ieškovą nugriauti ginčo stoginę.

Dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo

23. Inspekcija 2017-12-18 raštu Nr. (23.29)-2D-17582 „Dėl prašymo panaikinti privalomąjį nurodymą arba pratęsti įvykdymo terminą“ (1 t., e. b. l. 22-23) (skundžiamas sprendimas) atsakė, jog „E. B. 2017-03-09 pateikė Departamentui raštiškus paaiškinimus, kuriuose patvirtino, kad jie yra <...> stoginės naudotojai. Jokių kitų dokumentų dėl šių statinių statybos Departamentui nepateikta. <...>. 2017-12-15 sprendimais Nr. RE-383 ir Nr. RE-384 dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo terminai pratęsti iki 2018-02-08“. Ieškovas ginčija šį atsakovo 2017-12-18 raštą Nr. 2D-17582, nurodydamas, jog atsakovas visiškai neišnagrinėjo ieškovo prašymo, todėl skundžiamas atsakymas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, ir atsakovas yra įpareigotinas išnagrinėti ieškovo prašymą pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

24. Pagal Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 11 straipsnio 9 dalį Inspekcijos priimti privalomieji nurodymai gali būti panaikinti teismo sprendimu. Atitinkamai Inspekcijos darbo reglamento, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2011-03-31 įsakymu Nr. 1V-56 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), 75.2 punkte apibrėžti atvejai, kada Inspekcijos viršininko pavaduotojas, kuruojantis Inspekcijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus veiklą, gali priimti ir pasirašyti potvarkius. Ieškovo prašymo atveju, nagrinėjama situacija, kai ieškovas 2017-10-23 prašymu prašė panaikinti privalomąjį nurodymą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepatenka tarp 75.2 punkte nurodytų atvejų. Taigi Inspekcija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, neturėdama teisinio pagrindo panaikinti privalomąjį nurodymą, skundžiamu sprendimu tenkino ieškovo 2017-10-23 prašymą ir pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2018-02-08. Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovo argumentu, jog Inspekcija ieškovo 2017-10-23 prašymą išnagrinėjo pagal šiame prašyme nurodytas aplinkybes ir ieškovo suformuluotus reikalavimus. Dėl to konstatuotina, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo ieškovo prašymą, todėl naikinti skundžiamo sprendimo ir įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti šį prašymą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. Atsakovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. Inspekcijos Kauno skyriaus darbuotojų vykimo į Vilnių kuro išlaidas. Teismas pažymi, kad atsakovu byloje yra Inspekcija kaip juridinis asmuo, byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su statiniu Vilniaus mieste. Teismui bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nėra žinoma dėl kokių priežasčių byloje atsakovo atstovais buvo Inspekcijos Kauno skyriaus tarnautojai. Pažymėtina, kad atsakovo vidinių tarnybos funkcijų paskirstymo skirtingiems Inspekcijos skyriams aplinkybės nelemia pareigos ieškovui atlyginti atsakovo patirtų kuro sąnaudų, pačiam atsakovui vienašališkai nutarus pasitelkti kito teritorinio skyriaus tarnautojus. Teismo procesas visuomet yra susijęs su tam tikromis išlaidomis bei sąnaudomis, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas atmestinas.

26. Nagrinėjamoje byloje iš viso yra patirta 48,71 Eur pašto išlaidų. Atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovo E. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 48,71 (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 71 ct.) Eur pašto išlaidų. Suma, priteista valstybės naudai, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė