Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui E. A. ir atsakovo E. A. priešieškinį M. A. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 29. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi panaikino Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo

Atsakovas prašydamas padalinti santuokoje įgytą turtą prašo, kad turtas būtų dalijamas ne ieškinio pateikimo, o šalių gyvenimo skyrium dienai, t. y. 2015 m. balandžio 1 d.

Paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, jeigu laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki sprendimo priėmimo dienos sutuoktiniai įgijo naujo turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 str. 1 d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2d.). Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi 2015 m. balandžio 1 d., todėl, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie faktinį sutuoktinių gyvenimą skyrium, kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalytinas turtas, kuris buvo įgytas iki 2015 m. balandžio 1 d. Po faktinės santuokos pabaigos šalių įgytas turtas pripažintas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Dėl ūkininko ūkio teisinio režimo

Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl ūkininko ūkio priklausomybės klausimo nekelia. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti, kad 1996 m. vasario 29 d. įsteigtas E. A. ūkininko ūkis, kurio vertė 1 Eur, priklauso E. A. asmeninės nuosavybės teise.

Dėl namų valdos padalijimo

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė visą namų valdą priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, o atsakovas priešieškiniu prašė namų valdą padalyti tarp sutuoktinių priteisiant kiekvienam po ½ dalį. Teismo posėdžio metu atsakovas E. A. sutiko, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų visa namų valda, sutiko su ieškovės turto vertinimo ataskaitoje nurodyta šios namų valdos verte, t. y. bendra namų valdos vertė 15 100 Eur, bei sutiko už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį gauti kompensaciją, lygią pusei vertės, t. y. 7550 Eur. Taigi nesant ginčo tarp šalių dėl namų valdos, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiama namų valda, susidedanti iš sandėlio 61 lž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 877 Eur, malkinės 71 lž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 170 Eur, viralinės 8Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestatu: 1 ilm; 2ilž; malkine - 3ilž, rinkos vertė 3651 Eur, tvarto 911 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 3371 Eur, daržinės 1011 ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestatu: lilž - stoginė; 2ilž - stoginė; 3ilž - stoginė, rinkos vertė 3947 Eur, 57/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (šulinio k, šulinio kl, lauko tualeto k2) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 59 Eur, 0,6500 ha žemės sklypo dalies iš 7,4800 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3025 Eur; iš viso namų valdos vertė 15100 Eur. Kadangi šis turtas atitenka ieškovei M. A., atsakovui E. A. priteisiama 7550 Eur kompensacija.

Dėl 11,60 ha žemės sklypo padalijimo

Tarp šalių ginčo dėl 11,60 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo nekilo. Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė šį turtą padalinti natūra, kiekvienam priteisiant po ½ dalį šio žemės sklypo. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šio turto vertės. Ieškovė teismui pateikė UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad 11,6000 ha žemės sklypo vertė pagal turto vertinimą yra 40 820 Eur. Atsakovas nesutiko su šia turto verte ir prašė vadovautis Valstybės įmonės Registrų centro pateikta pažyma bei joje nurodyta žemės sklypo verte 2016-12-31 dienai, t. y. 8500 Eur. Teigia, kad būtent ši vertė atitinka realią turto padėtį bei kainą.

CK 3.119 straipsnis nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą, turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikdamas savo turto vertės nustatymo ataskaitos, ekspertizės išvados dėl turto vertės, o vadovaudamasis tik masiniu vertinimu, nepaneigė ieškovės nurodytos turto vertės, nes kiekvienas nekilnojamasis turtas yra vertinamas pagal jo individualius požymius ir kiekvieno nekilnojamojo turto vertė skiriasi dėl individualių jo savybių. Taigi nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta dalijamo turto vertė yra tikslesnė, joje išdėstytas vertinamo turto nustatymo pagrindimas, ypatybės, sąlygos ir aplinkybės. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas neginčijo šioje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyto kito šalių turimo turto vertės, t. y. namų valdos vertės ir su ja sutiko. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad 11,60 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 40 820 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, žemės sklypas dalintinas ieškovei ir atsakovui natūra priteisiant kiekvienam po ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 20 410 Eur vertės.

Dėl traktoriaus

Ieškovė teigia, kad santuokos metu buvo įgytas traktorius New Holland TD95D, v/n (duomenys neskelbtini) su frontaliniu krautuvu, kuriuos atsakovas be jos žinios pardavė už 1000 Eur. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad traktorius buvo pirktas pagal 2004-12-31 pajų įnešimo sutartį Nr. 04-133, bendra traktoriaus vertė pirkimo metu buvo 16714 Eur, traktorius buvo pirktas išsimokėtinai ir iki santuokos su ieškove atsakovas buvo įnešęs 54 procentus traktoriaus kainos.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Iš byloje pateiktos 2004-12-31 Pajų įnešimo sutarties Nr. 04-133, matyti, kad sutarties 1.2 p. nurodoma, kad kooperatyvas pajinį įnašą naudoja technikos, naudojamos pagal panaudos sutartis Nr. 04-3, 0-101, kreditui dengti. Sutarties 3.1 punkte nurodoma, kad kooperatyvas įsipareigoja pajinį įnašą priimti iš kooperatyvo nario ir jį naudoti dengti paskolai už įsigytą techniką, paskirtą pagal panaudos sutartis Nr. 04-3 ir 04-101 naudotis kooperatyvo nariui. Iš Tikslinio pajų įnešimo sutarties Nr. 04-133 pakeitimų Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta, jog pajinis įnašas lygus 59 824,97 Lt (17 326,50 Eur), jis sumokamas per 12 įmokų laikotarpiu nuo 2005-01-14 iki 2007-12-14. Pajinis įnašas grąžinamas natūra, t. y. technika, kuria pagal 2004-12-28 Technikos panaudos sutartį Nr. 04-93 ir 2004 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 04-101 naudojasi kooperatyvo narys. Pajinio įnašo grąžinimo momentu technikos likutinė vertė negali būti didesnė nei 40 proc. balansinės vertės. Teismo posėdžio metu atsakovas E. A. teigė, kad už traktorių pajais jis iki santuokos sudarymo įnešė 8975,85 Eur (30991,82 litų), t. y. 54 procentus traktoriaus vertės, likusi suma, t. y. 46 procentų traktoriaus vertės buvo sumokėta jau po santuokos sudarymo, ir paaiškino, kad tikslinio pajaus įnešimo grafiko pateikto byloje nebuvo laikomasi, sumos buvo įnešamos pagal galimybes ir gautas pajamas. Nors ieškovė M. A. teigė, kad traktorius buvo pirktas šalims jau sudarius santuoką, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikia, pajų įnešimo sutarties neginčijo, neneigė, kad atsakovas E. A. buvo žemės ūkio kooperatinės bendrovės (toliau – ŽŪKB) „Pieno gėlė“ narys, priešingai, teismo posėdžio metu patvirtino, kad traktorių buvo leista įsigyti lengvatinėmis sąlygomis, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja B. R.. Be to, ieškovės teiginius dėl traktoriaus išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis iš dalies patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateiktas ŽŪKB „Pieno gėlė“ direktoriaus elektroniniu paštu atsiųstas laiškas, kuriame nurodyta, kad realiai naujas traktorius buvo vertės 144164,25 Lt, tačiau jis buvo perleistas už tikslinį pajų, t. y. 2011-12-30 už 57665,75 litus. Visi šie įrodymai, patvirtina, kad iki santuokos sudarymo atsakovas E. A. buvo įnešęs 54 procentus traktoriaus kainos, o po santuokos sudarymo buvo sumokėta likusi 46 procentų suma, todėl tarp sutuoktinių po ½ dalį turi būti dalinama 46 procentų traktoriaus vertės suma.

Pagal CK 3.98 str. 3 d., sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu.

Atsakovas E. A. teismo posėdžio metu pripažino, kad traktorių New Holland TD95D 2016 m. kovo 15 d. pardavė B. R. už 1000 Eur, neneigė, kad jį pardavė be ieškovės sutikimo, todėl teismas sprendžia, kad minėtas sandoris dėl traktoriaus pardavimo buvo sudarytas ne šeimos interesais, o buvo vykdomas atsakovui pasinaudojant turtu, kurio 46 procentai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis), siekiant sumažinti santuokoje įgytą bei dalintiną turtą, atsakovas su ieškove dėl minėto turto pardavimo nesitarė, todėl ieškovei turi būti priteistina kompensacija už 46 procentų turimos bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

CK nereglamentuoja, kokio laikotarpio perleisto turto verte turi būti remiamasi, nustatant kompensacijos dydį, sprendžiant bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Bendrosios jungtinės nuosavybės kompensavimo atvejai nurodyti ne tik CK 3.98 straipsnio 3 dalyje, bet ir CK 3.115 straipsnyje. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.115 straipsnio turinį bei nustatinėdamas šiame straipsnyje įtvirtintų normų taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sprendžiant kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo klausimą, CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata netaikoma, nes šalių santuokos pabaigoje jau nėra turto, kurio vertė šiuo būdu galėtų būti nustatoma. Sprendžiant dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės sumažėjimą priteisimo, kai santuokos metu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios perleidžia bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą, ir dėl to, kurio laikotarpio turto verte turi būti vadovaujamasi, būtina kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į reikšmingų aplinkybių visumą: perleisto turto rūšį, jo vertės pokyčius rinkoje, laikotarpį nuo turto perleidimo iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo, turto perleidimo reikšmę sutuoktinių turtinei padėčiai, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų – galimybei juos išlaikyti, turto perleidimo sandorio sudarymo, kitas teismo svarbiomis turto vertei nustatyti pripažintas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2013).

Ieškovė teigė, kad atsakovas traktorių perleido už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, atsakovas teigia, kad traktorius jo pradavimo metu buvo sugedęs, per dvylika metų nuo jo įsigijimo, jis buvo intensyviai naudojamas, langai išdužę. Atsakovas į bylą pateikė traktoriaus nuotrauką iš kurios matyti, kad traktoriaus langai yra išdužę, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kad traktorius jo perleidimo metu buvo sugedęs, nenaudojamas, pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovui artimu asmeniu, sutartyje nėra pažymėta, kad parduodamas traktorius yra neveikiantis ar turi kitų defektų, atsakovas ir toliau faktiškai tuo traktoriumi naudojosi. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio prašė atsižvelgti į liudytojo V. L. duotus paaiškinimus apie traktorių, tačiau teismas pažymi, kad turto vertė liudytojų parodymais šiuo atveju negali būti pagrindžiama. Be to, nors liudytojas K. B. teigė matęs, kaip B. R., t. y. naujoji traktorius savininkė, keitė traktoriaus variklį, tačiau pažymėtina, kad traktorius galėjo sugesti ir po jo pardavimo. Ieškovė nurodo, kad traktoriaus vertė jo perleidimo momentu buvo 26 000 Eur, o kadangi jis buvo su frontaliniu krautuvu, kuris kainuoja 3000 Eur, tai bendra vertė yra 29 000 Eur. Ieškovė remiasi internetiniuose tinklapiuose parduodamų traktorių palyginamaisiais pavyzdžiais, iš kurių matyti, kad traktoriaus New Holland TD95D, registracijos metai 2007, pardavimo kaina yra 25 000 Eur, kitame skelbime traktoriaus, kurio registracijos data yra 2011 metai, kaina nurodyta 20 000 Eur, dar kitame skelbime – traktoriaus, kurio registracijos data 2007 metai, kaina – 21 568 Eur. Atsakovas taip pat pateikė duomenis iš internetinių tinklapių apie traktoriaus vertę, iš kurių matyti, kad traktoriaus New Holland TD95D, registracijos metai 2011, pardavimo kaina yra 12 000 Eur, kituose skelbimuose pateikti duomenys apie dalimis parduodamų traktorių vertes (1000 Eur). Kaip minėta aukščiau, atsakovas neįrodė, kad traktorius jo pardavimo momentu buvo sugedęs, byloje nebuvo atliekama ekspertizė traktoriaus rinkos kainai nustatyti, atsakovas nesiėmė priemonių tikrajai rinkos kainai nustatyti, į specialistus nesikreipė, be to, traktoriumi faktiškai naudojasi pats atsakovas, todėl teismas spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma bei vidiniu savo įsitikinimu konstatuoja, jog traktoriaus New Holland TD95D vertė yra 26 000 Eur, t. y. teismas įvertinęs ieškovės pateiktus internetiniuose puslapiuose iš esmės analogiško traktoriaus pardavimo kainas, sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad jos nurodoma transporto priemonės vertė yra artimesnė tikrajai jo vertei, t. y. 26 000 Eur. Ieškovė frontalinio krautuvo vertei pagrįsti taip pat pateikė duomenis iš www.autoplius.lt, iš kurio matyti, kad frontalinio krautuvo kaina yra 3200 Eur, ieškovė ieškinyje nurodė, kad frontalinio krautuvo kaina yra 3000 Eur, atsakovas šių duomenų neginčijo, jokių įrodymų pagrindžiančių krautuvo vertę nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad frontalinio krautuvo vertė yra 3000 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovei priteistina 6670 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (iki santuokos sudarymo atsakovas įnešė 54 procentus traktoriaus kainos, o po santuokos sudarymo buvo sumokėta likusi 46 procentų suma, todėl tarp sutuoktinių po ½ dalį dalinama 46 procentų traktoriaus su frontaliniu krautuvu vertės suma ir ieškovei išmokama 6670 Er dydžio kompensacija (29000 Eur × 46 procentai = 13340 Eur ir ½ dalis yra lygi 6670 Eur)).

Dėl dalinamų galvijų

Atsakovo prašymu tarp sutuoktinių dalinami galvijai šalių gyvenimo skyrium dienai, t. y. 2015 m. balandžio 1 d., todėl nustatant galvijų skaičių teismas vadovaujasi atsakovo į bylą pateiktomis pažymomis ir nesiremia ieškovės į bylą pateiktu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registravimo išrašu, kadangi jame pateikti duomenys yra už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-04-11, o šalys faktiškai nustojo katu gyventi 2015 m. balandžio 1 d.

Atsakovas į bylą taip pat pateikė Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą 2005-04-21 datai, t. y. iki santuokos sudarymo turėtų galvijų sąrašą (šalys santuoką įregistravo 2005-04-22), kuriame nurodoma, jog 2005-04-21 E. A. bandoje buvo 18 galvijų, iš kurių 4 pieninių veislių buliukai, 8 pieninių veislių telyčaitės, 6 pieninių veislių karvės. Nors ieškovė ir liudytoja ieškovės mama A. L. teigė, kad tokio didelio galvijų skaičiaus atsakovas neturėjo, tačiau šių savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė, o atsakovas pateikė oficialų rašytinį įrodymą, kuris laikomas aukštesne galia turinčiu įrodymu.

Bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos ir pajamos bei vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (CK 3.88str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju iki santuokos sudarymo atsakovas turėjo 18 galvijų, todėl teismas daro išvadą, kad tarp sutuoktinių turi būti dalinama 12 galvijų. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kaip visos santuokos metu kito galvijų banda, jų skaičius, koks buvo galvijų prieauglis. Lyginant galvijų numerius pagal atsakovo pateiktus 2005-04-21 ir 2015-04-01 sąrašus matyti, kad tik viena karvė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išlikusi bandoje, visi kiti galvijai yra registruojami nauju numeriu ir tai teismo manymu yra natūralu dėl nuolatinio bandos kitimo – dalis gyvulių buvo parduota, dalis paskersta mėsai, dalis gyvulių savaime nugaišo, banda atsinaujino dėl prieauglio. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas iki santuokos sudarymo turėjo 18 galvijų, iš dalies šias aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad atsakovas iki santuokos sudarymo turėjo galvijų, todėl atsakovui pateikus pažymą, kad gyvenimo skyrium dienai buvo 30 galvijų, konstatuotina, kad 12 galvijų ir buvo tas prieauglis, gautas iš atsakovo asmenine nuosavybe esančio turto, kuris pripažįstamas bendrąją jungtine nuosavybe ir kuris yra dalintinas tarp šalių. Nors ieškovė ieškiniu prašė dalį galvijų natūra priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, kad visi galvijai būtų natūra priteisti atsakovui, o jai išmokama piniginė kompensacija.

Tarp šalių kilo ginčas dėl galvijų vertės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vienos karvės vertė yra 600 Eur, telyčaitės ir buliuko po 300 Eur. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad karvės vertė 2015-04-01 datai vidutiniškai yra 410 Eur, buliuko – 283 Eur, telyčaitės – 208 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad vertę jis nurodė remdamasis vidutinėmis pardavimo kainomis, bei atsižvelgiant individualiai į kiekvieno galvijo amžių. Ieškovė galvijų vertei pagrįsti pateikė teismui 4 skelbimus iš internetinių puslapių, tačiau pažymėtina, kad pateikti duomenys nėra informatyvūs, neaišku, kokio amžiaus galvijai parduodami, neaišku, ar skelbime nurodoma suma yra už vieno galvijo kainą, ar visų ir pan. Pažymėtina, kad šalys kitų dokumentų galvijų vertei pagrįsti nepateikė, ekspertizės skirti neprašė, nurodė, kad pinigų ekspertizės skyrimui neturi. Atsižvelgiant į tai, kad šalys neteikė įrodymų dėl galvijų vertės, arba pateikti įrodymai buvo neinformatyvūs, teismas nustatydamas galvijų vertę vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1106 „Dėl žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas) 1 priede nurodytomis galvijų kainomis.

Kaip minėta aukščiau, byloje faktiškai nėra galimybės apskaičiuoti kiek ir kokių galvijų prieauglis atsirado santuokos metu, o atsakovui iki santuokos turėjus 18 galvijų, 12 galvijų prieauglis dalintinas tarp šalių išlaikant dalintino turto proporcijas, t. y. tarp šalių dalinama 6 karvės, 6 buliukai. Remiantis aprašo 1 priedu, melžiamos karvės vertė nustatoma 436 Eur, buliaus – 171 Eur, viso 12 galvijų bandos vertė – 3642 Eur. Atsakovui prašant ir ieškovei neprieštaraujant, visi galvijai natūra priteisiami atsakovui, ieškovei išmokant 1821 Eur kompensaciją.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas be jos žinios ir sutikimo 2015-12-02 perleido santuokos metu įgytą turtą – karves Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buliukus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), viso turto už 2439 Eur, ir taip sumažino šalių bendrąją sutuoktinių nuosavybę. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi tarp šalių yra dalijamas turtas iki šalių faktinio gyvenimo skyrium dienos, t. y. iki 2015-04-01. Nurodytai datai tarp šalių yra padalinti galvijai, už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ieškovei yra priteista kompensacija, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už be jos žinios realizuotą turtą priteisimo atmestinas.

Dėl bendro turto priežiūros sąnaudų

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 6540 Eur už ieškovei tenkančių galvijų dalies priežiūrą laikotarpiu nuo gyvenimo skyrium pradžios 2015-04-01 iki kreipimosi į teismą dienos 2016-07-07, t. y. už 16 mėnesių. Nurodo, kad atsakovas šiuo laikotarpiu, nepadedamas ieškovės nei darbu, nei pinigais, vienas rūpinosi ir prižiūrėjo gyvulius – šėrė, girdė, mėžė, vežė kraiką, melžė, rūpinosi karvių sėklinimu, veršiavimusi ir net neskaičiuojant asmeninio darbo kaštų bei elektros energijos, vieno galvijo išlaikymas vidutiniškai kainuoja 83 Eur. Viso ieškovė atsakovui už 5 galvijų priežiūrą už 16 mėnesių laikotarpį turi kompensuoti 6640 Eur, šią sumą atsakovas geranoriškai sumažina iki 6540 Eur sumos.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Nagrinėjamu atveju atsakovas savo skaičiavimams pagrįsti pateikė į bylą mokslinį straipsnį, kuriame pateikiama karvių šėrimo normų lentelė, skelbimus iš internetinių puslapių apie šienainių ir kukurūzų siloso karvėms ir jaučiams, visaverčio kombinuoto pašaro galvijams kainas. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo teiginiais, kad galvijus ūkyje reikėjo prižiūrėti, skirti tam lėšų ir darbo, tačiau netenkindamas šio priešieškinio reikalavimo teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo prižiūrėti galvijai jam davė ir pelno, kai kuriuos galvijus atsakovas pardavė ir gavo pajamas, taip pat atsakovas priešieškinyje nurodė, kad tiesioginės išmokos ūkiui 2015 metais sudarė 5650,24 Eur, kitos pajamos – 8326,56 Eur, už parduotą pieną – 6607,19 Eur. Taigi atsakovas gautas pajamas naudojo savo ir ūkio poreikių tenkinimui, tame tarpe ir galvijų priežiūrai, šiomis gautomis pajamomis nesidalindamas su ieškove. Teismas dar kartą pažymi, kad šalių santuokoje turėtas turtas, taip pat ir galvijai, padalintas 2015-04-01 dienai, t. y. šalių faktinio gyvenimo skyrium dienai, todėl šis atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kompensacijos už bendros pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymą

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad gyvenant skyrium su ieškove jis sumokėjo 3000 Eur bendros su ieškove pirkimo – pardavimo sutarties vykdymui, todėl ieškovė turi kompensuoti jam pusę šios sumos.

Teismo posėdžio metu iškovė patvirtino, kad atsakovas vienas baigė išmokėti įmokas už santuokoje įgytą turtą, t. y. už namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ši suma yra 3000 Eur, ieškovė patvirtino, kad prie paskutinių įmokų savomis lėšomis neprisidėjo, šią prievolę įvykdė vienas atsakovas, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1500 Eur piniginė kompensacija.

Dėl kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo

Kilnojamasis turtas, dėl kurių ginčo nėra, dalintinas pagal ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Dušo kabina priteistina ieškovei, kadangi jai atitenka namų valda, o dušo kabina yra vienas iš buičiai naudojamų daiktų, reikalinga kasdienių poreikių užtikrinimui. Dėl kilnojamųjų daiktų vertės ginčo tarp šalių nekilo.

Ieškovė ieškinyje prašė jai priteisti plūgus 868 Eur vertės, o atsakovui šieno grėblį 1700 Eur vertės, šieno presą 900 Eur vertės, šienapjovę 600 Eur vertės. Atsakovas priešieškinyje prašo plūgus priteisti jam, o šieno grėblys, šieno presas ir šienapjovė jam nereikalingi, todėl juos prašo priteisti ieškovei. Vertinant tai, kad atsakovo pagrindinė veikla yra žemės ūkis, jis vairuoja traktorių, taip apdirba savo žemės sklypą ir prašymą priteisti plūgus grindžia būtent šia aplinkybe, todėl plūgai, šieno grėblys, šieno presas priteistini atsakovui, ieškovei priteisiant šienapjovę.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiama virtuvės baldų komplektas 300 eurų vertės, dujinė viryklė 230 eurų vertės, televizorius 260 eurų vertės, skalbyklė 230 eurų vertės, lova 80 eurų vertės, garso grotuvas 70 eurų vertės, sekcija 200 eurų vertės, dušo kabina 60 eurų vertės, šienapjovė 600 eurų vertės; iš viso turto už 2030 Eur.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiama šaldiklis 260 eurų vertės, kampinis baldų komplektas 500 eurų vertės, šieno grėblys1700 eurų vertės, šieno presas 900 eurų vertės, plūgai 868 eurų vertės, iš viso turto už 4228 Eur.

Kadangi atsakovui atitenka didesnės vertės kilnojamųjų daiktų, ieškovei išmokama 2198 Eur kompensacija.

Dėl nedalintino turto

Šalims jau faktiškai gyvenant skyrium atsakovas E. A. įsigijo automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju dalijant tarp šalių santuokoje įgytą turtą iki 2015-04-01 datos, šis automobilis tarp šalių nedalintinas ir pripažintinas E. A. asmenine nuosavybe.

Dėl galutinio kompensacijos dydžio

Nagrinėjamu atveju ieškovei M. A. iš atsakovo E. A. turėtų būti priteisiama 6670 Eur piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą (traktoriaus New Holland TD95D pardavimas), 4019 Eur Eur piniginė kompensacija už atsakovui natūra atitekusią santuokoje įgyto turto dalį (1821 Eur už galvijus, 2198 Eur už kilnojamuosius daiktus), viso ieškovei iš atsakovo turi būti priteisiama 10689 Eur piniginė kompensacija.

Atsakovui E. A. iš ieškovės M. A. turėtų būti priteisiama 1500 Eur kompensacija už bendros pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymą, 7550 Eur Eur piniginė kompensacija už ieškovei natūra atitekusią santuokoje įgyto turto dalį, t. y. namų valdą, viso 9050 Eur.

Įskaičius šalių mokėtinas kompensacijų sumas vienas kitam, ieškovei iš atsakovo priteistina 1639 Eur piniginė kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintiems reikalavimams, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (93 CPK straipsnis).

Ieškovė M. A. pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 2900 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (1300 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, 1000 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, 600 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme perdavus bylą nagrinėti po apeliacinės instancijos), 300 Eur išlaidas už nekilnojamojo turto vertinimą. Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, kitos dalies – 576 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas.

Atsakovas E. A. pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 3300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (1300 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, 1000 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, 1000 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme perdavus bylą nagrinėti po apeliacinės instancijos). Atsakovas viso sumokėjo 2123 Eur žyminio mokesčio (711 Eur pateikiant priešieškinį, 1412 Eur pateikiant apeliacinį skundą), kitos dalies – 462 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas (už apeliacinį skundą).

Tiek ieškovės, tiek atsakovo išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą atitinka ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pagrindų jas mažinti nenustatyta, taip pat pagrįstos yra ieškovės patirtos išlaidos už nekilnojamojo turto vertinimą.

Tenkinus ieškovės ieškinį 60 procentų apimtyje, ieškovei iš atsakovo priteistina 1920 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 60 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovo priešieškinį tenkinus 70 procentų apimtyje, jam iš ieškovės priteistina 2310 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 1486 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Tarpusavyje įskaičius mokėtinas sumas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1816 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str., 93 str.).

2016 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 576 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas už ieškinyje reikštus reikalavimus, todėl 40 procentų (230 Eur) žyminio mokesčio priteisiama iš ieškovės į valstybės biudžetą, kita dalis, t. y. 60 procentų (346 Eur) priteisiama iš atsakovo iš valstybės biudžetą.

2017 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 462 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas už apeliaciniu skundu reikštus reikalavimus, todėl 30 procentų (139 Eur) žyminio mokesčio priteisiama iš atsakovo į valstybės biudžetą, o kita dalis, t. y. 70 procentų (323 Eur) iš ieškovės į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

ieškovei M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- sandėlį 61 lž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 877 Eur vertės, malkinę 71 lž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 170 Eur vertės, viralinę 8Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu: 1 ilm; 2ilž; malkine - 3ilž, 3651 Eur vertės, tvartą 911 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3371 Eur vertės, daržinę 1011 ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priestatu: lilž - stoginė; 2ilž - stoginė; 3ilž - stoginė, 3947 Eur vertės, 57/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (šulinio k, šulinio kl, lauko tualeto k2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 59 Eur vertės, 0,6500 ha žemės sklypo dalies iš 7,4800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 3025 Eur vertės; iš viso namų valdos vertė 15100 eurų.

- ½ dalį 11,60 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 20410 eurų vertės;

- kilnojamuosius daiktus – virtuvės baldų komplektą 300 eurų vertės, dujinę viryklę 230 eurų vertės, televizorių 260 eurų vertės, skalbyklę 230 eurų vertės, lovą 80 eurų vertės, garso grotuvą 70 eurų vertės, sekciją 200 eurų vertės, dušo kabiną 60 eurų vertės, šienapjovę 600 eurų vertės.

Atsakovui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- ½ dalį 11,60 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 20410 eurų vertės;

- 12 galvijų (6 karves, 6 buliukus), 3642 Eur vertės;

- kilnojamuosius daiktus – šaldiklį 260 eurų vertės, kampinį baldų komplektą 500 eurų vertės, šieno grėblį 1700 eurų vertės, šieno presą 900 eurų vertės, plūgus 868 eurų vertės.

Pripažinti, kad 1996 m. vasario 29 d. įsteigtas E. A. ūkininko ūkis, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 Eur, priklauso E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovei M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1639 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt devynis eurus) piniginę kompensaciją.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1816 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 553 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 485 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.