Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei T. R. dėl skolos priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal ieškovo apskaitomas prievoles V. R. (mirusios), įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 80,91 Eur. Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad atsakovė T. R., pagal 2014 m. gruodžio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, priėmė atsiradusį palikimą po V. R. 2014 m. lapkričio 18 d. mirties.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai civilinio kodekso nustatyta tvarka. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis. Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). CK 4.47 str. nustatyta, kad be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „ZU Lietuva“ v. D. V., byla Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė, pagal 2014 m. gruodžio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, priėmė atsiradusį palikimą po V. R. 2014 m. lapkričio 18 d. mirties, o, tik priėmus palikimą, T. R. perėjo visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad ieškovas 2014 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (23.4-08) RNA-48237 informavo Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą bei 2015 m. liepos 27 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-26538 informavo atsakovę, kad po palikėjos V. R. mirties liko nesumokėta į valstybės biudžetą 80,91 Eur suma ir prašė iki 2015 m. rugpjūčio 22 d. sumokėti, tačiau įsiskolinimas nėra sumokėtas. Kaip nustatyta ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesio termino ieškiniui, dėl skolos priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio, pareikšti, kadangi laiku kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą ir informavo apie susidariusį įsiskolinimą. Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkmai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis), todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovės, už V. R. prievolę, priteistina 80,91 Eur skola (CK 5.63 str. 1 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 str.), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (80,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovei išaiškintina, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas ji privalo sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, iš atsakovės T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 80,91 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (80,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.