- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-841-273/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01308-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokatei A. V., atsakovui A. M., jo atstovei advokatei E. M. Š.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. atstovės advokatės A. V. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5026-800/2016 pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. M. patikslintu ieškiniu atsakovui A. M. prašė: 1) šalių santuoką, įregistruotą 1993 m. gegužės 6 d., Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 818, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą iki vaiko pilnametystės nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo vaiko A. M. išlaikymui nuo 2016 m. sausio 1 d. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina ieškovė; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. M. išlaikymo įsiskolinimą už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m., iš viso 5 370 Eur; 6) nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 21/100 pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio 21/100 vidutinė rinkos vertė 20 637,96 Eur bei jam priklausančius 21/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) ; 7) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 139/568 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini); 8) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 139/568 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ; 9) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę - automobilį VW PASSAT, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) , v/n (duomenys neskelbtini); 10) priteisti ieškovei asmenine nuosavybės teise transporto priemonę - automobilį MAZDA MX-6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); 11) atsakovo vardu registruotus 42/100 pastatą barą - kirpyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančius 42/100 kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 230/574 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 12) ieškovei asmenine nuosavybės teise priteisti 21/100 pastatą barą - kirpyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančius 21/100 kitus inžinerinius statinius - Kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 115/574 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ; 14) atsakovui asmenine nuosavybės teise priteisti 21/100 pastatą barą - kirpyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , ir jam priklausančius 21/100 kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 15) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 115/574 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 16) atsakovui asmenine nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį OPEL ASTRA, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); 17) atsakovui asmenine nuosavybės teise priteisti transporto priemonę - priekabą MAZ8136, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ; 18) po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – M., atsakovui – M.; 19) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad šalims santuokoje gimė trys vaikai: sūnus E. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ), dukra R. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir sūnus A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), iš kurių sūnus A. šiuo metu yra nepilnametis. Nuo 2009 metų šalių tarpusavio santykiai ėmė blogėti, atsakovas tapo konfliktišku, prieš ieškovę ir kitus šeimos narius naudodavo psichologinį ir kartais net fizinį smurtą. Atsižvelgiant į nedideles jos gaunamas pajamas ir į tai, kad ieškovei vienai būtų sudėtinga pasirūpinti vaikais, ji su vaikais toliau gyveno bendruose namuose kartu su atsakovu. Atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes savo elgesiu patvirtina, jog buvo jai neištikimas. Dėl sutuoktinio elgesio bei neištikimybės ji buvo sugniuždyta, didelės psichologinės traumos padarytos ir vaikams. Dėl atsakovo agresyvaus elgesio namuose, nuolatos naudojamo psichologinio smurto gyvendama su atsakovu bendruose namuose, nuolatos jausdavo baimę, stresą dėl neprognozuojamos atsakovo nuotaikos, kentė nepatogumus bei patyrė dvasinius sukrėtimus, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2 000 Eur suma. Nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus, su tuo sutinka ir nepilnametis sūnus. Nurodė, kad šiuo metu vaiko išlaikymui yra reikalinga 350 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į sūnau amžių, jo lankomus būrelius bei pomėgius. Kadangi atsakovas itin konfliktišku tapo dar 2009 metais ir nuo tada vaikų poreikiai jam tapo visiškai nebesvarbūs, o atsakovo skiriama 45 Eur suma per savaitę ieškovei buvo skiriama ne vaikų, o jo paties poreikių patenkinimui, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neskyrė išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, iš jo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus atsižvelgiant į minimalų mėnesinį algos dydį, skaičiuojant nuo 2013 metų sausio mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio (2013 m. - 12 x 145 Eur = 1740 Eur; 2014 m. - 9 x 145= 1305 Eur; 3 x 150 Eur = 450 Eur; 2015 m. - 6 x 150 Eur = 900; 6 x 162,5 Eur = 975 Eur; viso: 5 370 Eur).
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, ieškovė nurodė, kad santuokos metu sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas šis turtas: 21/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, kurio 21/100 dalių vidutinė rinkos vertė 20 637,96 Eur, 21/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių 21/100 dalių vidutinė rinkos vertė 107,10 Eur, 278/568 dalys žemės sklypo, kurio vidurinė rinkos vertė 12 323,52 Eur, esančių (duomenys neskelbtini) ; transporto priemonės – automobiliai: VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 400 Eur, MAZDA MX-6 v/n (duomenys neskelbtini), OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 300 Eur, priekaba MAZ8136, v/n (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 400 Eur. Atsakovo asmeninės nuosavybės teise registruotas šis turtas: 33/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, kurio 33/100 dalių vidutinė rinkos vertė 32 431,08 Eur, 33/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių 33/100 dalių vidutinė rinkos vertė 168,30 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), 42/100 dalys pastato baro - kirpyklos, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 42/100 dalių vidutinė rinkos vertė 41 600 Eur, ir jam priklausančių kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių 42/100 dalių vidutinė rinkos vertė 500 Eur, 230/574 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 230/574 dalių vidutinė rinkos vertė 11 900,00 Eur. Kadangi pastatas baras - kirpykla buvo iš esmės rekonstruotas 2001 metais, rekonstrukcija buvo atlikta iš bendrų sutuoktinių lėšų ir iš asmeninių sutuoktinių lėšų, be to, kirpyklos - baro rekonstrukcijai ieškovės tėvas K. N. tuo metu paskolino atsakovui du kartus po 16 000 Lt (4 634,0 Eur), viso 32 000 Lt (9 268,0 Eur), kurie nebuvo grąžinti, o mirus ieškovės tėvui, ji tapo testamentine įpėdine, kuri perėmė visas mirusiojo teises, todėl 9 268 Eur suma yra ieškovės investuota suma į kirpyklos rekonstrukciją. Atsakovas į kirpyklos rekonstrukciją investavo 6 951 Eur sumą, kurią pagal 1999-09-22 paskolos sutartį buvo pasiskolinęs iš savo motinos A. M.. Paskolos sutartis buvo sudaryta jau sudarius santuoką, todėl paskola buvo grąžinta iš bendrų sutuoktinių lėšų, dėl ko būtų klaidinga laikyti, jog paskolos sutartimi gauta 6 951 Eur suma yra asmeniniai atsakovo pinigai investuoti į pastato rekonstrukciją. Atsižvelgiant į tai, kad paskola buvo grąžinta iš bendrų šeimos pinigų, atsakovo investuota suma turėtų būti laikoma 3 475,5 Eur. Atsakovas teigia į rekonstrukcijos darbus investavęs gautus 4 981,46 Eur už jam nuosavybės teise priklausiusį parduotą sodo namą su žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, jog pastatas baras - kirpykla iš esmės buvo rekonstruotas už bendrus bei asmeninius šalių pinigus (ieškovės investuota suma - 12 743,5 Eur, atsakovo - 8456,96 Eur), ieškovė prašė pastato baro - kirpyklos, esančio (duomenys neskelbtini) , 42/100 dalį, kuri šiuo metu registruota atsakovo vardu, ir jam priklausančius kitus kiemo statinius, pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovo vardu yra registruotas 230/574 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas minėtą žemės sklypą įgijo 1995 metais, po santuokos sudarymo, iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl atsakovui asmenine nuosavybes teise priklausantis 230/574 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas natūra po ½ dalį. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo pilnametis sūnus E. M. ir pilnametė dukra R. M. gyvens kartu su ieškove, o teismui nustačius nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą su ja - jis taip pat gyvens kartu, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą, t. y. ieškovei priteisti visas 21/100 dalis gyvenamojo namo, nepriteisiant už šią dalį kompensacijos atsakovui.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2) nepilnamečio A. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; 3) nepilnamečio A. M. išlaikymui priteisti iš atsakovo po 145 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistų išlaikymo lėšų tvarkymą uzufrukto teisėmis pavesti ieškovei; 4) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui nuosavybės teisėmis priklauso šis turtas: ½ dalis 21/100 pastato - gyvenamojo namo, ½ dalis 21/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, ½ dalis 278/568 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) , ir ½ dalis nuo 230/574 žemės sklypo ir ½ kitų inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), automobilis OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) ir 5 197 Eur suma baro - kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimo kaštų; 5) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso: ½ dalis 21/100 pastato-gyvenamojo namo, ½ dalis 21/100 kitų inžinerinių statinių, ½ dalis 278/568 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis 230/574 žemės sklypo ir ½ dalis kitų inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , automobiliai VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), ir MAZDA MX-6, v/n (duomenys neskelbtini), 5 197 eurų suma baro - kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo kaštų; 6) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 230/574 žemės sklypą su kitais inžinieriniais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį 21/100 kitų inžinerinių statinių, ½ dalį 278/568 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), automobilį OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini), 5 197 Eur sumą baro - kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo kaštų; 7) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 21/100 pastato - gyvenamojo namo, ½ nuo 21/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, ½ dalį 278/568 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), automobilį MAZDA MX-6, v/n (duomenys neskelbtini), 5 197 Eur baro - kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo kaštų; 8) pripažinti 42/100 pastato baro - kirpyklos, (duomenys neskelbtini) ir priklausančius kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, atsakovo asmenine nuosavybe; 9) priteisti iš ieškovės 4 368,96 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; 10) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – M., M.; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje atsakovas nesutiko, kad santuoka su ieškove iširo dėl jo kaltės. Dėl santuokos iširimo kaltino abi šalis. Tarp ieškovės ir jo išblėso santuokiniai santykiai. Iš ieškovės pusės jo atžvilgiu nebuvo nei pagarbos, nei lojalumo, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Nurodė, kad reikalavimas priteisti sūnaus išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį yra neįrodytas ir nepagrįstas. Niekada nevengė padėti savo vaikams, visada jais rūpinosi ir ketina tai daryti ateityje. Per mėnesį sūnaus išlaikymui bei dukros finansinei paramai atsakovas skiria 180 Eur, mokėdamas ieškovei 45 Eur per savaitę. Šiuo metu atsakovas gauna tik 212 Eur senatvės pensiją ir 58 Eur tremties išmoką, iš viso 270 Eur. Iš šių gaunamų pajamų turi pasirūpinti savo sveikata, būsto išlaikymu bei būtiniausiais savo poreikiais, todėl sūnaus išlaikymui sutinka skirti po 145 Eur per mėnesį. Nurodė, kad nuomos mokesčio iš baro-kirpyklos nuomos negauna.
Dėl santuokos metu įgyto registruotino turto atsakovas nurodė, kad santuokos metu įgijo: 1) 21/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio 21/100 dalių vidutinė rinkos vertė 20 637,96 Eur, 21/100 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių 21/100 dalių vidutinė rinkos vertė 107,10 Eur, 278/568 dalių žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 12 323,52 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); 230/574 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 11 900 Eur vertės; kitus inžinierinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; transporto priemones VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 600 Eur, MAZDA MX-6, v/n (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės, OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, 10 394 Eur pajamos iš įmonės verslo (vertės) padidėjimo. Viso santuokos metu įgyto turto rinkos vertė 56 962,58 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu bei 33/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 30 870,51 Eur vertės bei 42/100 dalys pastato baro – kirpyklos ir jam priklausančių kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių; transporto priemonės priekaba MAZ8136, VIN Nr. 513169, v/n (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, įgyta iki santuokos su ieškove. Atsakovo nuomone, vien tik faktas, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio turto vertė yra 28 481,29 Eur.
Dėl baro - kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji po savo tėvo mirties priėmė tėvo palikimą, kad neva jų šeima iš bendrų lėšų sugrąžino atsakovo motinai A. M. 6 951 Eur paskolą. Nurodė, kad 42/100 dalių pastato rekonstrukcijai atlikti, kuri kainavo 108 000 Lt (31 206 Eur) buvo naudojamos išimtinai atsakovo asmeninės lėšos: iki santuokos turėtos asmeninės lėšos, įmonės „MAM“ lėšos, lėšos gautos santuokos metu už parduotą asmeninį turtą, ir paskolintos lėšos. 1992-08-02 Kauno valdybos potvarkiu A. M. įmonės „MAM“ vardu atsakovas įsigijo pastatus (duomenys neskelbtini). Įmonė dirbo pelningai ir pagal 1993 m. balanso duomenis turėjo 7 042 Lt (2012 Eur) apyvartinių lėšų, 1995-10-04 įmonė pardavė dalį savo turto - žemę ir pastatą, už kurį gavo 5 729 Eur (19 783 Lt), trūkstant lėšų 1997-05-14 atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - sodo namą su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) SB „Gervėna“, už 4 981,46 Eur (17 200 Lt), 1999-09-02 paskolos sutarties pagrindu iš savo motinos A. M. pasiskolino – 6 951 Eur (24 000 Lt) sumą ir iš K. N. pasiskolino 9 268 Eur. Šių lėšų pilnai pakako rekonstruoti 42/100 pastato kirpyklos ir 42/100 kitų statinių dalis. Atsakovas nurodė, kad pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai buvo panaudotas jau esamas jo asmeninis turtas - iki santuokos sumontuoti ir įsigyti inžinieriniai tinklai, įvadai, pastato pamatai, kurių vertė 2 012 Eur. Pati ieškovė jokiomis savo lėšomis prisidėti prie rekonstrukcijos darbų negalėjo, nes tuo metu nedirbo, todėl mano, kad nėra pagrindo ir sąlygų pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šis turtas laikytinas atsakovo asmeniniu turtu ir tarp sutuoktinių nedalintinas. Atsakovas pripažino, kad pagal jo užsakymu atliktą 42/100 dalių baro - kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitą, šio turto rinkos vertė yra 41 600 Eur, o atsakovo panaudotos asmeninės lėšos į rekonstrukciją yra 31 206 Eur, todėl 10 394 Eur turto vertės padidėjimas laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuri turi būti padalinta tarp sutuoktinių.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad jo prašomas turto padalinimo būdas yra racionalus ir teisingas, nes priešingu atveju, padalinant bendrą turtą natūra, įvertinus šalių komplikuotus santykius, būtų užprogramuoti ir tolimesni konfliktai. Kiekvienam iš sutuoktinių turi tekti turto už 28 481,30 Eur, o kadangi atsakovui natūra tenka turto tik už 24 112,34 Eur, jam turi būti iš ieškovės priteista 4 368,96 Eur piniginė kompensacija.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, sudarytą 1993 m. gegužės 6 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 818, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „M.“, atsakovui pavardę „M.“; nepilnamečio vaiko A. M., gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. M. periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. gruodžio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarkys ieškovė; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 21/100 pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jam priklausančius 21/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui iš ieškovės 7 225,05 Eur kompensaciją už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį; padalino šalių santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą 278/568 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį nuo 278/568 žemės sklypo, ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį nuo 278/568 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemones VW PASSAT, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) , v/n (duomenys neskelbtini) ir MAZDA MX-6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui asmenine nuosavybės teise transporto priemonę OPEL ASTRA, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe iki santuokos sudarymo atsakovo vardu įgytą turtą - 42/100 pastato baro – kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); padalino santuokoje įgytą turtą - atsakovui priteisė asmeninės nuosavybės teise 42/100 pastato baro – kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 230/574 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovo 17 833,33 Eur kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančio turto dalį; priteisė iš ieškovės atsakovui 780 Eur advokato atstovavimo išlaidoms, 72 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 501,48 Eur advokato atstovavimo išlaidoms, 60 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti; priteisti iš ieškovės valstybei 606 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš atsakovo 967 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Dėl santuokos nutraukimo esant šalių kaltei, teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų sprendė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, jog šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, t. y. pastarajam buvus neištikimam. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai – užrašai su moterų vardais ir telefono numeriais, bei trumpais apibūdinimais, atsakovo anketa internetinėje pažinčių svetainėje, pati savaime nepatvirtina atsakovo neištikimybės fakto. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nuo 2009 metų pradėjo konfliktuoti šeimoje, nepagarbiai elgėsi šeimos atžvilgiu, dažnai ilgesniam laikui išeidavo iš namų, naudodavo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę ir kitus šeimos narius. Teismas sutiko su priešieškinio argumentais, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo viena kitai lojalios, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas tapo negalimas.
Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nurodė, kad nustačius, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės atveju CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą netaikytina, todėl ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo atmetė.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Dėl nepilnamečio A. M. gyvenamosios vietos nustatymo nesant ginčo, bei pačiam vaikui išreiškus norą gyventi su ieškove ir tam kad neprieštaraujant vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Teismas įvertinęs šalių gaunamas pajamas, nepilnamečio vaiko poreikius, sprendė jog šalys turi skirti pajamas savo sūnaus išlaikymui proporcingai jų gaunamoms pajamoms per mėnesį, todėl didesnės nei 320 Eur sumos (po 160 Eur iš kiekvieno) skyrimas nepilnamečio vaiko išlaikymui neatitiktų nepilnamečio vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, atsižvelgiant į tai, jog jokie specialūs nepilnamečio vaiko poreikiai ar gabumai nėra nustatyti. Teismas įvertinęs tėvų turtinę padėtį, atsakovo amžių (64 m.), priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas įvertino tai, jog šalys iki šiol kartu gyvena, net ir iširus faktinei jų santuokai, ieškovė rūpinosi visų asmenų maistu, buities prekėmis, o atsakovas teikė kas savaitę po 45 Eur šeimos išlaikymui, kad šalių namuose gyvena kiti jų vaikai, kurie yra pilnamečiai, turintys pareigą išlaikyti save patys, jog iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui buvo iškilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepateikti įrodymai, jog atsakovo teikto išlaikymo būtų nepakakę nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas, atsižvelgęs šias nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovas teikė lėšas, būtinas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti pagal savo galimybes šalims gyvenant bendruose namuose. Šalims pripažinus, jog atsakovas šeimos poreikių tenkinimui nuolat skirdavo lėšas – po 180 Eur per mėnesį, nesant įrodymų, jog skiriamų lėšų nebūtų užtekę nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Teismas nustatė, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: 21/100 dalis gyvenamojo namo (14 343 Eur vertės) ir 21/100 dalis kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (107,10 Eur vertės), 278/568 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 7 781,46 Eur), 230/574 dalis žemės sklypo (vidutinė rinkos vertė 11 900 Eur), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovo asmeninės nuosavybės teise yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: 42/100 pastato baro – kirpyklos (vidutinė rinkos vertė pagal pateiktą įvertinimą 41 600 Eur ) 42/100 kitų statinių (nurodyta vidutinė rinkos vertė – 500 Eur), esančių (duomenys neskelbtini) , žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 922 Eur), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 633 Eur; šalys santuokoje įgijo privalomai registruotiną kilnojamąjį turtą - transporto priemones: VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 400 Eur), Mazda MX-6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 200 Eur), Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 300 Eur). Priekaba MAZ8136, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 300 Eur) registruota atsakovo vardu, įgyta iki santuokos sudarymo.
Teismas nustatęs, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl automobilių padalinimo po santuokos nutraukimo, tiek ieškovės, tiek ir atsakovo reikalavimai dėl automobilių priteisimo yra tapatūs, todėl šioje dalyje ieškinį ir priešieškinį tenkino, transporto priemones padalino pagal šalių reikalavimus, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią priekabą MAZ8136, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko atsakovo asmeninėje nuosavybėje.
Teismas nesprendė dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) padalijimo, nes šis turtas atsakovo yra įgytas paveldėjimo pagrindu, turto įgijimo pagrindas nebuvo ginčijamas.
Teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo jai nuosavybės teise priteisė 21/100 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (14 343 Eur vertės), nes su tuo sutiko atsakovas. Kadangi abi šalys sutiko, kad jiems abiem po ½ dalį būtų priteista 278/568 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (7 781,46 Eur vertės), todėl teismas patenkino atitinkamai ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl šio turto priteisimo po lygiai.
Teismas nustatė, kad dėl 21/100 dalies kitų statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo tarp šalių kilo ginčas. Ieškovė prašė priteisti jai visą 21/100 dalį kitų statinių, kaip ir visą 21/100 dalį gyvenamojo namo, o atsakovas priešieškiniu sutiko su 21/100 dalies gyvenamojo namo priteisimu ieškovės nuosavybėn, tačiau prašė jam priteisti ½ dalį nuo 21/100 dalies kitų statinių. Teismas, įvertinęs tai, kad šalys susitarė dėl 21/100 dalies gyvenamojo namo priteisimo ieškovei, o kiti statiniai yra gyvenamojo namo priklausinys, todėl atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti jam ½ dalį nuo 21/100 dalies kitų statinių. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 33/100 gyvenamojo namo ir 33/100 kitų statinių (priklausančių gyvenamajam namui), esančių (duomenys neskelbtini), todėl teismas padarė išvadą, jog gyvenamojo namo priklausinių 21/100 dalį priteisus ieškovės nuosavybėn, kaip ir 21/100 gyvenamojo namo, tokiu būdu nebus pažeisti atsakovo interesai naudotis jam priklausančia nuosavybe, bus užtikrintas daikto priklausinio priklausymo pagrindiniam daiktui principas.
Teismas nurodė, kad ieškovei priteisus visą santuokoje šalių įgyto gyvenamojo namo 21/100 dalį bei visą gyvenamojo namo priklausinių (kiemo statinių) 21/100 dalį, atsakovui turi būti priteista kompensacija už jam priklausančios turto dalies vertę (CK 3.127 str. 3 d.).
Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių būtų būtina nukrypti nuo turto lygių dalių principo, kadangi kartu su ieškove gyvenantys du šalių vaikai jau yra pilnamečiai, t. y. turi teisę ir galimybę gyventi atskirai nuo motinos, nepilnametis šalių sūnus A. M. šiuo metu tuoj pat sulauks 17 metų.
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog 21/100 dalies gyvenamojo namo ir jo priklausinių vertė santuokos nutraukimo metu pagal oficialius VĮ „Registrų centras“ pateiktus vidutinės rinkos vertės duomenis ir šalių pateiktus duomenis apie priklausinių vidutinę rinkos vertę yra 14 450,10 Eur, ieškovei priteisiant visą santuokoje įgyto gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalį, sprendė, kad ji turėtų sumokėti atsakovui – 7 225,05 Eur kompensaciją už didesnę turto dalį.
Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovė prašė atsakovo vardu registruotus 42/100 pastatą barą - kirpyklą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančius 42/100 kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, bei 230/574 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir padalinti tokiu būdu: ieškovei ir atsakovei asmenine nuosavybės teise priteisti kiekvienam po 21/100 pastato baro - kirpyklos, po 21/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, 115/574 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašė pripažinti, kad jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis nuo 230/574 žemės sklypo ir ½ kitų inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis 230/574 žemės sklypo ir ½ dalis kitų inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovui nuosavybės teise priteisti 230/574 žemės sklypo ir kitų inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti 42/100 dalis pastato baro - kirpyklos, (duomenys neskelbtini) ir priklausančius kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, atsakovo asmenine nuosavybe.
Teismas nustatė, kad 230/574 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1995-09-21 pirkimo – pardavimo sandoriu, t. y. žemės sklypas buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Nustatė, jog 42/100 dalis pastato baro – kirpyklos, (duomenys neskelbtini) buvo įgyta atsakovo nuosavybės teise 1992-08-25 Miesto (rajono) valdybos potvarkio pagrindu, taip pat atsakovas nuosavybės teise įsigijo 42/100 dalis pastato baro - kirpyklos priklausinių: kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad tiek iš ieškovės, tiek ir iš atsakovo giminaičių buvo skolinamos lėšos, buvo parduotas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis sodo namelis, buvo naudojamos jo prieš santuoką turėtos įmonės apyvartinės lėšos, taip pat nugriovus pastatą buvo panaudoti turintys likutinę vertę inžineriniai tinklai, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato dalies rekonstrukcija buvo vykdoma nuo 1997 m. rudens, jog pastatas buvo perstatytas iš esmės, palikus tik senus pastato pamatus. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog pastato esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija vyko šalims gyvenant santuokoje, naudojant abiejų sutuoktinių asmenines lėšas (gaunamą darbo užmokestį ) arba skolintas lėšas, kurios turėjo būti grąžinamos iš santuokinių lėšų. Teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas 42/100 dalis pastato baro – kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 dalis pastato baro - kirpyklos priklausinių: kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe, ir spręsti šio turto padalinimo nutraukiant santuoką, klausimą (CK 3.90 str., 3.127 str.). Teismas spręsdamas šį klausimą, atsižvelgė į tai, kad atsakovo indėlis į naujai gyvenant santuokoje sukurtą nekilnojamąjį objektą yra didesnis, nes jis investavo pinigus gautus pardavus iki santuokos turėtą turtą, bei pajamas, o ieškovė neįrodė, jog jos gauta 50 000 Lt suma buvo panaudota būtent šio nekilnojamojo turto sukūrimui, be to, ieškovės paaiškinimai prieštaringi, nes ji nurodė, jog dovanotus pinigus naudojo asmeninių šeimos poreikių tenkinimui ir apie jų gavimą atsakovui nebuvo pranešusi, be to, teismo vertinimu šioje situacijoje svarbu ir tai, kad ieškovė pagal dovanojimo sutartį pinigus gavo tuomet kai rekonstrukcijos darbai buvo baigti, ieškovė nepateikė įrodymų, kad iš gauto atlyginimo susitaupė ir asmenines lėšas panaudojo šio objekto statybai, priešingai ieškovė visuomet aiškino, kad sunkiai vertėsi, atsakovas nedavė pinigų net vaikų išlaikymui, dėl ko ji buvo privesta skolintis pinigus iš artimųjų. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu savo gaunamo darbo užmokesčio dalimi išlaikė ir prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, o atsakovas gautas pajamas ar jų dalį naudojo nekilnojamojo turto objekto statybai.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes dėl santuokinio turto sukūrimo ir indėlio jį kuriant, sprendė kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui pripažinti teisę į didesnę šio nekilnojamo turto dalį, t. y. į 2/3 dalis pastato baro – kirpyklos ir jo priklausinių.
Teismas atsižvelgė į tai, jog išimtinai tik atsakovas barą - kirpyklą naudoja komercinei nuomai, šiuo turtu rūpinasi ir prižiūri ir juo rūpinasi, šį turtą naudojo anksčiau savo veikloje bei siekiant išvengti galimo nuolatinio šalių konflikto dėl šio turto naudojimo, todėl teismas sprendė, kad racionaliausia santuokoje įgytą turtą – 230/574 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 42/100 dalis pastato baro – kirpyklos ir šio pastato priklausinių (kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovo nuosavybėn, ieškovei išmokat kompensaciją už jai priklausančios turto dalies vertę (CK 3.127 str. 3 d.).
Teismas atsižvelgė į tai, jog pagal atsakovo pateiktą turto vertės nustatymo ataskaitą 42/100 dalies pastato baro – kirpyklos ir šio pastato priklausinių (kiemo statinių) vidutinė rinkos vertė yra 41 600 Eur, o 230/574 dalies žemės vidutinė rinkos vertė pagal oficialius VĮ „Registrų centras“ pateiktus žemės sklypo vidutinės rinkos vertės duomenis santuokos nutraukimo metu yra 11 900 Eur, todėl atsakovui priteisiant visą santuokoje įgyto turto – baro – kirpyklos, jo priklausinių ir žemės sklypo dalį, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovei turi būti priteista kompensacija už didesnę atsakovui priteisto turto dalį – 17 833,33 Eur, t. y. 1/3 dalis.
Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nustatęs, kad byloje yra patenkinta 60 procentų ieškinio ir 60 procentų priešieškinio reikalavimų.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovės atstovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis dėl vaiko išlaikymo priteisimo momento bei santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo tokiu būdu: 1) priteisti nepilnamečiui vaikui A. M. periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina ieškovė; 2) padalinti lygiomis dalimis santuokoje įgytą turtą - 42/100 pastato baro - kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei šiuo adresu esančias 230/574 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 21/100 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jam priklausančius 21/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), neišmokant atsakovui kompensacijos; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu išlaikymą priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2016 m. gruodžio 2 d., o ne nuo 2016 m. sausio 1 d. kaip buvo nurodyta ieškinyje. Išlaikymo priteisimo momento neginčijo ir pats atsakovas;
Teismas, priteisdamas atsakovui 2/3 dalis 42/100 pastato baro - kirpyklos ir unikalus Nr. 1996-20182012 ir 42/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), be pagrindo išėjo už atsakovo reikalavimų ribų. Spręsdamas komercinės paskirties turto, nesusijusio su nepilnamečiais vaikais, padalijimo klausimą, teismas neturėjo jokio pagrindo būti aktyvus ir viršyti šalies reikalavimų, nes nebuvo pareikštas reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo sprendžiant šio turto padalijimo klausimą, nėra ir įstatyme nurodytų pagrindų, kurie būtų leidę teismui tokiu būdu ginti kokį nors atsakovo interesą;
Pasisakydamas, jog atsakovo indėlis į naujai gyvenant santuokoje sukurtą nekilnojamąjį objektą yra didesnis, t. y., kad jis investavo pinigus gautus pardavus iki santuokos turėtą turtą, bei pajamas, teismas netinkamai vertino įrodymus ir visiškai neatsižvelgė į ieškovės pateiktas abejones apie atsakovo nurodomus tariamus lėšų šaltinius: rekonstrukcija vyko 1997- 2001m. Pagal VĮ Registrų centro dokumentus - statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas surašytas 1999 metais, tačiau šalys dar turėjo įrengti iki galo patalpas, kad jos būtų tinkamos komercinei veiklai ir paties atsakovo paaiškinimais remiantis, rekonstrukcija buvo baigta 2001 metais. Visą šį laikotarpį atsakovas kitų pajamų neturėjo, įmonė jokios veiklos nevykdė, turėjo tik sąnaudas, todėl atsakovui jokios pajamos taip pat nebuvo mokamos. Taigi, tiek iki statybų, tiek jų metu iki pilno statinio įrengimo atsakovas turėjo iš kažko pragyventi ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Teismas turėjo tirti, kiek iš tikro kainavo statybos bei pilnas patalpų įrengimas ir kuri dalis lėšų kokią procentinę dalį sudarė šiose statybose. Analogiškai turėjo būti vertinamos ir ieškovės tėvo paskolintos lėšos ir t.t. Neatlikęs šio tyrimo ir skaičiavimo, teismas neturėjo pagrindo apskaičiuoti kokia dalimi kiekvienas sutuoktinis prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, todėl 2/3 dalių turto priskyrimas atsakovui yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas;
Vertindamas, jog atsakovas turėjo kažkokių apyvartinių lėšų įmonėje, teismas turėjo pasisakyti dėl ieškovės argumentų, jog į bylą pateiktose nei turto mokesčio, nei pajamų deklaracijose jokios apyvartinės lėšos nenurodomos. Priešingai, iš šių dokumentų matyti, jog atsakovo įmonės pajamos buvo nykstamai mažėjančios ir negalėjo užtikrinti net paties atsakovo pragyvenimo, neskaitant kažkokios galimybės vykdyti statybas;
Atsakovui tai jau buvo antroji santuoka. Pirmoji santuoka nutraukta 1991 m. balandžio 25 d., santuokoje buvo gimę du vaikai, kurių išlaikymui teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas. Atsakovas išlaikymą vaikams turėjo mokėti iki vaikai sulauks pilnametystės, t. y. sūnui M. iki 1998 m. lapkričio 13 d., o sūnui I. - iki 2003 m. gegužės 7 d. Šios aplinkybės tik patvirtina šalių šeima nuolat turėjo finansinį nepriteklių ir nuolat reikėjo apmokėti atsakovo skolas, todėl daugumoje jų šeimą remdavo ieškovės tėvai, kol šeima pradėjo gauti pajamas iš kirpyklos veiklos, tačiau net ir tada šios pajamos buvo naudojamos atsakovo skolų apmokėjimui. Šias aplinkybes patvirtina papildomai su apeliaciniu skundu teikiamas rašytinis įrodymas – 2004 m. birželio 14 d. raginimas atsakovo įmonei MAM įvykdyti sprendimą ir sumokėti išieškotojui Sodrai 1 645 Lt skolos ir 82,60 Lt vykdymo išlaidų;
Žemesnės instancijos teismas
Teismo kirpyklos-baro padalinimas, kai pastatas buvo priteistas atsakovui natūra, o ieškovei buvo priteista kompensacija iš atsakovo yra nepagrįstas dėl to, kad pagal atsakovo pajamas kompensacija būtų mokama ilgai. Be to, po teismo sprendimo priėmimo atsakovas pats yra pagrasinęs ieškovei, jog jai ilgai reikės laukti šių pinigų. Ilgas kompensacijos mokėjimas, papildomos išieškojimo išlaidos antstoliams ir laikas, per kurį atgautų ieškovė jai priklausančią kompensaciją - smarkiai pažeistų jos ir jos nepilnamečio sūnaus interesus, kai tuo tarpu nuolatines pajamas teikiantis turtas būtų atsakovo žinioje. Turto padalijimą natūra kasacinis teismas savo praktikoje laiko prioritetiniu, kaip labiausiai atitinkančiu savininkų teises. Byloje nebuvo nustatytos ir objektyvios priežastys, dėl kurių šalys negalėtų šio turto valdyti kartu ar dėl to konfliktuotų. Turtas nėra gyvenamas, jis yra komercinio pobūdžio, jame sukurtos darbo vietos kirpėjoms, kurias išnuomojus yra gaunamos pastovios pajamos. Ieškovė byloje išreiškė norą disponuoti šiuo turtu ir gauti iš jo pajamas kartu su atsakovu, todėl teismas turėjo paisyti šio ieškovės pageidavimo, jei nebuvo nustatyta objektyvių priežasčių tokio valdymo negalimumui konstatuoti. Aplinkybė, kad šį turtą atsakovas naudojo savo ankstesnėje veikloje tokiam padalijimo būdui nėra svarbios. Nėra jokių duomenų, kad šalys galėtų nesutarti dėl turto naudojimo. Turtas, generuojantis pajamas yra daug vertingesnis nei piniginė kompensacija, kurios atsakovas sumokėti iš karto neturi galimybių;
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 21/100 pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neišmokant atsakovui kompensacijos už šią gyvenamojo namo dalį. Motyvuodama savo reikalavimą, ieškovė nurodė, jog šis prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas turi kitą to paties namo dalį, o ieškovė lieka gyventi ne tik su nepilnamečiu sūnumi, bet ir su kitais dviem pilnamečiais vaikais. Ieškovė neturi kitos gyvenamosios patalpos, o atsakovas tame pačiame name asmeninės nuosavybės teise valdo kitą dalį namo - antrąjį aukštą. Ieškovė prie šio turto yra daugiau prisidėjusi asmeninėmis lėšomis. Parduoti šį nekilnojamąjį turtą, t. y. 21/100 dalį namo - nėra realių galimybių, nes šis turtas vertę galėtų turėti tik parduodamas kartu su atsakovo namo dalimi, atskirai jis vertės neturi ir negali būti realizuojamas už rinkos kainą, nes būtent šeimai pradėjus kartu gyventi šiose namo dalyse buvo įrengtas vienas butas. Būtent šios aplinkybės, kurios pripažintinos svarbiomis CK 3.123 str. 1 d. prasme, turėjo būti teismo įvertintos ir tenkintas ieškovės reikalavimas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą 21/100 dalį gyvenamojo namo. Teismui atmetus vieną iš pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo (vaiko gyvenamoji vieta, galimybė gyventi kitur, kiti su ieškove gyvenantys pilnamečiai vaikai ir kt.), turėjo būti vertinamas kitas ieškovės nurodomas pagrindas - didesnis indėlis sukuriant bendrą jungtinę nuosavybę: esant įrodymams ir ieškovės paaiškinimams, jog ieškovės asmeninis indėlis buvo 10 000 Lt, kai įsigijimo kaina 30 000 Lt, tai nesant kitų įrodymų laikytina, jog likusius 20 000 Lt šalys sumokėjo iš bendrų santuokinių lėšų, todėl ieškovei tenkanti turto dalis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 2/3 dalis.
Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir iki santuokos sudarymo atsakovo vardu įgytą turtą - 42/100 pastato baro - kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ir nedalintinu turtu nutraukiant santuoką; prašė priteisti iš ieškovės atsakovui 2 653 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
42/100 pastato baro - kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta išimtinai atsakovo asmeninėmis lėšomis ir priežiūra ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad šio pastato rekonstrukcija vyko šalims gyvenant santuokoje, naudojant abiejų sutuoktinių asmenines lėšas (gaunamą darbo užmokestį) arba skolintas lėšas, todėl baras - kirpykla nepagrįstai pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai laikė, jog iš ieškovės tėvo K. N. pasiskolintos lėšos pagal 2000-01-17 paskolos sutartį buvo panaudotos kirpyklos rekonstrukcijos darbams, nes 1999 m. rugpjūčio 17 d. pastato pridavimo aktas, patvirtina, kad rekonstrukcija buvo pabaigta prieš 5 mėnesius iki paskolos suteikimo. Nepagrįsta teismo išvada, kad likutinė atsakovui priklausančių inžinierinių tinklų vertė 2 012 Eur, nes ši suma yra ne įrengimų likutinė vertė, o įmonės „MAM“ apyvartinės lėšos panaudotos pastato rekonstrukcijai. Tai patvirtina 1994 m. įmonės „MAM“ balanso duomenys;
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš atsakovo motinos A. M. 1999-09-22 pasiskolintos piniginės lėšos 6 951 Eur, kurios buvo panaudotos rekonstrukcijai, jai buvo sugrąžintos iš santuokinių lėšų. Ši skola ir skola ieškovės tėvui K. N. iki šiol negrąžintos, nes nebuvo iš ko jų grąžinti. Aplinkybę, kad nebuvo lėšų šių paskolų grąžinimui patvirtina tai, kad šalys už 30 000 Lt išsimokėtinai pirko dalį namo (duomenys neskelbtini), iš atsakovo buvusios pirmosios sutuoktinės. Kompensacija buvo išmokėta tik per trejus metus po 1000 Lt per mėnesį;
Pati ieškovė jokiomis savo lėšomis prisidėti prie rekonstrukcijos darbų negalėjo, nes tuo metu nedirbo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad rekonstrukcija buvo atlikta iš bendrų sutuoktinių lėšų ir iš asmeninių sutuoktinių lėšų;
42/100 dalių baro - kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini) turto rinkos vertė yra 41 600 Eur, o atsakovo panaudotos asmeninės lėšos į rekonstrukciją pagal pateiktus paskaičiavimus (2003-03-15 turto mokesčio vertinimo aktą) yra 31 206 Eur, todėl 10 394 Eur yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turėjo būti padalinta. Kirpyklą pripažinus atsakovo asmenine nuosavybe, o sklypą 11 900 Eur vertės – bendrąja nuosavybe ir paliekant atsakovui, iš atsakovo ieškovei turėjo būti priteista 11 147 Eur piniginė kompensacija;
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė netinkamą santuokinio turto 21/100 dalies namo, (duomenys neskelbtini), vertę. Teismo nurodyta šio turto vertė yra 14 343 Eur. Ieškinyje ir priešieškinyje šios dalies rinkos vertė yra 20 637 Eur. Teismas nepagrįstai sumažino šio turto vertę. Teismo sprendime pastebėjus šį neatitikimą, buvo kreiptasi į turto vertintoją, kuris atliko vertinimą nustatė, kad rinkos vertė yra 27 200 Eur, kas tik patvirtina, jog teismas nepagrįstai sumažino namo dalies vertę iki 14 343 Eur. Nekilnojamojo turto ataskaita pridedama. Įvertinus turto ataskaitos duomenis, jog 21/100 namo dalies vertė 27 200 Eur, todėl atsakovui priteistina suma turi būti 13 650 Eur;
Teismas netinkamai suskaičiavo ir šalims priklausančių transporto priemonių vertes. Bendra automobilių vertė yra 900 Eur, todėl 1/2 dalis sudaro 450 Eur. Kadangi atsakovui priteista tik Opel už 300 Eur suma, todėl turėjo būti priskaityta 150 Eur kompensacija iš ieškovės. Įvertinus tai, kad atsakovas ieškovei turi mokėti 11 147 Eur, o ieškovė atsakovui 150 Eur už automobilį, mokėtinos kompensacijos suma sumažėja iki 10 997 Eur. Įvertinus, kad atsakovas ieškovei turi išmokėti 10 997 Eur, o ieškovė atsakovui 13 650 Eur, galutinė atsakovui iš ieškovės priteitina suma yra 2 653 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės atstovė prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Atsakovo argumentai dėl 42/100 pastato baro - kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe yra paneigti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teismas pagrįstai ir teisėtai kirpyklą – barą pripažinimo bendra jungtine nuosavybe;
Žemesnės instancijos teismas
Atmestini atsakovo argumentai, kad dalindamas kirpyklą - barą tarp sutuoktinių, teismas turėjo dalinti turto vertės padidėjimą, vadovaudamasis CK 3.88 str. 4 d. Šis straipsnis yra specialus, skirtas reguliuoti privataus pensijų fondo sukauptas lėšas iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl šiuo atveju negali būti taikomas. Jeigu atsakovas vadovaujasi šia įstatymo norma, jis pripažįsta, jog turtas buvo pagerintas iš bendrų santuokinių lėšų;
Teismas 21/100 pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jam priklausančius 21/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisė 7 225,05 Eur kompensaciją už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį. Vertindamas šį turtą, teismas rėmėsi ieškovės į bylą pateiktais VĮ Registrų centro vertinimais, esančiais nekilnojamojo turto registro išraše, tačiau nenurodė, kaip apskaičiavo kompensacijos sumą. Atsakovo pateiktas turto vertinimas turto vertei pagrįsti prieštarauja civilinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms ir yra atmestinas dėl to, kad atsakovas neginčijo šio turto vertės, todėl laikytina, jog su ja sutiko ir apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.). Jeigu teismas padarė kompensacijos skaičiavimo klaidą - ji turi būti ištaisyta, o ne svarstomi nauji atsakovo reikalavimai.
Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio turto padalijimo būdo, atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo momento.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. M. priteisimo momento
Teismas priteisė iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. M. gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-12-02) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės tvarkys vaiko motina L. M..
Apeliantė L. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji ieškinio pareiškimu prašė išlaikymą priteisti nuo 2016-01-01, tačiau teismas visiškai nemotyvavo kokiu pagrindu atmetė šią reikalavimo dalį.
Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir įsiskolinimo priteisimo, dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo Kauno apylinkės teisme gautas 2016 m. sausio 22 d., todėl išlaikymo priteisimo momentą yra pagrindas nustatyti nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2016-01-22. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui atsakovas šeimos poreikių patenkinimui nuolat skirdavo lėšas – po 180 Eur per mėnesį, todėl nesant įrodymų, jog skiriamų lėšų nebūtų užtekę nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą apeliacine tvarka neskundžiamas, todėl apeliantės prašymas priteisti išlaikymą nuo 2016-01-01 netenkinamas.
Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo
Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais.
Dėl baro kirpyklos pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo
Ieškovė ieškiniu prašė atsakovo A. M. vardu registruotus 42/100 pastatą barą- kirpyklą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančius 42/100 kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, bei 230/574 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir padalinti tokiu būdu: 1) ieškovei asmenine nuosavybės teise priteisti 21/100 pastato baro - kirpyklos, 21/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių esančių (duomenys neskelbtini), 115/574 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) atsakovui A. M. asmenine nuosavybės teise priteisti 21/100 pastato baro - kirpyklos, 21/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių esančių (duomenys neskelbtini), 115/574 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis nuo 230/574 žemės sklypo ir ½ kitų inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis 230/574 žemės sklypo ir ½ dalis kitų inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovui nuosavybės teise priteisti 230/574 žemės sklypo ir kitų inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti 42/100 dalis pastato baro - kirpyklos, (duomenys neskelbtini) ir priklausančius kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, atsakovo A. M. asmenine nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatė, kad 230/574 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo įgyta 1995-09-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, t. y. žemės sklypas buvo įgytas ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, todėl pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).
42/100 dalis pastato baro – kirpyklos, (duomenys neskelbtini) atsakovas A. M. nuosavybės teise įgijo 1992-08-25 Miesto (rajono) valdybos potvarkio pagrindu, statinio priėmimo naudoti aktas sudarytas 1999-09-17, taip pat atsakovas nuosavybės teise įsigijo 42/100 dalis pastato baro - kirpyklos priklausinių: kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 69-72). Atsakovas teigia, jog jis įgijo pastatą asmeninės nuosavybės teise iki santuokos sudarymo.
Iš į byla pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog tiek iš ieškovės, tiek ir iš atsakovo giminaičių buvo skolinamos lėšos: 1998-07-03 ir 2000-01-17 paskolos sutartys patvirtina, kad atsakovas iš ieškovės tėvo K. N. pasiskolino po 16 000 Lt, 1999-09-22 atsakovas iš savo motinos A. M. pasiskolino 24 000 Lt. 1997-05-14 atsakovas pardavė jam nuosavybės teise priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini) už 17 200 Lt, 1995-09-17 atsakovas pardavė 0,0344 ha žemės sklypo (už 7381 Lt) su jame esančia 0,61 dalimi medine daržovine su priestatu (už 12 402 Lt). Pagal 1993 metų balanso duomenis atsakovo individuali įmonė turėjo 2012 Eur apyvartinių lėšų. Atsakovo teigimu, visos lėšos nugriovus seną pastatą buvo panaudotos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato dalies rekonstrukcijai, kuri buvo vykdoma nuo 1997 metų rudens. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktos turto vertinimo ataskaitos (el. b. l. 48 – 96, t. 2) ir foto nuotraukų (el. b. l. 4-5, t. 3) pagrįstai nustatė, kad pastatas buvo perstatytas iš esmės, palikus tik senus pastato pamatus. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastato esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija vyko ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, naudojant abiejų sutuoktinių asmenines lėšas ( gaunamą darbo užmokestį ) arba skolintas lėšas, kurios turėjo būti grąžinamos iš santuokinių lėšų, todėl pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo indėlis į naujai sukurtą nekilnojamąjį objektą gyvenant santuokoje yra didesnis, t. y. jis investavo pinigus gautus pardavus iki santuokos turėtą turtą, todėl vadovaujantis CK 3.123 straipsniu teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo ir atsakovui pripažino teisę į didesnę šio nekilnojamojo turto dalį, t. y. į 2/3 dalis.
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik atsakovas šį turtą naudoja užsiimdamas komercinių patalpų nuoma, šį turtą prižiūri ir juo rūpinasi, todėl siekiant išvengti galimo nuolatinio ieškovės ir atsakovo konflikto dėl turto naudojimo šį turtą – 230/574 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 42/100 dalis pastato baro-kirpyklos ir šio pastato priklausinių (kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovo nuosavybėn, ieškovei išmokant kompensaciją už jai priklausančios turto dalies vertę.
Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t.y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011 ir kt.).
Byloje nebuvo nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių šalys negalėtų turto valdyti kartu ar dėl to konfliktuotų. Turtas nėra gyvenamas, jis yra komercinio pobūdžio, jame sukurtos darbo vietos kirpėjoms, kurias išnuomojus gaunamos pastovios pajamos. Ieškovė byloje išreiškė norą disponuoti šiuo turtu ir gauti iš jo pajamas kartu su atsakovu, byloje nebuvo nustatyta objektyvių priežasčių tokio valdymo negalimumui konstatuoti. Nors po rekonstrukcijos ginčo turtas buvo įregistruotas atsakovo vardu, tačiau jam priklausančios įmonės veikla buvo sustabdyta, atsakovas nebuvo įregistravęs jokios veiklos, kurioje būtų naudojęs šį turtą. Byloje nėra jokių duomenų dėl nesutarimų naudojant turtą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo turtą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė tik atsakovui. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovei yra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į 1/3 dalį 42/100 dalių pastato baro-kirpyklos ir šio pastato priklausinių (kiemo statinių) esančių (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalį 230/574 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Pagal atsakovo pateiktą į bylą turto vertės nustatymo ataskaitą 42/100 dalies pastato baro-kirpyklos ir šio pastato priklausinių (kiemo statinių) esančių (duomenys neskelbtini)vidutinė rinkos vertė yra 42100 Eur, 230/574 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini)vidutinė rinkos vertė 11900 Eur. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu atsakovui yra pagrindas pripažinti asmeninės nuosavybės teises į 2/3 dalis 42/100 pastato baro-kirpyklos ir 2/3 42/100 jo priklausinių, taip pat į 2/3 dalis 230/574 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovei pripažintinos asmeninės nuosavybės teisės į 1/3 dalį šio turto.
Dėl 21/100 dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ir jo padalijimo
Skundžiamu teismo sprendimu ieškovei L. M. asmeninės nuosavybės teise priteista 21/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei jam priklausančių 21/100 dalys kitų inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė atsakovui A. M. iš ieškovės L. M. 7225,05 Eur kompensaciją už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį.
Byloje nėra ginčo, kad minėtas turtas įgytas L. M. ir A. M. gyvenant santuokoje 2003-05-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Apeliantė L. M. apeliaciniame skunde prašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 21/100 pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), neišmokant atsakovui kompensacijos už gyvenamojo namo dalį. Savo reikalavimą motyvavo tuo, kad atsakovas turi kitą to paties namo dalį, o ieškovė lieka gyventi su nepilnamečiu vaiku, be to, jos asmeninis indėlis sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę buvo 10 000 litų, kai turto įsigijimo kaina buvo 30 000 litų. Atsakovas su šiuo argumentu nesutiko ir pirmosios instancijos teisme nurodęs, kad jis šiuos pinigus davęs ieškovei, kad ji atliktų mokėjimus. Nesant byloje kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo.
Apeliantas A. M. nesutinka su teismo sprendime nurodyta šio turto verte – 14 343 Eur, o taip pat jam priteistu piniginės kompensacijos dydžiu. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šio turto VĮ Registrų centras duomenimis rinkos vertė 20 637,96 Eur, o priklausinių – 107,10 Eur. Atsakovas gavęs teismo sprendimą ir pastebėjęs šį neatitikimą kreipėsi į turto vertintoją, kuris nustatė, kad ginčo pastatų rinkos vertė yra 27200 eurų, todėl laiko, kad jam turėtų būti priteista 13650 Eur kompensacija.
Iš šalių procesinių dokumentų – ieškinio bei priešieškinio matosi, kad šalys vadovavosi 2016-02-03 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir nurodė, kad 21/100 pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 20 637,96 Eur, o priklausinių – 107,10 Eur. Pirmosios instancijos teisme ginčo dėl šio turto vertės nekilo, atsakovas su turto verte sutiko ir atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.), teisėjų kolegija nesivadovauja atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktu 2016-12-22 turto vertinimu, kurį atliko UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“.
Kadangi atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad turtas esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise paskirtas ieškovei, todėl vadovaujantis šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta turto rinkos verte, yra pagrindas atsakovui priteistą piniginę kompensaciją padidinti iki 10 373,53 Eur.
Dėl transporto priemonių padalijimo
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl automobilių padalinimo po santuokos nutraukimo, tiek ieškovės, tiek ir atsakovo reikalavimai dėl automobilių priteisimo yra tapatūs, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis tenkintini. Ieškovei L. M. po santuokos nutraukimo teismas priteisė priteisė transporto priemones - automobilis VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 400,00 Eur), ir automobilį MAZDA MX-6, v/n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 200,00 Eur), iš viso šio turto vertė sudaro 600,00 Eur; atsakovui A. M. priteisė transporto priemonę - automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė - priekaba MAZ8136, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 300,00 Eur), paliktina atsakovo asmeninėje nuosavybėje.
Apeliantas A. M. nurodo, kad bendra dalintinų automobilių vertė yra 900 Eur, jam priteistas automobilis Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 300 eur, todėl atsakovui turėjo būti priteista 150 Eur piniginė kompensacija. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovei atiteko transporto priemonės, kurių vertė yra 600 Eur, todėl yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovui 150 Eur piniginės kompensacijos. Kadangi atsakovui priklauso aukščiau nurodyta 10 373,53 Eur kompensacija, todėl šią kompensaciją padidinus 150 Eur, iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija – 10523,53 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nuo 2016-12-02 ir nustatyti, kad priteisto išlaikymo momentas yra nuo 2016 m. sausio 22 d. Taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria priteista atsakovui asmeninės nuosavybės teise 42/100 pastato baro-kirpyklos, 42/100 kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 230/574 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą yra pagrindas padalinti taip: atsakovui pripažinti nuosavybės teises į 2/3 šio turto, o ieškovei pripažinti nuosavybės teises į 1/3 dalį šio turto. Dėl to naikintina sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo A. M. L. M. 17 833, 33 Eur pinginė kompensacija už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį. Nustačius L. M. asmeninės nuosavybės teise priteisto 21/100 pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vertę, nurodytą šalių procesiniuose dokumentuose – 20 637,96 Eur, o 21/100 kitų inžinerinių statinių vertę – 107,10 Eur, yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteistą 7225,05 Eur kompensaciją už didesnę ieškovui tenkančio turto dalį padidinti iki 10 372,53 Eur. Šią kompensaciją yra pagrindas padidinti 150 Eur už ieškovei atitekusius didesnės vertės automobilius, todėl iš viso atsakovui priteistina piniginė kompensacija padidinama iki 10 522,53 Eur. Skundžiamas teismo sprendimas iš dalies naikinamas ir dalyje reikalavimų priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas sprendė, kad byloje patenkinta 60 procentų ieškinio reikalavimų ir 60 procentų priešieškinio reikalavimų. Kadangi skundžiamą teismo sprendimą pakeitus iš dalies ieškinio ir priešieškinio tenkinimo proporcijos nepasikeitė, todėl nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijama suma 33 975 Eur ir nurodė, kad privalo sumokėti 726 Eur žyminio mokesčio, sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o 626 Eur žyminio mokesčio mokėjimas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniu skundu ginčydama išlaikymo priteisimo momentą (neturtinis reikalavimas), prašydama jai priteisti visą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nepriteisti ieškovui kompensacijos 7225, 05 Eur kompensacijos bei prašydama padalinti lygiomis dalimis santuokoje įgytą turtą 42/100 baro kirpyklos, 42/100 kitų statinių, 230/574 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, kurių bendra vertė 54 000 Eur turėjo sumokėti iš viso 396 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovės turtiniai reikalavimai yra netenkinti, o patenkintas neturtinis reikalavimas dėl išlaikymo momento priteisimo, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 31 Eur už patenkintą neturtinį reikalavimą, o iš ieškovės priteistina 265 Eur nesumokėto žyminio mokesčio valstybei.
Atsakovas A. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijama suma 11 883 Eur ir nurodė, kad jis privalo sumokėti žyminio mokesčio 356 Eur, sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o 256 Eur žyminio mokesčio mokėjimas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo apeliacine tvarka. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pripažinti turtą: 42/100 baro kirpyklos, 42/100 kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 42100 atsakovo A. M. asmenine nuosavybe ir nedalintinu turtu. Atsakovui priteista 2/3 šio turto, todėl ginčijama suma sudaro 1/3 dalį 14033 Eur.. Taip pat ginčydamas 21/100 dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini) vertę, apeliantas nurodė, kad jam už šį turtą, kuris atiteko ieškovei turėtų būti priteista 13650 Eur kompensacija, o ne 7225,05 Eur, kaip nurodyta skundžiamame teismo sprendime, dėl to turėjo sumokėti žyminio mokesčio dalį nuo 6424,95 Eur ginčijamos kompensacijos dalies. Iš viso atsakovas paduodamas apeliacinį skundą turėjo sumokėti 460 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d.). Kadangi jo turtinis reikalavimas patenkintas 16 procentų ( prašoma padidinti piniginė kompensacija padidinta 3298,46 Eur), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 73,60 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo yra pagrindas priteisti 286 Eur nesumokėto žyminio mokesčio valstybei.
Į bylą pateikti duomenys, kad apeliantas A. M. apeliacinėje instancijoje patyrė 700 Eur atstovavimo išlaidų, o apeliantė L. M. patyrė 786,50 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškovės L. M. patenkintas apeliacinio skundo neturtinis reikalavimas, o apelianto A. M. apeliacinis skundas patenkintas tik 16 procentų, kiti abiejų apeliantų apeliacinių skundų reikalavimai netenkinti, teisėjų kolegija sprendžia šalių turėtas atstovavimo išlaidas vienam iš kito nepriteisti (CPK 93 str. 4 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2016-12-02) iki vaiko pilnametystės ir nustatyti, kad išlaikymas priteistas nuo 2016 m. sausio 22 d.
Atsakovui A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. M. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 7225,05 Eur piniginę kompensaciją už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį padidinti iki 10 522,53 Eur.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui A. M. priteista asmeninės nuosavybės teise 42/100 pastato baro-kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 230/574 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir šį turtą padalinti taip:
atsakovui A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise 2/3 turto: 42/100 pastato baro-kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalis 230/574 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
atsakovei L. M. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį turto: 42/100 pastato kirpyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį 230/574 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei L. M. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 17 833,33 Eur kompensacija už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės L. M. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) Eur (septyniasdešimt tris eurus) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės L. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 265 Eur žyminio mokesčio valstybei, o iš atsakovo A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 286 Eur žyminio mokesčio valstybei. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.