- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-551-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- T. Š.
- Atsakovas
- M.R. S., R. S., T. M., S. S., A. E., A. P., G. S. M., A. O., V. O., R. O., M. O., L. L., Z. K., V. Š., M. K., J. C., A. C.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant J. Š.
dalyvaujant ieškovui T. Š.
atsakovui M.R. S.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovams T. M. , M. R. S. , S. S. , A. E. , A. E. , A. P. , G. S. M., A. O. , V. O. , R. O. , M. O. , L. L. , Z. K. , V. Š. , M. K. , J. C. , A. C. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. Š. 2008-06-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – pusrūsio patalpos, unikalus numeris duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal ieškovo parengtą projektą, paskiriant ieškovui asmeninės nuosavybės teise 83/1000 dalis iš 142,42 kv.m. patalpos, tai yra 11,80 kv.m. negyvenamąją pusrūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu P-7.
Nurodė, kad LR CK 4.80 str. 2 d. įtvirtinta jo kaip bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Paaiškino, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklauso 89/1000 dalys negyvenamosios pusrūsio patalpos, unikalus numeris duomenys neskelbtini), esančios adresu: duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 25 d. ieškovas išsiuntė registruotu laišku pranešimą kitiems bendrasavininkiams dėl negyvenamosios patalpos - pusrūsio patalpos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dalis bendrasavininkių pateikdami atsakymą į jo pateiktą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą nurodė, jog atidalijimo būdas sudaro prielaidas įvairių šalių interesams nukentėti, tačiau nenurodė konkretaus atsisakymo motyvo ar argumento, kaip nukentės kitų šalių interesai dėl ieškovo siūlomo patalpų atidalijimo būdo. Kadangi atsakovai nepateikė konkretaus atsakymo į ieškovo pateiktą pasiūlymą, todėl jis, darydamas išvadą, jog jie nesutinka su ieškovo pateiktu atidalijimu, buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu. Nurodė, kad minėta negyvenamoji patalpa-pusrūsio patalpa, atidalintina pagal ieškovo paruoštą atidalijimo būdą. Ieškovo manymu, toks atidalijimo būdas nepažeidžia nė vieno iš bendrasavininkių teisėtų interesų, nes atidalintina negyvenamoji pusrūsio patalpa ribojasi tik su jam asmenines nuosavybės teise priklausančiu butu, unikalus numeris duomenys neskelbtini), esančiu adresu: duomenys neskelbtini), atsakovų butai su atidalijama patalpa nesiriboja. Ieškovo teigimu, jo siūlomas negyvenamųjų pusrūsio patalpų atidalijimo būdas yra optimaliausias ir nepažeidžia nė vieno iš bendraturčių teisių bei teisėtų interesų ir nepadarys neproporcingos žalos negyvenamajai pusrūsio patalpai bei jos paskirčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovo T. Š. ieškinį patenkino visiškai.
Teismas atidalino ieškovui T. Š. priklausančias 83/1000 dalis 142, 42 kv.m. ploto negyvenamųjų pusrūsio patalpų, esančių duomenys neskelbtini), unikalus numeris duomenys neskelbtini), pagal ieškovo pateiktą projektą ir paskirti ieškovui asmeninėn nuosavybėn 11,80 kv.m. ploto negyvenamas pusrūsio patalpas, plane pažymėtas indeksu P-7.
Teismas tai pat priteisė ieškovui iš atsakovų T. M. , M. R. S., S. S. , A. E. , A. E. , A. P. , G. S. M., A. O. , V. O. , R. O. , M. O. , L. L. , Z. K. , V. Š. , M. K. , J. C. , A. C. lygiomis dalimis 123 Lt įmokėtą žyminį mokestį.
Priteisė valstybei iš atsakovų T. M. , M. R. S., S. S. , A. E. , A. E. , A. P. , G. S. M., A. O. , V. O. , R. O. , M. O. , L. L. , Z. K. , V. Š. , M. K. , J. C. , A. C. lygiomis dalimis 142,08 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad pagal ieškovo pateiktą atidalijimo projektą naujai suformuota patalpa P-7 atitinka ieškovo turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ( 83/1000 dalys iš 142,42 kv.m. sudaro 11,80 kv.m. negyvenamosios patalpos-pusrūsio patalpos), ir atsižvelgė į tai, jog naujai suformuota patalpa P-7 būtų įrengta šalia ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto sienos; ieškovas turėtų galimybę atskirai nuo atsakovų, tai yra iš jam priklausančios gyvenamosios patalpos, patekti į atidalintą patalpą P-7. Byloje teismas nustatė, kad kitų bendraturčių, atsakovų šioje byloje, gyvenamosios patalpos nesiriboja su visa pusrūsio patalpa P-5, o taip pat nesiriboja ir su atidalijama patalpa P-7.
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo kaip pusrūsio patalpų bendraturčio teises, kreipėsi į atsakovus, siūlydamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, tačiau šalių susitarimas nebuvo pasiektas, atsakovai atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, nurodydami atsisakymo priežastį, jog siūlomas negyvenamosios patalpos pusrūsio patalpų atidalijimo projektas sudaro prielaidas įvairių šalių interesams nukentėti. Atsakovai nepateikdami pagrįstų ir motyvuotų atsisakymo atidalyti turtą priežasčių, nė vienas nepasiūlė kitų patalpų atidalijimo būdų bei savo projektų dėl negyvenamųjų patalpų padalijimo.
Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, laikė jį priimtinu, nes projekte numatyti pakeitimai yra būtini siekiant suformuoti atskirą patalpą ieškovui kaip bendraturčiui bei izoliuoti ieškovui priklausančią patalpų dalį nuo atsakovams priklausančių patalpų. Remdamasis tokiais argumentais teismas sprendė, kad negyvenamoji patalpa-pusrūsio patalpa atidalintina pagal ieškovo pateiktą atidalijimo būdą, nes jis yra optimaliausias ir atidalijus turto dalį natūra pagal ieškovo pateiktą projektą, nebus pažeistos kitų bendraturčių teisės, nebus padaryta žala dalytinam daiktui, nepasikeis dalytinų patalpų paskirtis, jų dydis, jų vertė. Teismas nurodė, jog iš UAB „Elvora“ direktoriaus J. M. , turinčio kvalifikacijos atestatą teikti šios rūšies paslaugas, išvadų, padarytų, įvertinus atitvaros tarp ieškovui priklausančių patalpų pusrūsyje ir gretimų patalpų techninę būklę, seka, kad pertvara, įrengta pagal ieškovo projektą yra techniškai tvarkinga, pertvaros įrengimas nepadarė ir nepadarys žalos nei gretimai patalpai, nei visam pastatui.
Pagal ieškovo pateiktą teismui ginčo patalpos atidalijimo būdą ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra atitektų 83 /1000 dalys iš 142,42 m², t.y. 11,80 m², o atsakovams bendrojoje dalinėje nuosavybėje liktų 130,62 m² ginčo patalpos. Taigi teismo nuomone, po atidalijimo pagal ieškovo pateiktą projektą ginčo patalpos paskirčiai nebūtų padaryta neproporcinga žala, nes tiek atsakovai, tiek ir ieškovas galės naudotis ginčo patalpomis pagal paskirtį, užtvaros pastatymas nepadarys jokios neproporcingos žalos nei pačiai patalpai, nei visam pastatui.
Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus padarė išvadą, kad pertvaros įrengimas pagal ieškovo projektą nepadarys žalos nei gretimai patalpai, nei visam pastatui, bei nesudarys kliūčių būsimiems pastato remonto darbams.
Atsakovų argumentus, jog ieškovo siūlomas atidalijimo projektas pažeistų namo savininkų bendrijos 2007 m. sausio 8 d. susirinkimo protokolu nustatytą ginčo patalpomis naudojimosi tvarką, pagal kurią buvo nuspręsta pasiruošti avarinės būklės ginčo patalpų remontui ir iki tol uždrausti jose bet kokius statybos darbus ir tik po remonto pabaigos paruošti bei atlikti ginčo patalpų padalijimą paliekant bendram naudojimui bendraturčiams tam būtiniausias patalpas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas, remdamasis L. A. Teismo praktika, pripažįsta, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka LR CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis ar jų grupė prieštarauja kompromisiniams atidalijimo variantams, siekiant patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią atidalijimo būdą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nepateikė jokio ginčo patalpos atidalijimo būdo, akcentuodami tik pastato avarinę būklę, teismas padarė išvadą, jog ignoruojami ieškovo kaip bendraturčio teisėti interesai atidalinti jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. S. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog kitų bendraturčių, atsakovų šioje byloje, gyvenamosios patalpos nesiriboja su visa pusrūsio patalpa P-5, o taip pat nesiriboja ir su atidalijama patalpa P-7. Teigia, kad ieškovo teiginiai, neva ginčo patalpa su atsakovų butais nesiriboja, o ribojasi tik su jo butu, visiškai neatitinka tikrovės. Ieškovas nepateikė teismui jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Apeliantas pabrėžia jog tiek visa gyvenamoji pusrūsio patalpa P-5, tiek ir atidalijama patalpa P-7, ribojasi su apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Paaiškino, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad negyvenamoji pusrūsio patalpa P-5 yra cokoliniame aukšte, tuo tarpu atsakovo butas yra pirmajame aukšte, t.y. tiesiai virš minėtos negyvenamosios patalpos lubomis. Tuo tarpu ieškovo butas su negyvenamąją pusrūsio patalpa p-5 ribojasi tik viena galine jo buto siena;teigia, jog susitarimas dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu nebuvo įmanomas dėl akivaizdžių priežasčių. Pirma, ieškovas savavališkai pastatė pertvarą ir atidalijo sau dalį ginčo patalpos. Tokiu būdu pažeidė kitų bendrasavininkų teises, nepaisė teisėtų jų lūkesčių. Ieškovas savo veiklą vykdė negavęs statybos leidimo, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimu, ieškovas buvo įpareigotas atstatyti patalpas į pradinę padėtį iki 2008-05-31, bei nubaustas 5000 Lt bauda. Tačiau savavališkos statybos padariniai iki šiol nepašalinami. Antra, ginčo negyvenamosios pusrūsio patalpos būklė yra avarinė, tai nustatyta 2005-07-08 ekspertizės aktu. Savininkų bendrijos susirinkimo protokolais buvo nuspręsta imtis priemonių dėl paruošimo avarinės būklės ginčo patalpų remontui ir iki tol uždrausti jose bet kokius statybos darbus bei tik po remonto pabaigos paruošti ir atlikti ginčo patalpų padalijimą, paliekant bendram naudojimui bendraturčiams ta, būtiniausias patalpas;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 2005-07-08 ekspertizės aktas nebuvo pateiktas. Teigia, jog pateikiant 2008-07-16 atsiliepimus į ieškovo ieškinį, šio procesinio dokumento prieduose matyti, jog aukščiau minimo dokumento 2 egzemplioriai prie atsiliepimų buvo pridėti. Dėl kokių priežasčių minėti atsiliepimų priedai nepateikti į bylą, nėra aišku. Atsižvelgiant į šias objektyvias aplinkybes, atsakovai pagrįstai tikėjosi, jog pateikė visus reikiamus įrodymus, kurias grindė savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį;teismas nepagrįstai laikė priimtu pateiktą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą bei sprendė, jog negyvenamoji patalpa atidalintina pagal ieškovo pateiktą atidalijimo būdą, nes šis yra optimaliausias. Apelianto nuomone, ieškovo siūlomas atidalijimo būdas pažeidžia kitų bendrasavininkų teisėtus interesus, nes atidalintina negyvenamoji patalpa ribojasi ne tik su ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, net ir su atsakovo butu, esančiu virš ginčo patalpos. Remiantis tuo, ieškovas nepagrįstai klaidina teismą, teigdamas, jog atidalijant bendrąsias patalpas pirmumo teisę turi tik ieškovas;ieškovo atidalijimas natūra taip pat įtakoja esminę žalą ginčo patalpoms ir visam pastatui, nes yra būtina atlikti pusrūsio ir rūsio patalpų rekonstrukciją tam, kad juos normaliai suremontuoti, likviduojant jų avarinį stovį. Teigia, jog esant avariniam perdengimui tarp rūsio ir pusrūsio, draudžiama minėtose patalpose daryti bet kokius statybos ir remonto darbus. Be to, atlikus pusrūsio ir rūsio rekonstrukciją, ruošiant šių patalpų padalijimo projektą tarp korpuso bendrasavininkų, būtina rūsyje numatyti naudojimo patalpas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas T. Š. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmėm pagrįstą sprendimą, jog ginčo patalpos atidalijimas pagal ieškovo atidalijimo projektą nepadarys neproporcingos žalos daiktui, jo paskirčiai, bei ginčo patalpos atidalijimo būdas nepažeis kitų bendraturčių teisių.
Apelianto pateiktas ekspertizės aktas tik konstatuoja pastato būklę 2005 metais, tačiau neįrodo fakto, jog ginčo patalpos atidalijimas pagal jo projektą padarys neproporcingai žalos. Priešingai, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų patvirtinančių faktą, jog ginčo patalpos atidalijimas natūra pagal jo projektą, nepadarys jokios žalos. Be to, ginčo patalpa šiuo metu yra atskirta pagal ieškovo atidalijimo projektą ir jokios žalos nei ginčo patalpai, nei visam pastatui nepadarė. Darytina išvada, kad ginčo patalpos atidalijimas natūra pagal jo projektą tik sustiprina ginčo patalpos techninę būklę, dėl ko apelianto argumentai, jog dėl galimo ginčo patalpos ar viso pastato avarinės būklės negalima ginčo patalpos atidalinti, yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ieškovas pažymi, iš byloje esančios VĮ Registrų centras pažymos matyti, jog namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolu nustatyta ginčo patalpos naudojimosi tvarka bei įregistruota viešame registre. Byloje yra nustatyta, kad ginčo patalpų dalį ieškovas įsigijo praėjus mėnesiui po minėtos naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė jokio ginčo patalpos atidalijimo būdo bei nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl ko ieškovo atidalijimo būdas yra nepriimtinas ir pažeidžia atsakovų interesus. Tai reiškia, kad ginčo patalpų bendrasavininkai, tame tarpe ir apeliantas, galėjo ir gali įgyvendinti savo teises atsidalinti bendras patalpas ir bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesunaudoja šiomis teisėmis, dėl ko apelianto argumentai, jog ginčo patalpų atidalijimas natūra pagal ieškovo projektą pažeidžia bendrasavininkų teisėtus interesus ir lūkesčius.
Dėl apelianto kaip bendraturčio teisių pažeidimo ieškovas nurodo, kad teismui pateitų pažymų bei planų matyti, kad atsakovų, tame tarpe ir apelianto, gyvenamųjų patalpų pastato cokoliniame aukšte nėra ir jos nesiriboja su visa pusrūsio patalpa P-5, o taip pat nesiriboja ir su ginčo patalpa P-7. Apeliantas nepateikė jokio ginčo patalpos atidalijimo būdo, nekėlė klausimo, jog ginčo patalpa ribojasi ne tik su ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, bet ir su apelianto butu, esančiu virš ginčo patalpos. Be to, apeliantas nenurodė, kokie jo kaip bendraturčio konkretūs interesai ryšium su ginčo patalpos ir jo buto ribojimusi yra pažeisti. Ieškovas daro išvadą, kad apelianto kartu su skundu pateikta teismui VĮ Registrų centas Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos kopija, kuri galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje, dėl ko minėtas dokumentas neprijungtinas prie šios bylos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai. Taigi, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybė pasibaigimą. Šiuo atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Aiškindamas tiek 1964 m. CK 126 straipsnio (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I -459 redakcija), tiek 2000 m. CK 4.80 straipsnio normas, LAT suformavo teismų praktiką, pagal kurią tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio aitdalijimas (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/2000; Teismų praktika 14, L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Tačiau LATtaip pat yra išaiškinęs, jog bendraturčiams priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų (lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005); fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe, objektai, negali būti dalijami natūra (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). LAT taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Vertinant tokią formuojamą teismų praktiką, kartu pažymėtina, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
Atsakovai savo nesutikimą dėl ieškovo pareikšto atidalijimo būdo grindė ir tuo, kad vieno ieškovo atidalinimas iš bendrosios nuosavybės jo nurodytu būdu negalimas, kadangi atsidalinimo siekia visi bendraturčiai, todėl, kol nėra išspręsti tokie klausimai kaip visų bendraturčių dalis atitinkančių patalpų suprojektavimas bendrojo naudojimo rūsio ir pusrūsio patalpose, šių patalpų pasidalinimas tarp bendraturčių, patalpų, būtinų ir toliau naudoti bendrai, suprojektavimas, ieškovą atidalinus iš bendrosios nuosavybės, gali būti pažeisti kitų bendraturčių interesai.
Šios bylos specifika pasireiškė tuo, kad patalpos, kurias siekia atsidalinti ieškovas, yra daugiabučiame gyvenamajame name. CK 4.82 straipsnyje numatyti tam tikri ypatumai atidalijant butus bei kitus objektus daugiabučiame name, t. y. turinčiame tris ir daugiau butų (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bendrojo naudojimo objektai – bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Analogiška šių objektų nuosavybės teisė įtvirtinta ir CK 4.82 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Toks reglamentavimas reiškia, kad daugiabučiame name butas yra atskiras nuosavybės teisės objektas, tačiau tokio buto savininkas yra bendraturtis su kitais butų savininkais namo objektams, kurie yra neišvengiami norint butą naudoti pagal paskirtį.
Teismas, atidalindamas ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepagrįstai atsakovų argumentus pripažino teisiškai nereikšmingais, todėl netinkamai pritaikė Civilinio kodekso 4.80 str. 2 d. bei Civilinio kodekso 4.82 str. 1 ir 5 d. nuostatas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir jų proporcijų. Pažymėtina, kad sprendžiant atidalinimo bei jo proporcingumo klausimus, negali būti remiamasi vien idealiosiomis nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę dalimis: kadangi visi bendraturčiai turi teisę reikalauti atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės (šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, visi bendraturčiai siekia įgyvendinti savo teisę atsidalinti), iškyla tokie klausimai kaip patalpų, kurios būtų proporcingos kiekvieno iš bendraturčių daliai bendrojoje nuosavybėje, suprojektavimo, atitinkamų turtinių vienetų suformavimo, kiekvienam iš bendraturčių tenkančių patalpų paskirstymo. Šio proceso eigoje idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje gali nesutapti su realiosiomis dalimis dėl objektyvaus poreikio statyti pertvarkas, padaryti praėjimus, palikti dalį ploto bendrųjų poreikių tenkinimui. Į šiuos atsakovų argumentus nebuvo atsižvelgta, todėl priimdamas sprendimą, teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kurią iš dalies patvirtina apelianto naujai pateiktas įrodymas- patalpų pasidalinimo tarp visų bendraturčių planas- projektas, kad atidalinus atitinkamo dydžio patalpą ieškovui, neproporcingai pažeidžiami kitų bendraturčių interesai, nes jiems atidalintinos patalpos dėl paminėtų priežasčių sumažėtų didesne proporcija, negu ieškovo, lyginant nuosavybės teise priklausančios dalies ir realiai tenkančio ploto santykį.
Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisingu, pagrįstu ir teisėtu, nes ieškovas neįrodė, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005), kad jis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, kad jo įgyvendinimo pasėkoje be teisinio pagrindo nebus pažeisti ar varžomi kitų bendraturčių teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai).
Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, taikė netinkamai, todėl jo priimtas sprendimas naikintinas. Kadangi, remiantis jau minėtomis įstatymų nuostatomis, ieškovas turi teisę reikalauti atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės, byla grąžintina nagrinėti iš naujo, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp bendraturčių (ieškovo bei atsakovų) interesų, siekiant nustatyti teisingas atidalinamų patalpų proporcijas bei dydžius (Civilinio kodekso 4.82 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.