Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei V. D. M. (V. D. M.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių susidariusių laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir Ginčo laikotarpis), priteisimo iš atsakovės.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą, kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas rinkliavos visuotinimo principas „teršėjas moka“. Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.

Rinkliavos nuostatai (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5. papunktis).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems Rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas). Bendras Rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas). Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Iš byloje esančių valstybės įmonės Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamas turtas: butas, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Byloje nustatyta, kad atsakovei už valdomus nekilnojamojo turto objektus Ginčo laikotarpiu buvo skaičiuoja pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Bendra mokėtina rinkliavos suma už 2018 m. gegužės-gruodžio mėn. sudaro 60,00 Eur. Šiai sumai sumokėti 2018 m. birželio 6 d. buvo suformuotas ir atsakovės valdomo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu išsiųstas mokėjimo pranešimas Nr. 10231565. Už 2019 m. sausio-gruodžio mėn. bendra rinkliavos suma sudaro 91 Eur. Minėtai sumai VASA 2019 m. gegužės 13 d. suformavo ir išsiuntė naują mokėjimo pranešimą Nr. 10920335 atsakovės valdomo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu. Apie susidariusią skolą atsakovei išsiųstas pranešimas, tačiau atsakovė vietinės rinkliavos skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nesumokėjo.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai būtų pateikusi prašymą taikyti rinkliavos lengvatas ir toks prašymas būtų patenkintas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, siunčiant jai vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodoma iki kada ir kur atsakovė privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Duomenų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovė su pareiškėja būtų atsiskaičiusi, į bylą nepateikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas priteisti 151,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti 8,15 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį, taikant 0,03 proc. delspinigių dydį, paskaičiuotų už laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesumokėtas sumas, bet ne ilgiau, kaip 180 dienų.

Rinkliavų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą vietinę rinkliavą, išskyrus atvejus, kai už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus taikomos šios straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisinės pasekmės, savivaldybės taryba turi teisę nustatyti delspinigius. Delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Mokesčių administravimo įstatymą nustatyto delspinigių dydžio. Nuostatų 59 punkte yra nustatyta teisė už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. skaičiuoti delspinigius. Rinkliavos nuostatų 83 punkte nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Tų pačių nuostatų 60 punkte nurodoma, jog Mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį, delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė Ginčo laikotarpiu nevykdė pareigos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą, prašomi priteisti delspinigiai apskaičiuoti už kiekvieną Ginčo laikotarpio ketvirčio padelstą dieną, bet MAĮ nustatytą laikotarpį, t. y. ne ilgiau kaip 180 dienų rinkliavos sumokėjimo termino, taikant 0,03 proc. delspinigių dydį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti 8,15 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.

Priteisti savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovės V. D. M. (V. D. M.), gimimo data (duomenys neskelbtini), 151,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir 8,15 Eur (aštuonis eurus ir 15 centų) delspinigių.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.