Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-64-875/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01650-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 36.1.; 42.10.; 44.5.1.; 116.5.1.

2015 m. vasario 6 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „Kapitalo valda“ ieškinį dėl delspinigių, procesinių palūkanų, žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės N. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustačius, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (42, 43 b.l.), bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Formaliai ištyrus ieškovo pateiktus Sutarties nuorašą matyti, kad pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas suteikė atsakovei 901,55 Lt kreditą sekcijai „Natali“ įsigyti, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą per 24 mėnesius iki 2006-12-18, kiekvieno mėnesio aštuonioliktą dieną sumokėdama Sutarties mokėjimų grafike nustatyto dydžio įmokas, kurias sudaro likusi turto dalies išpirkimo įmoką ir palūkanos, iš viso 1121,86 Lt sumai (8-10 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi savo sutartines pinigines prievoles. Pagal 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kaip nurodyta perdavimo-priėmimo akte, pradinis kreditorius perleido ieškovui teisę reikalauti iš atsakovės 140,42 Lt pagrindinės skolos ir 50,55 Lt delspinigių (11 b.l.). Pagrindinė 140,42 Lt skola ieškovui priteista Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-01-17 teismo įsakymu (18 b.l.).

2. Dėl delspinigių. Pradinį kreditorių ir atsakovę siejo teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Sutarties, kuri pagal prigimtį yra vartojimo sutartis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

Reikalauta ir priteista negrąžinto kredito suma yra 140,42 Lt. Be šios sumos, kreditorius prašo priteisti 830,16 Lt delspinigius, priskaičiuotus per 2956 dienų nuo 2006-10-18 iki 2014-11-21. Sutarties 11.1 punkte nurodyta, kad reikalaujamų delspinigių norma yra 0,2% už kiekvieną uždelstą dieną. Būtent tokio dydžio delspinigių ir reikalauja kreditorius už nurodytą laikotarpį.

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žiūrėti, pvz., civilines bylas Nr.3K-3-721/2002; Nr.3K-3-866/2002; Nr.3K-3-218/2003; Nr.3K-3-1070/2003; Nr.3K-3-316/2005; Nr.3K-3-394/2005; Nr.3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kokių ir reikalauja ieškovas, visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Ieškovo taikomi delspinigiai beveik penkiolika kartų viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį. Lyginant pagrindinės skolos ir reikalaujamų delspinigių dydžius (140,42 Lt/830,16 Lt) matyti, kad delspinigių suma 5,91 karto didesnė už pagrindinę skolą, taigi jų galutinė vertinė išraiška yra tiek neproporcingai didelė, kad visiškai nedera su Lietuvos įstatymų pagrindiniais principais. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors pradiniam kreditoriui ir atsakovei sudarant Sutartį minėto įstatymo nebuvo nė projekto, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius.

Jei skolininkas laiku neįvykdo piniginės prievolės, kreditorius įgyja subjektinę teisę reikalauti iš skolininko netesybų. Ypatingai pažymėtina ir tai, kad kreditas atsakovei buvo suteiktas 2004-12-18, o 2009-03-04 pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas perleido reikalavimo teisę naujajam kreditoriui UAB „Kapitalo valda“. Pastarasis savo reikalavimo teisę įgyvendino visiškai priešingai jos prigimčiai, nes – nors ir aiškiai matydamas, kad skolininkė ilgą laiką neįvykdo piniginės prievolės pradiniam kreditoriui – užuot operatyviai ėmęsis skolos išieškojimo, dar aštuonis metus iki 2014-11-21 kaupė delspinigius, kol priskaičiavo jų 5,91 karto daugiau už pradinę jam perleistą skolą. Nors, kaip nurodo ieškovas, skola kaupėsi nuo 2006-09-18 (35 b.l.), o visi įmokų mokėjimo terminai suėjo net 2006-12-18 (8 b.l.), ieškinys pateiktas beveik po aštuonerių metų. Tačiau kai rinkos profesionalu esantis pradinio kreditoriaus teisių perėmėjas – ieškovas, nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų, po tokio ilgo laiko reikalauja 73% (365 x 0,2%) metinių delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigiai nebetenka skolininko skatinimo greičiau įvykdyti prievolę funkcijos, o per tokį ilgą laiką susikaupus didelei delspinigių sumai kompensacinė delspinigių funkciją transformuojasi į atsakovo (skolininko) nubaudimą ir ieškovo pasipelnymą, pavojingai artimą lupikavimui. Tokiu būdu įgyvendinama ieškovo teisė į delspinigius prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo, o ypatingai lupikavimas yra tradiciškai smerkiami.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog aiškiai per dideles netesybas teismas gali sumažinti, tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Iš esmės ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas konkrečios bylos aplinkybes ir ypač į pradinio kreditoriaus ir ieškovo pasyvumą, įvertindamas pagrindinės skolos menkumą (140,42 Lt), jos ir delspinigių santykį (140,42 Lt/830,16 Lt), turėdamas omenyje, kad didžiąją dalį piniginių prievolių atsakovė įvykdė, nes negrąžinta tik 140,42 Lt iš 1121,86 Lt, remdamasis CK 1.5 straipsniu ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, turėdamas omenyje CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą delspinigių dydį, teismas sprendžia, kad ieškovo interesai bus apginti, o atsakovės padėtis nebus pernelyg pabloginta priteisus ieškovui dvidešimt kartų mažesnę delspinigių sumą už jo reikalautąją, t.y. ieškovui priteistini 41,51 Lt delspinigiai.

3. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

4. Dėl žyminio mokesčio. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės ieškovui, nebemažinant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinas 50,00 Lt minimalus paprastasis žyminis mokestis, sumokėtas 2014-11-20 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (7 b.l.) Papildomai 22,00 Lt žyminio mokesčio ieškovas sumokėjo apskritai be teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad smulkiausia įstatymo struktūrinė dalis yra straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 38 straipsniu buvo pakeistas, papildytas ir iš naujo išdėstytas CPK 80 straipsnis, o ne kuri nors atskira jo dalis ar punktas. Indeksacija neturėjo būti taikoma, nes ketvirčio vartojimo kainų indeksas nuo 2011-10-01, kai įsigaliojo CPK 80 straipsnio naują redakciją nustatęs 2011-06-21 įstatymas Nr. XI-1480, iki žyminio mokesčio mokėjimo neviršijo 110. Todėl ši permoka nepriteisiama, o ieškovas pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali kreiptis į teismą dėl jos grąžinimo.

5. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 92 straipsnio 2 dalimi ieškovui iš atsakovės priteistina proporcingą patenkintiems reikalavimams (5%) advokato teisinės pagalbos išlaidų dalis – 7,50 Lt (6, 37-39 b.l.).

6. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 10,00 Lt, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr. 134-6373) valstybei nepriteistinos (1 b.l.).

Visos litais nurodytos sumos pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 26 ir 29 straipsniais, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,02 € (dvylikos eurų 02 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 12,02 € (dvylikos eurų 02 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,48 € (keturiolikos eurų 48 ct) žyminį mokestį ir 2,17 € (du eurus 17 ct) atstovavimo išlaidų ieškovui UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, Savanorių pr. 192, LT- 44151 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusių delspinigių priteisimo.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.