Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-02-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-49-651/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-14
Bylos Nr.
AN2-49-651/2022
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00182-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Dalia Kursevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. Z.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Advokatai
Kristina Vezbergaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-49-651/2022Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00182-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovės advokatės Kristinos Vezbergaitės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas G. K. 2021 m. rugsėjo 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. Z. už tai, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., 23.02 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,2 promilių neblaivumas) viešoje vietoje, vedėsi šunį be pavadėlio, taip pat nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, nepateikė asmens dokumento bei priešinosi sulaikymui. Tokiais savo veiksmais pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. AD1-965 „Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ VI skyriaus 39 straipsnio reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. B. 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 68-ANR_N-1791-2021 D. Z. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 115 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 115 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Z. priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi Nr. II-806-729/2021 skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1791-2021 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Z. atstovė advokatė Kristina Vezbergaitė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną dėl D. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalį nutraukti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalį palikti galioti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nesutinkama, kad D. Z. nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, nepateikė asmens dokumento bei priešinosi sulaikymui. Policijos pareigūnai D. Z. aiškiai nesuformulavo ir garsiai nepareiškė reikalavimo pateikti asmens dokumentą ar pasakyti savo asmens duomenis, o juo labiau nepaaiškino ir nepasakė, kokios gali būti pasekmės atsisakymo tai padaryti atveju. Asmens dokumentą pateikė kartu buvęs R. P.. Kol buvo tikrinami minėto asmens duomenys, policijos pareigūnai iš karto išsikvietė pastiprinimą. Policijos pareigūnai tempė laiką ir kėlė įtampą. Pagal vaizdo įrašą matyti, kad įvykio dieną 23.08.54 val. D. Z. grįžta ir padeda R. P. laukti kol bus tikrinami jo duomenys. Visą tą laiką policijos pareigūnai bendrauja, tiek su R. P., tiek su D. Z., bet nė vienas pareigūnas nepateikia D. Z. tikslaus ir aiškaus reikalavimo pateikti savo asmens dokumentą ar pateikti asmens duomenis, ar atnešti asmens dokumentą iš namų, nepateikia iš vis jokio reikalavimo. 23.12.14 val. atvyksta dar vienas policijos ekipažas, vienas iš vietoje buvusių pareigūnų greitai priėjo prie D. Z., nieko nepasakė ir užlaužęs ranką pradėjo vesti link tarnybinio automobilio. Prie jo priėjo dar vienas pareigūnas, kuris užlaužė kitą ranką ir taip pat vedė prie tarnybinio automobilio. Nurodo, kad vedamas D. Z. nesipriešino, galvojo, kad nuves iki tarnybinio automobilio, paprašys pasakyti savo asmens duomenis ir paleis. Privedę prie tarnybinio automobilio D. Z. pareigūnai pradėjo prie jo spausti, parvertė ant žemės ir pradėjo naudoti kovinius veiksmus. Po to buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas ir pripurkšta dujų į akis, buvo uždėti antrankiai ir patalpintas į policijos automobilio laikino sulaikymo patalpą bei pristatytas į Klaipėdos AVPK. Pažymi, kad apie tai, kad bus naudojama fizinė prievarta ar kitos specialios priemonės, įspėtas nebuvo. Taip pat prieš fizinės prievartos naudojimą, jokie pareigūnų reikalavimai aiškiai išsakyti nebuvo.

4.2. Be to, nurodoma, jog teismo nurodyti įrodymai neteikia pagrindo D. Z. veiksmų kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Tai, kad D. Z. atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, kurie atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalį nusižengimą, teismas pripažino visiškai įrodytais remdamasis šiais duomenimis: byloje esančiais policijos pareigūnų užfiksuotais vaizdo įrašais, policijos pareigūnų surašiusių D. Z. administracinį nusižengimą duotais parodymais, jų tarnybiniais pranešimais ir administracinio nusižengimo protokolu bei Institucijos priimtu nutarimu. Pažymi, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir iniciavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie be jokių abejonių patvirtintų administracinio nusižengimo protokolu D. Z. inkriminuojamus veiksmus.

4.3. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, pateiktuose vaizdo įrašuose ir teismo metu duotuose parodymuose, kurie užfiksuoti garso įraše, yra daug prieštaravimų ir neatitikimų. D. Z. jokiais tyčiniais ar netyčiniais veiksmais netrukdė pareigūnams atlikti savo pareigas. Vadovaujantis liudytojo E. Z. parodymais, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad buvo savęs kaip pareigūno iškėlimas aukščiau prieš kitus asmenis, išankstinis nusistatymas prieš D. Z., kad jį sulaikyti, provokavo konfliktinę situaciją, iš anksto išsikvietė papildomą ekipažą, kad sulaikyti D. Z., nors pastarasis nieko nebuvo padaręs, jokio administracinio nusižengimo. Nurodo, kad iš liudytojo A. B. parodymų matyti, jog pareigūnas negalėjo prisiminti kaip D. Z. atsisakė pateikti asmens dokumentą. Taip pat skunde nurodoma, kad iš filmuotos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė profesinius ir etikos reikalavimus, bendravo neformaliai, patys provokavo konfliktinę situaciją, grasino nušauti šunį. Institucijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai skiriasi kardinaliai. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas rėmėsi Institucijos pareigūnų paaiškinimais, jų tarnybiniais pranešimais, tačiau atkreipia dėmesį, kad pačių policijos pareigūnų teisme duoti parodymai nesutampa ir nesutampa su Institucijos pateikta vaizdo medžiaga.

4.4. Be to, pažymima, kad D. Z. pripažino, kad asmeniškai jam nebuvo pareikštas reikalavimas pateikti asmens dokumentą ar pasakyti savo asmens duomenis, nebuvo nurodytos ir kokios gali būti dokumento nepateikimo pasekmės. Asmens tapatybę pareigūnai gali nusistatyti pagal pateiktus asmens duomenis, gyvenamąją vietą, nes visi turi mobilias darbo vietas. Pareigūnai turėjo pakankamai laiko paprašyti D. Z. atnešti iš namų asmens dokumentą ar pagal pateiktus jo asmens duomenis, kurių jie neklausė, patikrinti ir nusistatyti tapatybę, tačiau to nepadarė. Pareigūnai pasirinko panaudoti eilę specialių priemonių ir sulaikyti D. Z. bei pristatyti į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2021 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

5.1. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, kad policijos pareigūnai, siekdami nutraukti neblaivių asmenų, tame tarpe ir D. Z., daromą teisės pažeidimą viešoje vietoje, veikė teisėtai ir itin profesionaliai, ir prievartą D. Z. atžvilgiu panaudojo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes, tiek kiek reikėjo teisėtam tikslui pasiekti. Policijos pareigūnai pakankamai ilgai įkalbinėjo D. Z. nutraukti neteisėtus veiksmus (nustoti keiktis viešoje vietoje ir pan.), nutraukti agresyvų elgesį policijos pareigūnų atžvilgiu, suteikdami jam galimybę, tačiau jų pastangos nebuvo sėkmingos. Pažymi, kad D. Z. galėjo ir privalėjo suprasti bei valdyti savo veiksmus, suprasti kilsiančias neigiamas pasekmes, taip pat turėjo galimybę įvykdyti teisėtus policijos pareigūnų jam duodamus nurodymus, nesipriešinti sulaikomas. Policijos pareigūnai panaudojo fizinę prievartą tik tada, kai psichinė prievarta nebuvo veiksminga.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. Z. neginčija padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, tačiau neigia padaręs ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, teigdamas, kad jo kaltė yra paremta netinkamai įvertintais įrodymais. Sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais aukštesniajam teismui pagrindo nėra.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

8. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės normos dispozicija suponuoja pareigą administracinio nusižengimo protokole nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo.

9. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad policijos pareigūnų pareiga prieš imantis fizinės prievartos (fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių naudojimo) asmens atžvilgiu pirmiau panaudoti psichinės prievartos priemones (išaiškinimą, nurodymą, reikalavimą atitinkamai elgtis, išaiškinant nepaklusimo pasekmes), kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 27 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju liko neįgyvendinta, ir todėl pagrįstai kaltinimo dalį, kad D. Z., priešindamasis sulaikymui, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, šalino iš kaltinimo kaip neįrodyta. Apylinkės teismas, darydamas minėtą išvadą, ją išsamiai motyvavo, todėl apygardos teismas dėl šio kaltinimo šalinimo plačiau nepasisakys.

10. Pažymėtina, kad Policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Apygardos teismo vertinimu, policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, vadovaujantis policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą teisę turėjo teisę reikalauti pateikti asmens dokumentą.

11. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, atlikęs įrodymų vertinimą motyvuotai pripažino, kad D. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 1 dalyje. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. Z. nesutinka, kad jis nevykdė atvykusių pareigūnų teisėtų reikalavimų, nes nebuvo įspėtas apie jokią gresiančią atsakomybę, niekas jam nenurodė jokio pažeidimo, jam asmeniškai nebuvo pareikštas reikalavimas pateikti asmens dokumentą ar pasakyti savo asmens duomenis, visgi, šią jo dėstomą versiją paneigia tiek liudytojų policijos pareigūnų parodymai, tiek vaizdo įrašuose užfiksuoti D. Z. ir pareigūnų pokalbis ir veiksmai. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį užtraukia bet kokie asmens veiksmai, kuriais jis akivaizdžiai nevykdo bent vieno teisėto policijos pareigūno nurodymo ar reikalavimo.

12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad D. Z. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovavosi nuosekliais ir išsamiais liudytojų policijos pareigūnų E. Z., A. B. ir A. Š. parodymais, kuriais partvirtintos administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos aplinkybės, taip pat šias aplinkybes patvirtinančiu vaizdo įrašu, t. y. duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė pagrįstas ir faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas dėl D. Z. kaltės. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. 22.59 val. neprisistatęs asmuo pranešė, kad kaimynai kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kelia triukšmą, loja šunys, laksto nepilnamečiai vaikai, yra šūkaujama, namo gyventojai negali ilsėtis. Liudytojas E. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. važiavo pagal iškvietimą, kad laksto palaidas šuo ir yra triukšmaujama. Nurodo, kad tik išlipus iš tarnybinio automobilio, asmeniui nebūna skaitoma teisiniu reikalavimu, bet šiuo atveju neformaliai buvo pareikalauta D. Z. šunį prisirišti arba palaikyti, nes buvo padarytas administracinis nusižengimas (Klaipėdos rajono savivaldybėje šunys turi būti su antsnukiu bei pririšti prie pavadėlio). Dėl to asmens buvo pareikalauta pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nes buvo siekiama tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą. Pareikalavus asmens pateikti dokumentą, D. Z. nurodė, kad jo nepateiks. Liudytojo E. Z. parodymus patvirtino ir A. B. bei A. Š. duoti parodymai.

13. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pareigūnų teisme duoti parodymai nesutampa ir nesutampa su Institucijos pateikta vaizdo medžiaga. Priešingai, liudytojų parodymus patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga. Iš vaizdo medžiagos nustatyta, kad atvykus pareigūnams į įvykio vietą joje buvo du vyrai – D. Z. ir R. P., kurie rankose laiko taures su skysčiu, taip pat mažamečiai vaikai, ir palaidas šuo. Pareigūnas D. Z. paprašo palaikyti šunį, nurodo, kad Klaipėdos mieste šunį privaloma vedžioti pririštą. D. Z. nurodo, kad nemato reikalo pririšti šunį. Pareigūnas paklausia, jeigu jį šuo puls ir šuo bus nušautas ar tada matytų reikalą. D. Z. atsako pareigūnui, kad jis jį užmuš. Pareigūnas perklausia ar užmuš, D. Z. atsako, kad taip. Toliau pareigūnas paklausia, kodėl vyrai vartoja alų viešoje vietoje. D. Z. nurodo, kad vartoja savo teritorijoje, kieme, čia gyvena. Pareigūnas nurodo, kad tai ne sava teritorija, kad stovima ant šaligatvio, takas visiems prieinamas. D. Z. vis kartoja „nepradėk“ ir pareigūnas nurodo, kad bus surašytas protokolas. D. Z. sako „baik“, vartoja necenzūrinius žodžius, tada pareigūnas pareikalauja pateikti asmens dokumentą. D. Z. atsako, kad negali, nes yra su sportinėmis kelnėmis. Pakartojamas reikalavimas pateikti asmens dokumentą, nurodoma, kad asmuo privalo pateikti, kai yra reikalaujama. Kaip matyti, vaizdo medžiaga patvirtina tai, kad D. Z. atsisakė vykdyti policijos pareigūnai reikalavimą pateikti asmens dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. Z. nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas administracinio nusižengimo padarymą, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad šioje byloje D. Z. kaltė padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Apylinkės teismas institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, dėl visų esminių apelianto skundo teiginių išsamiai pasisakyta, nurodyti aiškūs skundo atmetimo argumentai, su kuriais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. atstovės advokatės Kristinos Vezbergaitės skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė