Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. N. (I. N.) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybėn įgijo negyvenamąsias patalpas – 20 kv. m garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, jog 2012 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas valdo negyvenamąsias patalpas – 20 kv. m. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog garažas faktiškai priklausė L. M. ir jos sutuoktiniui E. M. (garažo perdavimo momentu buvo miręs), jį pastatė 1974 metais. Kadangi nebuvo išlikusių statybą leidžiančių dokumentų, todėl garažas nebuvo įteisintas kaip E.ir L. M. nuosavybė ir pareiškėjas, pradėjęs naudotis daiktu negalėjo sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties su garažo savininke L. M.. Pareiškėjas naudojosi garažu L. M. sutikimu bei pagal jam išduotą įgaliojimą turėjo teisę sutvarkyti sandoriui reikalingus garažo įteisinimo dokumentus. Bet atlikti garažo perleidimo sandorio nespėjo, nes L. M. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad po E. M. ir L. M. mirties liko turto paveldėtojai nėra, niekas pretenzijų į pareiškėjo valdomą turtą per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjui teismo sprendimu nustatytas garažo valdymo faktas, nepareiškė. Pareiškėjo garažo valdymo faktas buvo įregistruotas registre, šie duomenys buvo viešai prieinami. Nurodė, jog visą nurodyto turto valdymo laikotarpį pareiškėjas naudojosi turtu teisėtai, kaip savu, išlaikė jį, pagerino, sutvarkė elektros instaliaciją, mokėjo už sunaudojamą elektros energiją, žemės mokestį. Mano, kad yra visos būtinos sąlygos nustatyti juridinį faktą dėl jo nuosavybės teisės įgijimo į garažą pagal įgyjamąją senatį.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas I. N. valdo negyvenamąsias patalpas – 20 kv. m garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 13 d.

Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas, o būtent negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1974, statybos pabaigos metai – 1974, bendras plotas – 20 kv. m, pagrindinis plotas – 20 kv. m. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą viešajame registre nėra įregistruota, tačiau yra įregistruota kita daiktinė teisė – valdymas, valdytojas – I. N., įregistravimo pagrindas – Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktais gyventojų registro duomenimis nustatyta, jog L. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė našle (duomenys neskelbtini). L. M. turėjo vaiką J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis palikimo, atsiradusio po E. M. mirties, kaip ir palikimo, atsiradusio po L. M. mirties, priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktai nėra registruoti.

Pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie mokamus mokesčius už elektrą paslaugų teikėjams, žemės nuomos mokestį.

Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis); 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015 ir kt.). Pažymėtina, jog netenkinus bent vienos sąlygos, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas teisėtai įgijo, nepertraukiamai, atvirai, sąžiningai valdo nekilnojamąjį daiktą: negyvenamąsias patalpas – 20 kv. m garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjo valdymo faktas viešajame registre įregistruotas nuo 2012 m. lapkričio 20 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendime c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog pareiškėjas garažu naudojasi nuo 2007 m., tokiu būdu byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas negyvenamąsias patalpas valdo daugiau nei 10 metų.

Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamus, byloje nėra gauta (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 533 straipsnis). Aplinkybių, numatytų CK 4.69 straipsniu 2 ir 3 dalyse, kurios užkirstų kelią nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie nuosavybės teisės įgijimą, nenustatyta.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo negyvenamąsias patalpas – 20 kv. m. ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šį turtą įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas I. N. (I. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas – 20 kv. m garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodomas adresas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.