- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- e2-42964-918/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36076-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- Compensa Life Vienna Insurance Group SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- UAB „GSM apsauga“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Compensa Life Vienna Insurance Group SE, Lietuvoje veikiančio per Compensa Life Vienna Insurance Group SE filialą, ieškinį atsakovui UAB „GSM apsauga“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Compensa Life Vienna Insurance Group SE, Lietuvoje veikiantis per Compensa Life Vienna Insurance Group SE filialą, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „GSM apsauga“ 474,23 EUR žalos atlyginimą regreso tvarka, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo siųsti jo registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. Atsakovui pakartotinai išsiuntus minėtus procesinius dokumentus jo registruotos buveinės adresu ir praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonė Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16-17). Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad 2016 m. balandžio 9 d. Vilniaus mieste, Apkasų g., J. P., vairuodamas transporto priemonę Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino transporto priemones Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-7121-716/2016 J. P. buvo pripažintas kaltu dėl sukelto eismo įvykio ir apgadintų automobilių (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 3 dalis). Transporto priemonės Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir draudėjas yra atsakovas. Ieškovas dėl minėto eismo įvykio nukentėjusiems asmenims išmokėjo 474,23 EUR dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 26,27). Žalos dydį patvirtina byloje pateiktos žalos sąmatos (e. b. l. 18-24). 2016 m. rugpjūčio 19 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (e. b. l. 14). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitę su ieškovu, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. O tuo atveju jei padaroma žala, asmuo privalo ją visiškai atlyginti tam asmeniui, kuriam ji padaryta. Jei civilinės atsakomybės draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, subrogacija įvyksta naudos gavėjui gavus draudimo išmoką, t. y. tada draudikui atsiranda teisė vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta ieškovo teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nagrinėjamu atveju J. P., vairavęs darbdaviui UAB „GSM apsauga“ priklausančią transporto priemonę Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-7121-716/2016 buvo pripažintas kaltu dėl sukelto eismo įvykio ir apgadintų automobilių pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 3 dalį. Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tokiu būdu spręstina, kad atsakovui tenka su minėtu eismo įvykiu susijusios pasekmės, t. y. ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi ieškovas nukentėjusiems nuo eismo įvykio automobilių savininkams sumokėjo draudimo išmoką, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo 474,23 EUR nuostolių atlyginimo regreso teise yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (474,23 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 15 EUR žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „GSM apsauga“, į. k. 300886695, ieškovo Compensa Life Vienna Insurance Group SE, Lietuvoje veikiančio per Compensa Life Vienna Insurance Group SE filialą, į. k. 304080146, naudai 474,23 EUR (keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 23 centų) žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (474,23 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.