Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui I. N. (I. N.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prievolės kreditoriui paskirstymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad nėra prasmės tęsti santuoką, santuoka yra tik formali, be to, kol ieškovė nėra išsituokusi, ji negali sudaryti kitos santuokos. Atsakovas santuokos išlikimui abejingas, byla nesidomi.

4. Teismo posėdyje nedalyvavo ieškovės ir trečiojo asmens atstovai, apie bylą informuoti tinkamai, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsakovas apie bylą ir teismo posėdį informuotas tinkamai, prašymų negauta. Neatvykusių asmenų dalyvavimas bylos nagrinėjime nėra pripažintas būtinu, todėl byla nagrinėta ieškovės ir trečiojo asmens atstovams, taip pat atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką 2008-06-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 415. Santuokos metu šalys bendrų vaikų nesusilaukė. VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu nėra įregistruota transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis šalys santuokos metu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Ieškovė turi įsiskolinimą kreditoriui „GelvoraSergel”. Duomenų, apie atsakovo galimus kreditorius, nenustatyta. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šalių atžvilgiu priverstiniai skolų išieškojimai nėra vykdomi.

Dėl santuokos nutraukimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.

7. Ieškovė pageidauja, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nuomonės ar nesutikimo dėl santuokos ir jos nutraukimo pagrindo nepareiškė, todėl laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo pagrindo ginčo tarp šalių nėra.

8. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

9. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2012 m. kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo ieškovė neįrodinėja, tačiau ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, tai yra, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nuo pat šeimyninio gyvenimo pradžios šalys gyveno skirtingose valstybėse, laikui einant, dėl tokio gyvenimo būdo ir atstumų, sutuoktinių jausmai atšalo. Šiuo metu šalys jokių santykių nebepalaiko.

11. Nustatyta, kad šalys jau 12 metų bendro ūkio neveda, atsakovas su ieškove ryšių nepalaiko. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę ilgą laiką, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, kad išsaugoti šeimą, todėl negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi.

12. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

14. Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, taip pat ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas neįgijo nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių bendras turtas nedalintinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

16. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis).

17. Ieškovė neginčija, kad įsiskolinimas pradiniam kreditoriui UAB „Tele2” yra asmeninio pobūdžio, todėl sutinka, kad po santuokos nutraukimo, skola būtų pripažinti jos asmenine prievole naujajam kreditoriui UAB „GelvoraSergel”. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, duomenų, kad ieškovė su kreditoriumi atsiskaitė, nepateikta.

18. Kreditorius prieštaravimų dėl prievolės pobūdžio, skolos kreditoriui pripažinimo asmenine ieškovės prievole, nereiškė, todėl prievolė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „GelvoraSergel” pripažintina asmenine ieškovės prievole (CK 3.112 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2023-05-29 sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

20. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistini 110 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

21. Pagal pateiktą 2024-05-15 pažymą teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 321,54 Eur, kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, sudaro 15,86 Eur, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. N. (I. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2008-06-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – N., N..

Po santuokos nutraukimo prievolę trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „GelvoraSergel” pripažinti asmenine ieškovės A. N. prievole.

Priteisti valstybei iš atsakovo I. N. (I. N.) 321,54 Eur (tris šimtus dvidešimt vieną eurą 54 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo I. N. (I. N.) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo I. N. (I. N.) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.