- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- 1S-119-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00686-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- E. N.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. N. (toliau – ir kaltinamasis) gynėjo advokato Augustino Vaičiūno (toliau – ir gynėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo E. N. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno prašymas dėl baudžiamųjų bylų sujungimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1467-1155/2025, kurioje E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 14 d. gautas kaltinamojo E. N. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno prašymas dėl baudžiamųjų bylų Nr. 1-199-1055/2025 ir Nr. 1-1467-1155/2025 sujungimo. Prašyme nurodoma, kad sujungus baudžiamąsias bylas, jos bus greičiau išnagrinėtos, nes abi bylos perduotos nagrinėti tam pačiam teismui, yra pradinėje jų nagrinėjimo stadijoje, jose bus tiriami, nagrinėjami bei vertinami tie patys rašytiniai duomenys ir įrodymai, apie tas pačias faktines aplinkybes bus apklausiami tie patys asmenys. Kaltinamojo gynėjo teigimu, bylų nagrinėjimo atskirai rezultate, skirtingų sudėčių teismai gali padaryti skirtingas išvadas dėl tų pačių duomenų, faktinių aplinkybių, įrodymų, kas nederėtų su tinkamu baudžiamojo proceso paskirties ir tikslų įgyvendinimu bei su proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų užtikrinimu. Gynybai žinoma, kad E. N. bylai reikšmingų duomenų ir įrodymų yra ir D. J. byloje. Galimai ir atvirkščiai. Visa tai patvirtina aptariamų bylų sujungimo būtinybę ir koreliavimą su teise.
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi šis kaltinamojo gynėjo prašymas buvo atmestas. Teismas nurodė, kad nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sujungti nurodytas baudžiamąsias bylas, nes E. N. ir D. J. nėra kaltinami bendrininkavimu, kelių nusikalstamų veikų, nagrinėjamų atskirose baudžiamosiose bylose, įvykdymu, baudžiamosios bylos nėra laikytinos priešpriešinėmis viena kitos atžvilgiu. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad baudžiamoji byla Nr. 1-1467-1155/2025 dar nėra pradėta nagrinėti iš esmės, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-1055/2025 įrodymų tyrimas jau yra pradėtas, abejose bylose kaltinimai pareikšti skirtingiems asmenims ((duomenys neskelbtini)) dėl skirtingų nusikalstamų veikų įvykdymo, kiekvienam kaltinamajam atskirai inkriminuojamų skirtingų teisės aktų specialiųjų nuostatų pažeidimo bei inkriminuojami nusikalstami veiksmai galimai buvo įvykdyti beveik 5 metų laikotarpiu, skiriančiu skirtingose bylose nagrinėtinas aplinkybes. Teismas sprendė, kad nors abejose bylose pareikšti kaltinimai sietini tuo aspektu, kad galimų sandorių tvirtinimo metu galimai dalyvavo ta pati nukentėjusioji I. J., tačiau nukentėjusiosios būklė 5 metų laikotarpiu galėjo būti skirtinga, dėl ko skirtingose bylose, vertinant pareikštų kaltinimų pagrįstumą, bus tiriami įrodymai, galimai siejant juos su konkrečiu laikotarpiu. Teismas, pasisakydamas dėl apklaustinų liudytojų, pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-1055/2025 nuspręsta tam tikrų liudytojų neapklausti, o apklausti tik vieną liudytoją, kas iš esmės leistų baudžiamąją bylą Nr. 1-199-1055/2025 nagrinėjant atskirai, išnagrinėti greičiau ir operatyviau nei baudžiamąją bylą Nr. 1-1467-1155/2025. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad baudžiamosiose bylose bus nagrinėjamos ir vertinamos skirtingos aplinkybės, reikšmingai nutolusios laike, sujungimas nelemtų jų greitesnio, ekonomiškesnio ir teisingesnio išnagrinėjimo, priešingai, galimai nagrinėjama atskirai baudžiamoji byla Nr. 1-199-1055/2025 būtų išnagrinėta greičiau, todėl kaltinamojo gynėjo prašymą atmetė.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo argumentai
4. Kaltinamojo E. N. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-1467-1155/2025 ir Nr. 1-199-1055/2025. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1 Skundžiama nutartis prieštarauja baudžiamojo proceso esmei, tikslams ir nepagrįstai riboja kaltinamųjų teisę į išsamų, objektyvų ir visapusišką bylos išnagrinėjimą, teisingo baigiamojo akto priėmimą. Pasak kaltinamojo gynėjo, abi bylos yra pradinėje jų nagrinėjimo stadijose, o sprendimas dėl liudytojų apklausų nevykdymo nelemia išvados, kad šie liudytojai nebus apklausti proceso eigoje. Be to, kaltinamojo gynėjas, cituodamas teismų praktikos nuostatas, pažymi, kad tokiose situacijose, kai skirtingose bylose nagrinėjamos glaudžiai susijusių aplinkybės, procesų dubliavimasis, kai tie patys procesų dalyviai dalyvauja atskiruose procesuose, nedera su pareiga derinti proceso greitumo, ekonomiškumo bei bylos nagrinėjimo išsamumo principus. Vien aplinkybė, kad pradinėje D. J. proceso stadijoje, buvo nuspręsta neapklausti liudytojų, negali būti laikoma pakankama priežastimi nesujungti bylų. Kaltinamojo gynėjo vertinimu, už proceso greitumo ir ekonomiškumo principus svarbiau susijusias bylas išnagrinėti išsamiai ir visapusiškai, išvengiant skirtingų išvadų dėl tų pačių duomenų ir užtikrinant teisingą jų išnagrinėjimą.
5.2 Skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad skirtingose bylose, vertinant kaltinimų pagrįstumą, bus tiriami įrodymai siejant juos su konkrečiu laikotarpiu, tačiau, kaltinamojo gynėjo teigimu, tai neatitinka bylų duomenų, kadangi abejose bylose ekspertizės aktu įvertinta nukentėjusiosios I. J. būklė. Pasak kaltinamojo gynėjo, tai patvirtina, kad abejose bylose vertinamos aplinkybės iš esmės tapačios, todėl nagrinėjant bylas kartu, būtų greitesnis, ekonomiškesnis procesas bei būtų išvengta galimai prieštaringų išvadų dėl tų pačių faktinių duomenų.
5.3 Skunde taip pat nurodoma, kad E. N. bylai reikšmingų duomenų ir įrodymų yra tik D. J. byloje, pavyzdžiui, duomenys apie tai, kad I. J. buvo patraukta atsakomybėn už jos padarytus teisės pažeidimus, apie kitas nukentėjusiosios I. J. psichiatrijos ekspertizes, kuriose aprašyta jos psichinė būklė įvairiais laikotarpiais. Abejoms byloms aptariamu laikotarpiu I. J. nebuvo pripažinta neveiksnia ir nebuvo atitinkamame registre, o tai reikšminga esmės atskleidimui, kas patvirtina būtinumą bylas sujungti, nes tik tokiu atveju įmanoma atskleisti visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertinti duomenų visumą. Pasak kaltinamojo gynėjo, abejose bylose turės būti tiriama nukentėjusiosios I. J. psichinė būklė įvairiais laikotarpiais, o tam bus poreikis apklausti ne selektyviai atrinktą dalį, bet visus asmenis, žinančius reikšmingų aplinkybių, kas paneigia skundžiamos nutarties motyvus dėl dalies liudytojų D. J. byloje neapklausimo.
5.4 Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad E. N. inkriminuoti ne tik (duomenys neskelbtini) garbės (etikos) kodekso pažeidimai, bet ir kaip D. J. – (duomenys neskelbtini) įstatymo nuostatų pažeidimai. Abi bylos susijusios su civilinės teisės normų aiškinimu, atribojimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. N. įkaltinta veika, kaip ir D. J., buvo kvalifikuojama pagal BK 229 straipsnį, kas, kaltinamojo gynėjo vertinimu, patvirtina bylų glaudų sąsajumą. Bylų atskiras nagrinėjimas lems įrodymų vertinimo klaidas, o tai nedera su tinkamu proceso tikslų įgyvendinimu, operatyvumu bei ekonomiškumo ir koncentruotumo principų užtikrinimu. Šiuo atveju abi baudžiamosios bylos perduotos nagrinėti tam pačiam teismui, yra analogiškoje, t. y. pradinėje nagrinėjimo stadijoje, jose neišvengiamai bus tiriami, nagrinėjami bei vertinami tie patys duomenys ir įrodymai, apie tapačias ir glaudžiai susijusias faktines aplinkybes bus apklausiami tie patys asmenys, sujungus bylas bus suderinti greitumo, ekonomiškumo bei išsamumo ir teisingo nuosprendžio priėmimo principai, todėl kaltinamojo gynėjo vertinimu, egzistuoja būtinybė panaikinti skundžiamą nutartį ir bylas sujungti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo E. N. gynėjo advokato A. Vaičiūno skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su kaltinamojo gynėjo skundu ir skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamos žemesniojo teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Žemesnysis teismas padarė teisingą išvadą, jog sujungti nurodytas baudžiamąsias bylas nėra pagrindo.
7. BPK 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kuriais turi vadovautis teismas spręsdamas klausimą dėl bylų sujungimo. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ir ar, tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui, t. y. teismas turi vertinti kiekvieną konkretų atvejį ir priimti sprendimą dėl bylų sujungimo tikslingumo. BPK nuostatų prasme, baudžiamųjų bylų sujungimas galimas tik siekiant greitesnio ir ekonomiškesnio jų išnagrinėjimo. Taigi bylų sujungimo tikslas – išspręsti baudžiamąsias bylas per kiek įmanomai trumpesnį laiko tarpą. Tačiau baudžiamojo proceso paskirtis yra nusikalstamas veikas atskleisti ne tik greitai, bet ir išsamiai bei tinkamai pritaikant įstatymą, t. y. siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo.
8. Kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, atskleisdamas teismų praktikos nuostatas dėl bylų sujungimo, įprastai sujungiamos bylos, kuriose keli asmenys kaltinami bendrininkavimu vienoje ar keliose nusikalstamose veikose arba kuriose vienas asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, jeigu tai padeda tas bylas išnagrinėti greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-306-895/2016 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad sprendimai dėl bylų atskyrimo priimami daugelyje bylų ir tai paprastai nekliudo teismams tirti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir kartu nepažeidžia kaltinamojo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2014, 2K-180-976/2017).
9. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis nustatyta, kad baudžiamoji byla Nr. 1-1467-1155/2025 su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta 2025 m. vasario 18 d., 2025 m. kovo 17 d. pasikeitė teismo sudėtis. Šioje baudžiamojoje E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje. Ši baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir ją rengiamasi nagrinėti pagal iš anksto numatytą teisiamųjų posėdžių grafiką. Pirmasis teisiamasis posėdis įvyko 2025 m. gegužės 7 d., tačiau įrodymų tyrimas nepradėtas.
10. Baudžiamoji byla Nr. 1-199-1055/2025 su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota 2024 m. rugsėjo 12 d. Šioje baudžiamojoje byloje D. J. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje. Baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, pirmasis teisiamasis posėdis įvyko 2024 m. lapkričio 7 d. 2025 m. vasario 24 d. pasikeitus teismo sudėčiai, 2025 m. gegužės 12 d. baudžiamosios bylos nagrinėjimas pradėtas iš esmės, pagarsintas kaltinamasis aktas.
11. Įvertinus atskirose baudžiamosiose bylose kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus, akivaizdu, kad šias bylas sieja tas pats subjektas – nukentėjusioji I. J., tačiau tai savaime nesudaro pagrindo sujungti atskiras bylas, kadangi aptariamose bylose kaltinimai pareikšti skirtingiems asmenims, jiems pareikšti kaltinimai nesutampa, be to, reikšmingai skiriasi ir kaltinimų apimtys – šioje baudžiamojoje byloje E. N. pareikštas kaltinimas dėl tęstinės tyčinės nusikalstamos veikos, galimai padarytos 2021 metais, kai tuo tarpu D. J. pareikštas kaltinimas dėl galimai vienos nusikalstamos veikos, padarytos dėl neatsargumo, epizodo 2016 metais. Be kita ko, kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-199-1055/2025, kurioje kaltinama D. J., duomenų, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. N. buvo apklausiamas kaip liudytojas, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu jo nutarta neapklausti. Šiuo aspektu, pritariant skundžiamos nutarties motyvams, pažymėtina, kad įstatyme numatytas skirtingas baudžiamojo proceso subjektų vaidmuo įrodinėjimo procese, t. y. teisės aktai formuluoja draudimą naudoti prievartą siekiant priversti duoti parodymus prieš save, šeimos narius ar artimus giminaičius. Taigi, liudytojo ir kaltinamojo imunitetas skiriasi savo apimtimi, nes kaltinamasis turi teisę tylėti viso prieš jį nukreipto proceso metu, tuo tarpu liudytojas gali neduoti parodymų tik dėl to, kas susiję su jo padaryta nusikalstama veika. Todėl sujungiant baudžiamąsias bylas kartu, vienoje baudžiamojoje byloje būtų nagrinėjami ir kaltinamajam E. N. turint dvejopus skirtingus procesinius statusus bei kitai kaltinamajai D. J. pareikšti tarpusavyje nesusiję kaltinimai dėl atskirų, skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingu laiku padarytų nusikalstamų veikų, kurių sujungimas, priešingai nei teigiama skunde, tik apsunkintų bylų teisingą išnagrinėjimą ir tiesos nustatymą įrodinėjimo procese. Atsižvelgiant į tarpusavyje nesusijusius kaltinamuosius, besiskiriančią kaltinimų apimtį, nėra pagrindo sujungti šias bylas. Vien aplinkybės, kaip teigiama skunde, jog ir kaltinamajam E. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 229 straipsnį ar yra tapačių duomenų, patvirtina tik bylų pobūdžio panašumą, tačiau neleidžia daryti išvados, kad baudžiamąsias bylas reikalinga nagrinėti kartu.
12. Iš E. N. ir D. J. skirtingose baudžiamosiose bylose pareikštų kaltinimų matyti, kad atskirose bylose nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, t. y. skiriasi tiek nusikaltimų padarymo laikas, tiek padarymo būdas, nusikalstamos veikos nėra susietos tarpusavyje, taigi bylos nėra susijusios tarpusavyje. Priešingai nei teigiama skunde, baudžiamosios bylos yra skirtingose teisminio nagrinėjimo stadijose. Jau minėta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-1055/2025 yra pradėtas įrodymų tyrimas, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-1467-1155/2025 įrodymų tyrimas dar nebuvo pradėtas. Tai, kad baudžiamosiose bylose yra tas pats nukentėjęs asmuo – I. J. ar galimai pažeistos tų pačių teisės aktų, kaip Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) įstatymo, nuostatos, patvirtina šių bylų pobūdžio panašumą, tačiau nepagrindžia minėtų bylų sujungimo tikslingumo. Skiriasi ir nagrinėjamų bylų apimtis tiek pagal kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtį, tiek pavojingumo pobūdį, todėl šių bylų sujungimas neturės teigiamos įtakos nagrinėjimo išsamumui, tačiau priešingai, šių bylų sujungimas lems žymiai vėlesnį sprendimo priėmimą kaltinamųjų, kurie nėra kaltinami nusikalstamų veikų padarymu veikiant bendrininkų grupe, atžvilgiu ir užvilkins procesą, tuo pačiu pažeis įstatyme nustatytą teismo pareigą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti sprendimą. Tokiu būdu nebus įgyvendinti proceso ekonomiškumo, efektyvumo ir greitumo principai. Žemesniojo teismo sprendimas nesujunti šių dviejų baudžiamųjų bylų, leis šias bylas išnagrinėti greičiau, operatyviau ir ekonomiškiau.
13. Skunde nepagrįstai nurodoma, jog baudžiamųjų bylų sujungimas dėl tapačių duomenų padės išvengti skirtingų teismo išvadų dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas konkrečią baudžiamąją bylą, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visuma vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, todėl yra nesaistomas kitoje tame pačiame teisme lygiagrečiai nagrinėjamoje byloje, pavyzdžiui, dėl prieš tą patį nukentėjusįjį asmenį galimai padarytos nusikalstamos veikos, priimto sprendimo ir duomenų vertinimo. Pabrėžtina ir tai, kad baudžiamajame procese nenustatyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės galėjo būti tirtos ir yra išdėstytos bei įvertintos priimtame nuosprendyje. Kaltinamasis ir jo gynėjas, manydami, jog tam tikri duomenys, nesantys nagrinėtinoje baudžiamojoje byloje, gali turėti reikšmės tiriant ir nagrinėjant bylą, gali patys teikti tokius duomenis medžiagos papildymui arba prašyti teismo juos išreikalauti iš gydymo įstaigų ar atitinkamų registrų. Nepaisant to, kad baigus ikiteisminį tyrimą kaltinamojo gynėjas pateikė analogišką prašymą prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos visus duomenis apie nukentėjusiosios I. J. traukimą atsakomybėn už teisės pažeidimus ir toks prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo vertinami nukentėjusiosios veiksmai BK normų kontekste, todėl rinkti nukentėjusį asmenį charakterizuojančius duomenis (teistumo ar administracinių nusižengimų) nebuvo ir nėra teisinio pagrindo, neužkerta kelio teikti ar prašyti papildyti bylos medžiagą atitinkamais duomenimis ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad baudžiamųjų bylų Nr. 1-1467-1155/2025 ir Nr. 1-199-1055/2025 nagrinėjimas atskirai nepažeidžia proceso dalyvių teisių, nekliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylas bei priimti teisingus baigiamuosius aktus. Todėl sujungti baudžiamąsias bylas nėra pagrindo ir tokį kaltinamojo gynėjo prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi atmetė pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Atmesti kaltinamojo E. N. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.