Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1–10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba, ir VGTPT) 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-2343-10357 (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. birželio 20 d. prašymą, reg. Nr. (2.2) VTP-1-2343 (toliau – ir 2016 m. birželio 20 d. prašymas), ir priimti atitinkamą (patenkinamą) sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (toliau – VGTPĮ, ir Įstatymas); 3) priteisti 100 eurų turtinei ir 100 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2016 m. birželio 20 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, kuriame prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą skundo į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) parengimui. Tarnyba priėmė skundžiamą Tarnybos sprendimą, kuriuo, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, pagal pareiškėjo 2016 m. birželio 20 d. prašymą. Pareiškėjas su Tarnybos sprendimu nesutiko ir nurodė, kad jis prieštarauja fundamentalioms žmogaus teisėms, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) draudžia bet kokią diskriminaciją dalyje dėl teisminės gynybos. Pareiškėjas akcentavo, kad yra valstybės išlaikomas asmuo, kuris gyvena iš menkos socialinės pašalpos. Pareiškėjas garantuojamos teisinės pagalbos neteks visam laikui, kadangi dėl susidariusios socialinės padėties jis niekados nesugebės atsakovui atiduoti susidariusios skolos. Senaties terminas išieškoti į valstybės biudžetą priteistą 1 360,64 litų (394,07 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą jau suėjęs, todėl atsakovas prarado teisę reikalauti nurodytos skolos. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad jo situacijoje buvo daug priešingų teismų sprendimų nagrinėjant ankstesnius skundus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. vasario 29 d. suvienodino praktiką. Remdamasis šia praktika, atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą. Pareiškėjas pažymėjo, kad skola buvo suklastota, teismo sprendimas, kuriuo priteista skola, jau įsiteisėjo. Pareiškėjas pažymėjo, kad LVAT 2016 m. vasario 29 d. nutartimi remtis nereikėtų, nes tai yra individualus atvejis, kuris nagrinėtas tik dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo. Pareiškėjui teisminę gynybą garantuoja tarptautiniai teisės aktai, taip pat teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Pareiškėjas nurodė, kad kreipsis į EŽTT, Europos Komisiją ir kitas institucijas dėl savo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad be advokato negalės įrodyti žalos, tačiau padaryta žala yra akivaizdi. Jis patyrė turtinę žalą, nes turėjo sumokėti už kopijavimo ir vertėjo paslaugas, tačiau apmokėjimo kvitų neturėjo, todėl prašė kompensuoti tik minimalią išlaidų sumą. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad daug metų kovojo su biurokratine sistema.