- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- eII-115-831/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00043-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pažeidėjas
- V. Ž.
nedalyvaujant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Marijampolės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimo priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_NN1-1992-2025 (ROIK:25268177422) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiasis tyrėjas D. M. 2025 m. balandžio 25 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje 64-ANR_NN1-1992-2025 (ROIK:25268177422), kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 4 dalyje. Jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 70 eurų piniginė bauda. Už tai, kad jis 2025 m. balandžio 12 d. 10.29 val. vairuodamas transporto priemonę kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido pėsčiojo, kuris stovėjo prieš pat eismo juostą ir laukė galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją.
Šalies argumentai
V. Ž. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad jam ši nuobauda paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti naikinama, o administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta, kadangi jis Skundžiamame nutarime tuoj pat po tariamo nusižengimo Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus specialistui, rašant administracinio nusižengimo protokolą, matėsi, kad neįsigilinta į situaciją, pažiūrėta į situaciją abstrakčiai, momentas, kai pėsčiasis stabteli netoli pėsčiųjų perėjos ir važiuojantis per perėją jo automobilis. Jam atrodė, kad pėsčiasis stovėjo laukė nežinia kiek laiko. Tai matosi iš pareigūno klausimų ir paties atsakymų, kai jis nesutiko su jo inkriminuojamu nusižengimu: Kas ėjo, moteris, nesvarbu koks pėsčiasis, iš kur ėjo, iš priekio - važiuojamąja dalimi? Skundžiamame nutarime, vėliau priimant sprendimą, neįvertintos visos aplinkybės, o tik momentas, kai pėsčiasis stabtelėjo. Pėsčiojo stabtelėjimas vertinamas kaip stovėjimas ir laukimas. Tai du skirtingi veiksmai. Įstatyme aiškiai parašyta, kad stovintį ir laukiantį prie pat eismo juostos. Ką reiškia prie pat eismo juostos patikslinta skliausteliuose, kad tai važiuojamosios dalies kraštas. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad pėsčiasis tik stabtelėjo net nepriėję prie važiuojamosios dalies krašto, kad įvertintų situaciją, prieš einant per perėją, tai yra įvertintų važiuojančio automobilio greitį, atstumą ir kt. ar saugu eiti per perėją. Teisingai įvertinęs situaciją nesiruošė tą pačią akimirką eiti, nepriėjo prie važiuojamosios dalies krašto, kadangi jo automobilis buvo per arti privažiavęs perėjos. Pagal pėsčiosios veiksmus matosi, kad pėsčiasis vadovavosi Kelių eismo taisyklėmis. Pėsčiųjų pareigos, 44 straipsnio Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu . Jis pėsčiojo ėjimą ir stabtelėjimą aiškiai matė ir įvertino. Pėsčiasis buvo moteris, kuri eidama nekalbėjo nei mob. ryšio telefonu, nei buvo užsiėmusi kitais reikalais, aplamai su niekuo nekalbėjo, nes ėjo viena, adekvačiai vertino situaciją. Jis buvo privažiavęs per arti perėjos, kad saugiai sustabdytų. Todėl, įvertinęs situaciją, niekam netrukdydamas, matydamas pėsčiąjį, neprieinant prie važiuojamosios dalies krašto, laikydamasis Kelių eismo taisyklių saugiai pravažiavo, nepažeisdamas nei pėsčiojo, nei kitų eismo dalyvių interesų. Skundžiamame nutarime dėl minimos perėjoje pakeltos perėjos ir sumažinto minimalaus greičio jam nesuprantama koks tas minimalus greitis. Kelio minimoje atkarpoje nėra pastatyta jokio kelio ženklo nurodančio minimalų ar maksimalų greitį. Pagal gyvenvietės reikalavimus minėtoje kelio atkarpoje leistinas maksimalus greitis yra 50 km/val. Pakelta perėja leistinam greičiui įtakos neturi. Važiavau mažesniu greičiu negu leistinas maksimalus. Kaip minėjo saugiai sustabdyti nebuvo galimybės dėl aukščiau pateiktų faktorių. Pagal KET teoriją ir praktiką važiuojant 50 km/val. greičiu, saugus sustojimo kelias, priklausomai nuo stabdžių sistemos, klimato sąlygų, padangų, vairuotojo reakcijos laiko ir kt. parametrų yra 30-40 m. Avariniu stabdymu stabdant atstumas sutrumpėja. Šiuo atveju nebuvo reikalo stabdyti avariniu stabdymu, kas gali iššaukti kitas pasekmes.
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie V. Ž. padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą, V. Ž. siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Institucijos nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Ž. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas byloje esančia medžiaga ir į bylą pateiktu vaizdo įrašu „M1866-(duomenys neskelbtini)7).mp4“. Vaizdo įraše matoma, kad prie pėsčiųjų perėjos prieina pėsčiasis ir laukia galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją. V. Ž. vairuojamas automobilis nesustoja prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleidžia stovinčio prie pėsčiųjų perėjos ir laukiančio galimybės į ją įžengti pėsčiojo. Skunde V. Ž. nurodo, kad pėsčiasis tik stabtelėjo, tačiau vaizdo įraše yra matoma, kad pėsčiasis priėjęs prie pėsčiųjų perėjos sustoja, stovi ir laukia galimybės į ją įžengti. Skunde nurodo, kad pėsčiasis nepriėjo prie važiuojamosios dalies krašto, tačiau vaizdo įraše matoma, kad pėsčiasis eidamas šaligatviu ir priėjęs pėsčiųjų perėją pasuka į dešinę pusę ir priartėja prie pėsčiųjų perėjos. Vis dėl to Kelių eismo taisyklių 30 punkte nėra nurodytas tikslus atstumas centimetrais ar metrais, kuris laikytinas „prieš pat važiuojamosios dalies kraštą“. Tačiau, atstumas turi būti saugus. Pėsčiasis ne tik, kad gali, bet ir privalo stovėti šik tek nutolęs nuo važiuojamosios kelio dalies, kad nebūtų kliudytas pravažiuojančių transporto priemonių dalių (pavyzdžiui, veidrodėlio). Asmuo pasirinkdamas saugų atstumą turi įsivertinti kelio dangą, oro sąlygas ir savo sveikatos būklę, kad paslydus, nukritus ar pablogėjus sveikatai neatsidurtų važiuojamojoje dalyje, ko pasėkoje eismo įvykio metu pasekmės būtų tragiškos. V. Ž. vairuojamo automobilio greitis prieš pėsčiųjų perėją potencialiai buvo mažesnis dėl šioje vietoje dėl įrengtos pakeltos pėsčiųjų perėjos. Taip pat ir vaizdo įraše yra matoma, kad V. Ž. važiuojant automobiliu per pėsčiųjų perėją ir ją pravažiavus automobilio greitis yra nedidelis. Taip pat greitis nebuvo didelis ir dėl priekyje susidariusios spūsties stovint transporto priemonėms prieš draudžiamą šviesoforo signalą. Pažymėtina, kad V. Ž. sustabdydamas savo vairuojamą automobilį prieš pėsčiųjų perėją nebūtų sukėlęs pavojaus eismo saugumui, kadangi buvo važiuojama nedideliu greičiu, taip pat nebuvo iš paskos važiuojančių kitų transporto priemonių. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti V. Ž. skundą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
V. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko skundą jame nurodytais argumentais. Papildomai parodė, kad prie perėjos jis buvo per arti privažiavęs, kad galėtų saugiai sustabdyti automobilį. Pareigūnai įvertino tik pačią akimirką kai pėsčioji stabtelėjo, tačiau neįvertino bendros situacijos. Pėsčiąją jis pastebėjo, tačiau suprato, kad sustabdyti saugiai gali nepavykti. Pėsčioji įvertino visą situaciją, kad jis yra per arti jau privažiavęs. Staigus stabdymas galėjo sukelti avarinę situaciją. Jis nepažeidė nei kitų vairuotojų nei pėsčiojo interesų. Jis vairavo apie 40 km greičiu, leistino greičio neviršino. Kai pastebėjo pėsčiąją jis buvo maždaug per du automobilius nuo perėjos. Mano, kad pareigūnai ne viską įvertino.
Marijampolės AVPK įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Administracinio nusižengimo protokole fiksuotos tokios pačios faktinės aplinkybės, kaip ir skundžiamame nutarime.
Vaizdo įraše fiksuota, kai prie pėsčiųjų perėjos prieina pėsčiasis ir laukia galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją. Automobilis HONDA ACCORD nesustoja prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleidžia stovinčio prie pėsčiųjų perėjos ir laukiančio galimybės į ją įžengti pėsčiojo. Matosi, kad pėsčiųjų perėjoje yra įrengta pakelta perėja, todėl automobilis greitį sumažino. Taip pat matoma, kad ir pravažiavus pėsčiųjų perėją automobilis važiuoja nedideliu greičiu.
V. Ž. žodinio bylos nagrinėjimo metu policijos komisariate prašė bylą nutraukti, kadangi nepadarė administracinio nusižengimo. Nurodė, kad pėsčiąją matė einant šaligatviu, kuris priėjo prie pėsčiųjų perėjos, stabtelėjo, kaip ir priklauso pagal kelių eismo taisykles praleido jį ir tada praėjo. Aiškiai matė, kad pėsčiasis jį pastebėjo, dėl ko pėsčiasis ir stabtelėjo, kad jį praleistų. Staigiai stabdyti nenorėjo, kad nesukeltų avarinės situacijos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.
Kelių eismo taisyklių 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo įuosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Skundžiamas nutarimas V. Ž. atžvilgiu, surašytas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 12 d. 10.29 val. vairuodamas transporto priemonę kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido pėsčiojo, kuris stovėjo prieš pat eismo juostą ir laukė galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją.
V. Ž. savo kaltę dėl minėto administracinio nusižengimo neigia. Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal pėsčiųjų pareigas įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Šiuo atveju jis aiškiai matė, kad pėsčioji jį pastebėjo, dėl ko pėsčioji ir stabtelėjo, kad jį praleistų. Jis pėsčiojo ėjimą ir stabtelėjimą aiškiai matė ir įvertino. Jis buvo privažiavęs per arti perėjos, kad saugiai sustabdytų. Todėl, įvertinęs situaciją, niekam netrukdydamas, matydamas pėsčiąjį, neprieinant prie važiuojamosios dalies krašto, laikydamasis Kelių eismo taisyklių saugiai pravažiavo, nepažeisdamas nei pėsčiojo, nei kitų eismo dalyvių interesų. Važiavo mažesniu greičiu negu leistinas maksimalus. Avariniu stabdymu stabdant atstumas sutrumpėja. Šiuo atveju nebuvo reikalo stabdyti avariniu stabdymu, kas gali iššaukti kitas pasekmes.
Teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, nėra pagrindo. Nors V. Ž. tiek duodant paaiškinimus policijos komisariate, tiek skunde bei teismo posėdyje savo kaltę neigė, tačiau šiuos jo argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, bei byloje pateiktas vaizdo įrašas „M1866-(duomenys neskelbtini)7).mp4“, iš kurio matyti, kad prie pėsčiųjų perėjos prieina pėsčioji ir laukia galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją. V. Ž. vairuojamas automobilis HONDA ACCORD nesustoja prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleidžia stovinčio prie pėsčiųjų perėjos ir laukiančio galimybės į ją įžengti pėsčiojo.
Skunde V. Ž. nurodo, kad pėsčiasis tik stabtelėjo, tačiau vaizdo įraše yra matoma, kad pėsčioji priėjusi prie pėsčiųjų perėjos sustoja, stovi kelias sekundes ir laukia galimybės į ją įžengti.
Skunde V. Ž. nurodo, kad pėsčioji stabtelėjo net nepriėjusi prie važiuojamosios dalies krašto, tačiau vaizdo įraše akivaizdžiai matoma, kad pėsčioji eidama šaligatviu ir priėjusi pėsčiųjų perėją pasuka į dešinę pusę ir priartėja prie pėsčiųjų perėjos. Nors Kelių eismo taisyklių 30 punkte nėra nurodytas tikslus atstumas centimetrais ar metrais, kuris laikytinas „prieš pat važiuojamosios dalies kraštą“. Tačiau, atstumas turi būti saugus. Pėsčiasis ne tik, kad gali, bet ir privalo stovėti šik tek nutolęs nuo važiuojamosios kelio dalies, kad nebūtų kliudytas pravažiuojančių transporto priemonių dalių (pavyzdžiui, veidrodėlio). Asmuo pasirinkdamas saugų atstumą turi įsivertinti kelio dangą, oro sąlygas ir savo sveikatos būklę, kad paslydus, nukritus ar pablogėjus sveikatai neatsidurtų važiuojamojoje dalyje, ko pasėkoje eismo įvykio metu pasekmės būtų tragiškos.
Taip pat skunde bei teismo posėdžio metu V. Ž. nurodė, kad pėsčiojo ėjimą ir stabtelėjimą aiškiai matė. Nurodė, kad pėsčiasis buvo moteris, kuri eidama nekalbėjo bei mobiliuoju telefonu, nei buvo užsiėmusi kitais reikalais, aplamai su niekuo nekalbėjo, nes ėjo viena. Šiuo atveju vairuotojas matydamas link pėsčiųjų perėjos einantį žmogų ir esant abejonei kaip jis elgsis privalėjo sustoti, o ne tęsti važiavimą.
Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad V. Ž. vairuojamo automobilio greitis prieš pėsčiųjų perėją buvo nedidelis dėl įrengtos pakeltos pėsčiųjų perėjos. Taip pat greitis nebuvo didelis ir dėl priekyje susidariusios spūsties stovint transporto priemonėms prieš draudžiamą šviesoforo signalą.
Skunde, bei teismo posėdžio metu V. Ž. nurodė, kad saugiai sustabdyti automobilį nebuvo galimybės, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad V. Ž. sustabdydamas savo vairuojamą automobilį prieš pėsčiųjų perėją nebūtų sukėlęs pavojaus eismo saugumui, kadangi buvo važiuojama nedideliu greičiu, taip pat nebuvo iš paskos arti važiuojančių kitų transporto priemonių.
Nors V. Ž. teigė, kad automobilio saugiai sustabdyti nebuvo galimybėms, tačiau teismas pažymi, kad pakelta perėja dar labiau įpareigoja vairuotoją elgtis atsakingai. Vairuotojas privalo sulėtinti greitį tiek kad galėtų saugiai sustoti, jeigu prie perėjos yra pėsčiasis arba jis artėja. Vairuotojas turi vertinti ne tik jau įžengusį į perėją pėsčiąjį, bet ir tą, kuris stovi prie perėjos, žiūri į kelią, aiškiai ruošiasi žengti. Faktas, kad vairuotojas jos neįvertino kaip rizikos, parodo jo nepakankamą dėmesingumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog V. Ž. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta byloje esančiais duomenimis. Marijampolės AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje 64-ANR_NN1-1992-2025 (ROIK:25268177422) dėl ANK 417 straipsnio 4 dalies priimtas pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai nesuteikia jokio teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
V. Ž. skundo netenkinti.
Marijampolės AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje 64-ANR_NN1-1992-2025 (ROIK:25268177422) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.