Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-5229-723/2018 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei O. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jos dalies atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad ¼ dalies rekonstruoto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklauso ieškovui, o jo ¾ dalys – atsakovei O. M.; atidalyti šį rekonstruotą ūkinį pastatą, priteisiant atsakovei ieškovui priklausančią ¼ jo dalį, o ieškovui iš atsakovės priteisiant 3 475,44 Eur piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi bylą nutraukė, priteisė atsakovei iš ieškovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad byloje teismo posėdis paskirtas 2018 m. gegužės 2 d. 13:30 val. Ieškovas bylą veda per advokatą E. M.. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama civilinė byla tvarkoma ir inicijuota elektroniniu būdu, ieškovo atstovui šaukimas buvo tinkamai išsiųstas 2018 m. balandžio 3 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą ir yra laikomas įteiktu sekančią darbo dieną, t. y. 2018 m. balandžio 4 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Be to, Liteke pažymėta, kad tą pačią dieną pačiam ieškovui siųsta paprastu paštu. Taigi apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovui buvo pranešta tinkamai įstatymų nustatyta tvarka, tačiau į bylos nagrinėjimą jis neatvyko. Dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, ieškovas nepateikė, todėl konstatuotina, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Ieškovas turi pareigą būti aktyvus ir domėtis bylos eiga.Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė atsiliepime ne tik nesutiko su ieškovo ieškiniu, bet ir pagrindė savo atsikirtimą 2013 m. vasario 5 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu byloje Nr. 2-5088-816/2013, kurioje ieškovas su atsakove pasirašytinai patvirtino taikos sutartį nurodydami, kad ieškovas atsisako reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo ir šalys nekilnojamojo dalintino turto neturi.Teismas nurodė, kad, pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o, pagal CPK 293 straipsnį, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškinys nepaliekamas nenagrinėtas, bet byla nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-95-403/2018).Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovės nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ieškovas kreipėsi su ieškiniu, tačiau į paskirtą teismo posėdį neatvyko, nustatytu terminu dubliko nepateikė), teismas patenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisdamas atsakovei iš ieškovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas J. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priėmęs ieškinį, iš esmės suteikė ieškovui pagrįstą lūkestį, kad byla bus išnagrinėta ir ieškovo pažeistos teisės apgintos. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5088-816/2013 yra nutraukęs santuoką su atsakove ir prašė šią bylą prijungti prie nagrinėjamos bylos. Civilinėje byloje Nr. 2-5088-816/2013 ieškovas nesutiko su atsakovės ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo ir dalintino turto neturi, kadangi ½ dalį gyvenamojo namo laikė šalių santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu. Byloje nebuvo išspręstas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., padalijimo klausimas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjus teismo sprendimui santuokos nutraukimo byloje šalys negali iš naujo kelti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų klausimo, išskyrus tam tikras išimtis. Atsakovė santuokos nutraukimo byloje nenurodė ginčo turto kaip jos ir ieškovo bendrosios jungtinės nuosavybės, neaptarė šio turto pasidalijimo klausimo.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai; tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72-4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Ginčo turtas (gyvenamasis namas) buvo pastatytas ieškovo ir atsakovės santuokos metu. Į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį šis turtas nebuvo įtrauktas dėl to, kad santuokos nutraukimo metu buvo registruotas ieškovės vardu kaip paveldėtas pagal močiutės testamentą. Kasacinio teismo praktikoje tokie atvejai pripažįstami kaip išskirtinė situacija, kai šalių santuokai esant nutrauktai lieka nepadalytas jiems faktiškai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir ignoravo kasacinio teismo išaiškinimus dėl sutuoktinių bendro turto, kuris nutraukiant santuoką nebuvo padalytas.Teismas nepagrįstai ignoravo aukštesnės instancijos teismų suformuotą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ir taip pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė ieškinį, nedelsdamas išsiuntė šaukimą į parengiamąjį posėdį, vėliau nutarė pasirengti bylos nagrinėjimui teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, dėl ko ieškovas buvo iš esmės suklaidintas. Nebaigęs pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu teismas paskyrė parengiamąjį posėdį ir šioje stadijoje formaliais pagrindais nutraukė bylą bei iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, t. y. byloje nėra nustatyta, kad ieškinys būtų nepagrįstas ar pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, be to, byla nutraukta ne dėl netinkamo ieškovo procesinio elgesio, t. y. ne dėl jo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį, bet paties teismo iniciatyva. Teismas pažeidė pareigą būti aktyviam šeimos bylose, nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika. Skundžiama nutartimi ieškovui ne tik buvo užkirstas kelias apginti jo pažeistas teises, neužkirstas kelias kilti šalių ginčams ateityje, bet dar iš ieškovo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, kas vienareikšmiškai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė O. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu šalys buvo atstovaujamos kvalifikuotų teisininkų – advokatų, todėl bet kokie ieškovo argumentai, kad santuokos nutraukimo metu jis nesuprato šalių sudaryto ir teismui pateikto tvirtinti susitarimo sukeliamų teisinių pasekmių, t. y. kad patvirtinus tokį susitarimą teismo sprendimu galutinai išsprendžiamas klausimas dėl bet kokio sutuoktinių bendro turto padalijimo, yra nepagrįsti bei klaidinantys.Vien atskirojo skundo argumentai, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu J. S. nesutiko su buvusios sutuoktinės O. M. pareiškimu, jog santuokos metu jie dalintino turto neįgijo, bei laikėsi pozicijos, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., padalijimo, nepaneigia santuokos nutraukimo byloje paties J. S. išreikštos valios nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtinti sąlygą, jog bendro dalintino turto jie neturi.Aplinkybė, kad buvusių sutuoktinių (ieškovo ir atsakovės) bendro turto padalijimo klausimas yra išspręstas santuokos nutraukimo byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu atsakovei pateikus išsamų atsiliepimą į ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tokią bylą nutraukė. Tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje šios aplinkybės nebuvo nustatytos, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą nagrinėti iš esmės, kadangi vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje paaiškėjo faktas, jog reikalavimas dėl viso sutuoktinių bendro turto padalijimo išnagrinėtas santuokos nutraukimo byloje.Siekdamas, kad atstatytas ūkinis pastatas būtų pripažintas ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe, ieškovas turi įrodyti, kad šio turto savininkė (atsakovė) atsisakė savo turėtos nuosavybės ieškovo naudai, be to, kad pastatas atstatytas būtent ieškovo lėšomis (CPK 178 straipsnis). Šių aplinkybių ieškovas neįrodė, jokių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl vien ieškinyje nurodyti deklaratyvūs pareiškimai, kad neva jis prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, nepagrindžia ieškinio pagrįstumo. Ieškovo klaidingai nurodomos bendro ūkio su atsakove tvarkymo aplinkybės, kurios nebuvo nuginčytos santuokos nutraukimo byloje, nepatvirtina atsakovės valios valdyti jai asmeninės nuosavybės priklausantį turtą kartu su atsakovu.Teismas taip pat teisingai nustatė, kad ieškovas ir jo atstovas (advokatas) buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį ir/ar bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant nepateikė, kas sudarė atskirą pagrindą taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalį ir ieškinį palikti nenagrinėtą.Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su atsiliepimo į ieškinį parengimu, šių išlaidų dydis buvo tinkamai pagrįstas rašytiniais įrodymais, neviršija leistinų dydžių, todėl nutraukus civilinę bylą ieškovui tenka pareiga šias išlaidas atsakovei atlyginti (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta civilinė byla dėl turto, kuris nebuvo padalytas santuokos nutraukimo byloje, atidalijimo.Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, o šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018).Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą (atitinkamai patvirtinti sutuoktinių susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių) reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011), o paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių bendro turto padalijimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5088-816/2013, kurioje teismas patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pastarojoje sutartyje apeliantas atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo ir kartu su atsakove patvirtino (pareiškė), kad dalintino nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Teismo sprendimas nutraukti šalių santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.Nors apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinis atvejis, kuriam esant turėtų būti taikoma taisyklės, jog bendro turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje, išimtis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Apeliantas pats teigia, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą jis nesutiko su atsakovės pozicija, kad šalys jokio bendro nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo, ir laikė ½ gyvenamojo namo santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu. Taigi visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su ginčo turtu, apeliantui buvo žinomos jau bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, o pasirašyta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių apeliantas patvirtino, kad dalintino (taigi bendro) nekilnojamojo turto šalys neturi. Apelianto nurodomi argumentai, kad ginčo turtas nebuvo įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes buvo registruotas atsakovės vardu, nepagrindžia, kad šio turto padalijimo klausimas objektyviai negalėjo būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje, t. y. kad nagrinėjamu atveju būtų susiklostęs minėtas išskirtinis atvejis, kai santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas atskiroje byloje.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalį.CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylos nutraukimas pagal CPK 293 straipsnį (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) prilygsta bylos išsprendimui atsakovės naudai, nes jai neteks atsakyti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas nulėmė ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovei ir tai buvo tiesioginė bylos šalių <...> turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Kaip ir nurodytu, taip ir nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios dėl jos (netinkamų) procesinių veiksmų, elgesio, tai neturėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui ir jų dydžiui, o ieškovas neturėjo teisinio pagrindo pareikšti tokius reikalavimus, kokius pareiškė byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą ir paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų priteisimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.