Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. vietos nedeklaravęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1) 2008-06-18 Kauno r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2011-05-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2012 m. gegužės 11 d., apie 4.00 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 12, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia užpylė benzino ant R. K. priklausančio automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies ir jį padegė, dėl ko apdegė automobilio antvožas, variklio skyrius, išdužo priekinis stiklas, apdegė priekinė panelė, priekinės sėdynės, aprūko salonas, apdegė vairuotojo pusės priekinė padanga ir priekinis bamperis, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino R. K. priklausantį 1158,48 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-05-10 jam pažįstamas ir už jį dvejais metais vyresnis asmuo, vardu A., pasiūlė užsidirbti pinigų padegant automobilį. A. už tai pasiūlė 200 Lt. Kam priklausė tas automobilis ir kodėl jį reikėjo padegti, jis nežino ir A. neklausinėjo, todėl sutiko padegti automobilį. Abu kartu A. automobiliu nuvažiavo į Kauno r., (duomenys neskelbtini) miestelį. A. į automobilį kartu buvo pasiėmęs permatomą plastikinį pusės litro talpos buteliuką su skysčiu, turėjo ir žiebtuvėlį. (duomenys neskelbtini) A. parodė, kokį konkrečiai automobilį reikia padegti. Tai buvo tamsios spalvos „Audi 100“. A. turėjo plastikinę talpą su benzinu. Jis su A. nuėjo iki minėto automobilio. Jis iš plastikinės talpos buteliuko benzinu apipylė pirmiausia automobilio „Audi 100“ priekinį stiklą ir variklio dangtį, prikišo uždegtą degtuką. Nuo liepsnos užsidegė jo rankovė ir pirštinė, kurią jis nusimovė, o bliuzoną užgesino. Aurimas stovėjo šalia ir viską matė. Žadėtų 200 Lt iš A. negavo. Suvokė, jog daro nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pripažino, kad buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, dėl to gailisi, su nukentėjusiuoju R. K. sudarė susitarimą dėl 1200 Eur žalos atlyginimo, pagal kurį 800 Eur nukentėjusiajam sumokėjo, o likusius 400 Eur įsipareigojo atlyginti per tris mėnesius nuo susitarimo sudarymo dienos, t. y. iki 2017-03-06. Be to, kaltinamasis pateikė įrodymus, jog Policijos departamentui atlygino dalį, t. y. 400 Eur, ekstradicijos išlaidų.

Nukentėjusysis R. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog su E. S. susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginio, jog E. S. jam atlygino 800 Eur dėl automobilio sugadinimo, o likusius 400 Eur įsipareigojo atlyginti iki 2017-03-06.

Kaltinamojo, jo gynėjo, nukentėjusiojo ir prokurorės sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo visiško prisipažinimo įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d. tvarka:

2012-05-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje užfiksuotas apdegęs automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad gaisro židinio zona yra automobilio priekinėje dalyje, išorėje tarp priekinio stiklo apačios ir variklio antvožo. Gaisro priežastis – pašalinis atviras ugnies šaltinis. Įvykio vietoje rasta ir paimta: kepurė, pirštinė, nuo kurių paimti kvapo pėdsakai ir foniniai kvapai, degėsiai, nuo a/m „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinio sparno apimtas galimai degaus skysčio pavyzdys (1 t., b. l. 24-35).

2015-05-11 nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2012-05-11 apie 00 val. nuėjo miegoti. Apie 04.10 val. nubudo, nes ėmė belsti į duris kaimynai, kurie pranešė, kad lauke dega jo automobilis. Išbėgęs į lauką pamatė, kad dega jo automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dalis atvira liepsna. Automobilis sugadintas nepataisomai. Kas padegė automobilį nežino, nieko neįtaria. E. S. jo atsiprašė, pažadėjo atlyginti padarytą žalą – 1158,48 eurų, dalį žalos atlygino (1 t., b. l. 145, 2 t., b. l. 129).

2012-05-11 Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos aktu, iš kurio matyti, kad nustatyta gaisro kilimo priežastis yra pašalinis atviros ugnies šaltinis automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje dalyje, išorėje (1 t., b. l. 60).

2013-11-06 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1731)-IS1-5615 konstatuota, kad ant pateiktos tirti kepurės, paimtos 2012-05-11 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Kauno r., rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti pirštinės rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Ant pateiktos tirti kepurės rasti vyro biologiniai pėdsakai ir ant pirštinės rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai priklauso tam pačiam asmeniui (1 t., b. l. 45-47).

2013-11-08 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro raštu Nr. 140-S2-1590 apie tai, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant kepurės ir pirštinės, paimtų 2012-05-11 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Kauno r., genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys E. S. (1 t., b. l. 49).

2014-06-11 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(2637)-IS1-2986 apie tai, kad asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant kepurės ir pirštinės, genotipas sutampa su E. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų E. S. lokusų genotipą, t. y., atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000004% (1 t., b. l. 53-54),

2012-05-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo S. K. pateikė kompaktinį diską su įrašu (1 t., b. l. 61),

2012-05-15 kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo apžiūra, iš kurio matyti, kaip 2012-05-11 04.05 val. du jaunuoliai ateina prie automobilio Audi, vienas iš jų ant priekinio kapoto ties priekiniu stiklu iš bakelio pila skystį, antro jaunuolio rankose pasirodo ugnis, 04.06 val. staiga užsidega automobilio priekinis dangtis, jaunuoliai bėga nuo automobilių, jaunuoliui, vilkinčiam šviesiu bliuzonu dega dešinės pusės rankovė, kurią jis bėgdamas užgesina (1 t., b. l. 63-68).

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia kaltinime minimas aplinkybes. Įrodyta, kad E. S. 2012 m. gegužės 11 d., apie 4.00 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia užpylė benzino ant R. K. priklausančio automobilio priekinės dalies ir jį padegė, dėl ko apdegė automobilio antvožas, variklio skyrius, išdužo priekinis stiklas, apdegė priekinė panelė, priekinės sėdynės, aprūko salonas, apdegė vairuotojo pusės priekinė padanga ir priekinis bamperis, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino R. K. priklausantį turtą.

Tai, kad kaltinamasis E. S. su nenustatytu asmeniu padegė nukentėjusiojo automobilį, byloje ginčo nekyla – tai kategoriškai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tą pripažino ir pats kaltinamasis. Svetimo automobilio sugadinimo būdas – tyčia jį padegant – kaltinamojo veiką kvalifikuoja (sunkina), nes rodo didesnį jo veikos pavojingumą. Teismas konstatuoja, kad automobilio padegimas yra visuotinai pavojingas turto sunaikinimo būdas, nes ne tik iškilo kito turto apgadinimo ar kito žmogaus sveikatos sutrikdymo grėsmė, bet atsirado ir to pasekmės – vieno iš nusikaltimo bendrininkų, E. S., drabužiai užsiliepsnojo. Taigi, E. S. veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d., sudėtis. Jis kaltas ir baustinas.

Teismas pažymi, kad kaltinime nurodytas nukentėjusiojo R. K. patirtos turtinės žalos dydis negali būti kriterijumi, nulemiančiu kaltinamojo veikos kvalifikaciją, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės ribas. Turto sugadinimo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės vienas būtinų požymių yra sugadinto turto vertė, turto dalykas, sugadinimo būdas, pasekmės. Tuo tarpu sugadinto turto vertė ir nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala ne visada sutampa. Juo labiau, jog nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam dalis žalos jau atlyginta. Todėl turtinės žalos padarymo požymis iš kaltinimo šalinamas kaip nurodytas be reikalo, kaltinime nurodant tik sugadinto turto vertę.

Teismas sprendžia, kad E. S. pagrįstai inkriminuotas ir bendrininkavimo požymis. Nors jo bendrininkas nėra nustatytas, tačiau iš kaltinamojo ir nenustatyto asmens tarpusavio išankstinio susitarimo padegti automobilius, pasiruošimo šiam nusikaltimui ir įrankių pasirūpinimo, nusikaltimo darymo nakties metu, iš planuoto piniginio atlygio už automobilių padegimą, vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas nusikaltimas, iš kaltinamojo parodymų, jog jo bendrininkas, vardu A., buvo dvejais metais už jį vyresnis, vertinama, jog E. S. bendrininkas buvo vyresnio nei įstatyme nustatyto minimalaus 14 metų amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė (BK 13 str. 2 d.), bendrininkas buvo pakaltinamas, nes suvokė nusikaltimo pavojingumą ir norėjo jį įvykdyti. Taigi, byloje nėra duomenų, dėl kurių teismas E. S. inkriminuoto bendrininkavimo negalėtų konstatuoti. Sprendžiama, kad nusikaltimo pavojingumo pobūdis, laipsnis, jo eiga ir pasekmės yra pakankamos bendrininkavimui konstatuoti (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į E. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika nuosavybei), pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčios kaltės formą. Teismas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta visišką savo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laiko tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

Vertinant E. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje Lietuvoje 2 kartus teistas išimtinai už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistas Vokietijos ir Austrijos teismų realiomis laisvės atėmimo bausmėmis už sukčiavimą, suklastotų valstybės dokumentų naudojimą (2 t., b. l. 79-80), nedirba, nevedęs ir nėra saistomas tvirtų šeiminių ryšių (2 t., b. l. 78, 89), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 93), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 95).

Bylos duomenys rodo, kad E. S. nusikalto būdamas Kauno m. apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padarė šiuo nuosprendžiu konstatuotą tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). E. S. Lietuvoje teisiamas jau trečią kartą, išvadų dėl įstatymų laikymosi nedaro. Kaltinamasis, žinodamas, jog jam Kauno m. apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu paskirtos 1 m. ir 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, kad jam skirti įpareigojimai, nesielgė nepriekaištingai, pamynė teismo juo parodytą pasitikėjimą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl padarė šiuo nuosprendžiu konstatuotą tyčinį nusikaltimą; be to, įvykdė nusikaltimus užsienio valstybėse.

Įvertinęs E. S. charakterizuojamus duomenis, teismas sprendžia, kad jis linkęs nusikalsti, nepaiso akivaizdžių teisės ir moralės normų. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs E. S. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą E. S. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo gana jauną amžių (nusikaltimo padarymo metu buvo vos 20 metų), jo asmenines savybes ir sprendžia, kad valstybės požiūris į nusikalstamą veiką padariusį kaltinamąjį, taip pat BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. S. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią - terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį, jos dydį artimą minimaliam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės dydžiui (BK 61 str. 2 d.).

Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, E. S. prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770), pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Todėl kaltinamajam skirta laisvės atėmimo bausmė mažintina 1/3.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo gana jaunas amžius, jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis, teisiamojo posėdžio metu išreikštas įsipareigojimas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, rodo, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, E. S. daugiau nenusikals, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, E. S. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Todėl jam taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui. E. S. skirtini BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p., įpareigojimai, bei skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 70 str.).

Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo vertinimu, teisingo nubaudimo principas šioje byloje gali būti pasiektas E. S. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, o teismui dar kartą išreiškiant juo pasitikėjimą. Ši išvada grindžiama tuo, kad nusikaltimas padarytas pakankamai seniai (2012 m. gegužės mėnesį), kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti padarytą turtinę žalą, įsipareigojo valstybei atlyginti jo ekstradicijos iš Belgijos Karalystės išlaidas, pats nukentėjusysis teigė atleidžiantis padarytą skriaudą, realios laisvės atėmimo bausmės skirti neprašė ir valstybinis kaltintojas.

Nustatyta, kad E. S. šiuo nuosprendžiu įrodytą nusikaltimą padarė neatlikęs Kauno m. apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu jam paskirtos 1 m. ir 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės, nes nusikalto šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Todėl jam skiriant bausmę, turi būti vadovaujamasi BK 64 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir taikytinas bausmių bendrinimo iš nuosprendžių sutapties institutas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju BK 64 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės ta faktinė aplinkybė, jog E. S. šio nuosprendžio priėmimo metu 2017-01-18 jau buvo 2013-05-10 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Kauno APT Kauno probacijos skyriuje, atlikęs Kauno m. apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams (2 t., b. l. 79). BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, kurios terminas yra suėjęs šiuo metu, bet nebuvo suėjęs nusikaltimo padarymo metu. Taigi, E. S. neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-308-813/2016).

Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas E. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-05-04 iki 2014-05-05, sulaikymo ir suėmimo laikas vykdant Europos arešto orderį nuo 2016-11-10 iki 2016-12-09 (BK 66 str.). Byloje yra duomenys, jog E. S. Belgijoje buvo sulaikytas ir 2016-07-15, tačiau sulaikytas ne dėl Lietuvos Respublikos išduoto EAO, o dėl to, kad šioje užsienio valstybėje įsilaužė į dviračių parduotuvę, o po to buvo patikrintas paieškomų asmenų duomenų bazėje (2 t., b. l. 108-109). Taigi, šis sulaikymo laikas neįskaitomas į subendrintą bausmę, nes 2016-07-15 E. S. buvo sulaikytas dėl naujai padaryto Belgijos Karalystės teisės pažeidimo, o ne vykdant Lietuvos Respublikos išduotą EAO.

Proceso metu E. S. buvo pasislėpęs, buvo paskelbta jo paieška (2 t., b. l. 50), išduotas Europos arešto orderis (2 t., b. l. 63-68). Vykdant tarptautinę paiešką, E. S. buvo surastas Belgijos Karalystėje ir iš Briuselio pargabentas į Lietuvos Respubliką. Policijos departamentas prie LR VRM dėl E. S. ekstradicijos viso patyrė 1752,91 EUR, pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus – įsakymo, PVM sąskaitų-faktūrų, mokėjimo paraiškų patvirtintus nuorašus. Kadangi kaltinamasis E. S. dalį šių išlaidų, viso 400 Eur, jau atlygino ir teisiamajame posėdyje pateikė tai pagrindžiantį banko mokėjimo nurodymą, teismas šias E. S. ekstradicijos išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir neatlygintą jų dalį išieško ir kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d.).

Nukentėjęs R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Lt (atitikmuo eurais 1158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir šiai sumai buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 147-148). Ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-06 nukentėjęs ir kaltinamasis sudarė susitaikymo ir žalos atlyginimo aktą, kuriuo sutarė, jog patirtos žalos suma yra 1200 Eur. Šalys teisme patvirtino, kad dalį šios sumos, viso 800 Eur, kaltinamasis E. S. nukentėjusiajam atlygino, o dėl likusios 400 Eur dalies susitarė ją atlyginti dalimis per tris mėnesius (2 t., b. l. 129-130). Tokiu atveju, nesant ginčo dėl turtinės žalos pagrįstumo ir dydžio, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jam iš kaltinamojo priteisiant likusią neatlygintą turtinės žalos dalį, t. y. 400 Eur.

E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Byloje esantys keturi kompaktiniai diskai su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, vaizdo įrašu (1 t., b. l. 35, 62, 73, 90) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. S. paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą ir 1/3 sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

E. S. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirti įpareigojimus:

1) pradėti dirbti;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 70 str., E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, t. y. įpareigoti jį atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nemokamus darbus paskiriant atlikti per tris mėnesius.

Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis LR BK 66 str., į E. S. paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-05-04 iki 2014-05-05 ir nuo 2016-11-10 iki 2016-12-09.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Iš E. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti nukentėjusiajam R. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

E. S. ekstradicijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, ir iš E. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1352,91 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt du eurus 91 centą) proceso išlaidų (Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, Saltoniškių g. 19, LT-08105 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Banke).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) du maišelius su degėsiais, maišelį su degaus skysčio pavyzdžiu, voką su L. K. ir J. L. lyginamaisiais pavyzdžiais, paketą su E. S. lyginamuoju pavyzdžiu, kepure ir pirštine, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, 2) 4 vnt. indų su kvapais, saugomus Lietuvos policijos mokymo centro kinologijos biuro Kriminalistinės odorologijos poskyryje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Byloje esančius keturis kompaktinius diskus su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, vaizdo įrašu (1 t., b. l. 35, 62, 73, 90) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą apeliaciniu skundu.