- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1-1193-224/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45560-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Kaltinamasis
- J. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.9.13Kiti baudžiamojo poveikio priemonių ir jų skyrimo klausimai
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis neįgalumą, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. A. 2019 m. spalio 24 d. apie 18 val. 20 min. Alytaus mieste, Putinų gatvėje, prie sankryžos su A. Jonyno gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,00 promilių neblaivumas).
Kaltinamasis J. A. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog jis turi sodo namelį adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 23 d. savo automobiliu „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jis nuvažiavo į minėtą savo sodo sklypą, kuriame jis liko nakvoti. Kitą dieną, tai yra 2019 m. spalio 24 d., būdamas tame savo sodo sklype, jis su draugu A. vartojo alkoholį. Jie pradėjo vartoti alkoholį maždaug nuo 15 val. 30 min. Tą dieną jis pats išgėrė 0,5 litro 40 laipsnių stiprumo degtinės. Jis su draugu A. degtinę gėrė susitikimo proga. Jis (kaltinamasis) buvo apsvaigęs, tačiau puikiai viską prisimena. Degtinę jie gėrė maždaug iki 17 val. Tada jo draugas A. išėjo į namus, esančius ten pat – (duomenys neskelbtini). Tuomet jis (kaltinamasis) nusprendė važiuoti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kodėl pats sugalvojo vairuoti automobilį, tiesiog tuo metu tai jam atrodė normalu. Jis (kaltinamasis) suprato, jog pats yra neblaivus ir žinojo, kad neblaiviam negalima vairuoti, nes praeityje pats jau buvo baustas administracine tvarka dėl to paties. Teisę vairuoti transporto priemones jis atgavo 2017 metų sausio mėnesį. Tačiau ir šį kartą, būdamas neblaivus, jis nekontroliavo savo veiksmų, jam atrodė teisinga vairuoti neblaiviam. Šį automobilį jis pirko maždaug prieš 8 metus, tiksliai jau nepamena ir už automobilį sumokėjo 7 000 Eur ar tai 8 000 Eur, tikslios sumos jau nepamena. Tik jis vienas naudojasi šiuo automobiliu. Įsėdęs į savo automobilį, jis važiavo tiesiai į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Taip jis neblaivus važiavo apie 5 km. ir niekur nestojo. Tuomet apie 18.00 val., jam važiuojant Alytuje, Putinų gatve nuo Naujosios gatvės, prie A. Jonyno ir Putinų gatvių sankryžos jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jį stabdė su įjungtais švyturėliais, kuriuos pamatęs, jis iš karto sustojo. Policijos pareigūnai jį sustabdė vidury sankryžos. Tam, kad netrukdyti eismui, policijos pareigūnai patraukė jo automobilį į šalį, prie stambiagabaričių atliekų aikštelės. Policijos pareigūnai neleido jam važiuoti, kadangi šie pajuto alkoholio kvapą. Tada policijos pareigūnai jo paklausė, kiek jis išgėrė alkoholio. Policijos pareigūnams jis atsakė, kad išgėrė pusę litro degtinės. Tuomet policijos pareigūnai liepė jam pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Jis sutiko tai padaryti. Jis nežino, kiek tuo metu buvo valandų, nes nekreipė į tai dėmesio. Jis taip pat nekreipė dėmesio, kokį tiksliai neblaivumą jam nustatė alkoholio kiekio matuoklis, tačiau matė, kad prietaisas rodė virš 2,00 promilių neblaivumą. Kažkiek palaukus, policijos pareigūnai nurodė jam dar kartą pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Jis net nežiūrėjo, koks neblaivumas jam buvo nustatytas antrojo testavimo metu, nes tuo metu jam jau buvo tas pats. Jis suprato, kad padarė teisės pažeidimą. Jis dėl nieko neprieštaravo policijos pareigūnams ir pripažino, kad pats yra stipriai neblaivus. Dėl to jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Jis yra girdėjęs apie tai, kad, vairuojant transporto priemonę, kai vairuotojo neblaivumas yra virš 1,51 promilių, už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, tąkart važiuodamas, jis apie tai nepagalvojo. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir dėl tokio elgesio nuoširdžiai gailisi. Jis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinta tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu (bylos lapai (toliau – b. l.) 59 – 62, 67 – 70).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo J. A. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. spalio 23 d. ji dirbo policijos ekipaže „Punia-1820“ kartu su vyriausiuoju patruliu D. L. Jie patruliavo Alytaus mieste, Santaikos gatvėje. Apie 18 val. 16 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo jie gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link Alytaus miesto atvažiuoja automobilis „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Gavę šį pranešimą, jie iš karto nuvyko į pranešime nurodytą vietą. 18 val. 20 min., pastebėjus pranešime nurodytą automobilį, jie kartu su policijos ekipažu AP-1822 sustabdė minėtą automobilį Alytuje, Putinų gatvėje, prie sankryžos su A. Jonyno gatve. Automobilio „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas norėjo sukti į A. Jonyno gatvę, tačiau jis buvo sustabdytas antroje eismo juostoje, prieš pat sankryžą. Priėjus prie sustabdyto automobilio, aiškiai matėsi, kad jo vairuotojas yra neblaivus. Iš to automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus to vairuotojo, kur šis važiuoja, vairuotojas atsakė, kad važiuoja į namus. Kadangi jų (policijos pareigūnų) tarnybinis automobilis ir sustabdytas automobilis trukdė pravažiuojančių automobilių eismui, todėl automobilio „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Jos kolega vyriausiasis patrulis D. L. nuvairavo sustabdytą automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), į A. Jonyno gatvę, kur šis netrukdė pravažiuojančių automobilių eismui. Sustabdyto automobilio vairuotojas pateikė savo vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Tuomet paaiškėjo, kad minėtą, sustabdytą automobilį vairavo J. A., kuris automobiliu važiavo tik vienas. Nuo vairuotojo J. A. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Atsižvelgus į bendrą J. A. būklę, jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Pirmo testavimo metu 18 val. 28 min. J. A. buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Apie 18 val. 45 min. antro testavimo metu J. A. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. Į įvykio vietą atvyko Operatyvinės grupės ekipažas. J. A. buvo pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, o jo automobilis „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo nugabentas į transporto priemonių saugojimo aikštelę (b. l. 39 – 42).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2019 m. spalio 24 d. apie 18.00 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausieji patruliai D. L. ir K. K. Alytuje, Putinų gatvėje, prie sankryžos su A. Jonyno gatve patikrino automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus J. A., kuriam 18 val. 28 min. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARDJ-0012, buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas, o 18 val. 45 min. antrojo testavimo metu jam buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. J. A. buvo sulaikytas ir uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 1 – 2).
Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. spalio 24 d. nuo 19 val. 20 min. iki 19 val. 40 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – Alytuje, prie A. Jonyno ir Putinų gatvių sankryžos esanti aikštelė bei joje stovintis automobilis „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis su jo salone esančiais įvairiais daiktai bei šio automobilio užvedimo raktas su pakabuku. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 9 – 16).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiosios patrulės K. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra analogiškos aplinkybėms, kurias ši pareigūnė nurodė jos, kaip liudytojos, apklausos metu (b. l. 17).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2019 m. spalio 24 d. 18 val. 30 min. J. A. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi jam buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas (b. l. 18).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2019 m. spalio 24 d. 18 val. 28 min. pirmojo testavimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARDJ-0012, J. A. buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. 18 val. 45 min. antrojo testavimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu J. A. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti J. A. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo metu J. A. nesugebėjo paeiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į savo nosies galą. J. A. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais, juos patvirtino pasirašytinai (b. l. 19).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2019 m. spalio 24 d. automobilis „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Alytuje esančių Putinų – A. Jonyno gatvių sankryžos į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir jo priedų matyti, jog 2019 m. spalio 25 d., pareikalavus, kaltinamasis J. A. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 83 – 86, 87. 88, 89).
Iš registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis J. A. (b. l. 88, 103).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2019 m. lapkričio 6 d. kaltinamajam J. A. buvo grąžinta plastikinė dėžė su smulkiais įrankiais, meškerė, statybiniai įrankiai, pompa, vaistinėlė, virvė, keltuvas, pagalvė, akiniai, sėdynių užvalkalai, dėklas su automobilio knygute bei prožektorius. J. A. įsipareigojo saugoti šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 119 – 121).
Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. A. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Protokole ir pranešime, kuriuos pasirašė kaltinamasis J. A., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis J. A. sutiko ir su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė, esant galimybei, paskirti mažesnę baudą ir nustatyti vienerių metų jos sumokėjimo terminą (b. l. 122 – 124, 125 – 128).
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis J. A. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis J. A. iki šiol neteistas, jis yra baustas administracine tvarka, tačiau neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 97 – 99, 100, 101). Atskirai verta pažymėti tai, jog J. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus jau nebe pirmą kartą – praeityje jis dėl analogiškų veiksmų jau buvo baustas administracine tvarka (b. l. 97 – 99). Kaltinamasis nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis neįgalumą (b. l. 89, 116, 117). J. A. vedęs, jis neturi nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 91 – 93). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 96). Byloje nėra kitų J. A. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju J. A. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 59 – 62, 67 – 70). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo J. A. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam J. A. 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, kurią sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (MGL) 3 000 Eur dydžio baudą. Kaltinamasis J. A. prašo sumažinti prokurorės siūlomą baudos dydį ir nustatyti vienerių metų baudos sumokėjimo terminą. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti prokurorės pasiūlytą baudą dydį, kadangi bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo sunkią finansinę padėtį. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo šeimos gaunamas mėnesines pajamas, be to, kaltinamasis neturi nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 91 – 93). Pažymėtina ir tai, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamos bylos kontekste, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusias pasekmes bei J. A. nustatytą neblaivumo laipsnį, teismas sprendžia, jog prokurorės pasiūlytas baudos dydis pilnai atitinka visus bausmės skyrimo principus ir jo mažinti pagrindo nėra. Tačiau teismas, įvertinęs visas pirmiau jau aptartas aplinkybes, skiriamos baudos dydį, nustato, jog J. A. jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamojo J. A. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis J. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 24 d. 18 val. 20 min. iki 2019 m. spalio 25 d. 14 val. 50 min. (b. l. 48 – 50, 71 – 72). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į J. A. paskirtą bausmę.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam J. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą.
Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaltinamasis J. A. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant visas aktualias bylos aplinkybes bei kaltinamojo J. A. asmenybę (tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė jau ne pirmą kartą), teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 2 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. A. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 25 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 78 – 80). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu J. A. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 25 d.
Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis J. A. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 88, 103). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, J. A. vairuotas automobilis „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog J. A. automobilis „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Taigi, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, J. A. skiriama ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
Dėl procesinių prievartos priemonių bei dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimo
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės 2019 m. spalio 25 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. A. priklausantį automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teises. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. balandžio 25 d. Turto saugotoju paskirtas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (b. l. 105 – 107, 108, 109 – 114). Kaltinamojo J. A. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos J. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 75 – 77, 78 – 80).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas atskirame voke prie bylos, perduodamas kartu su konfiskuojamu automobiliu „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
Dėl proceso išlaidų
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai iš kaltinamojo J. A. automobilio „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežimo išlaidas (15,73 Eur) bei saugojimo išlaidas, jas skaičiuojant po 1,21 Eur nuo pirmos saugojimo dienos (2019 m. spalio 24 d.) iki 2019 m. lapkričio 6 d. (paskelbimo J. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu diena), tai yra bendrą 32,67 Eur sumą.
BPK 103 straipsnis numato, jog proceso išlaidas sudaro <...> kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, jog baudžiamajame proceso gali būti priteisiamos tik realios ir pagrįstos proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo J. A., buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę ir yra ten saugojamas (b. l. 20, 23). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 28 d. pažymoje 52-IL-7723 nurodyta, jog minėta įstaiga patyrė proceso išlaidas dėl automobilio „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo, kurias sudaro 15,73 Eur, bei šio automobilio saugojimo išlaidas, kurios skaičiuojamos po 1,21 Eur už kiekvieną saugojimo dieną nuo pirmos saugojimo dienos (2019 m. spalio 24 d.). Taip pat pažymoje nurodyta, jog patirtų proceso išlaidų dydis apskaičiuotas vadovaujantis 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartyje Nr. 52-ST2-39 fiksuotais įkainiais (b. l. 23, 24 – 36). Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys tai, kad Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas realiai patyrė prašomas priteisti proceso išlaidas. Realiai patirtų proceso išlaidų nepatvirtina byloje esanti minėta pažyma apie proceso išlaidas bei 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis Nr. 52-ST2-39. Atsižvelgus į minėtus byloje esančius dokumentus, prokurorė nepagrįstai prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo J. A. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai automobilio „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežimo bei saugojimo išlaidas, kadangi šios išlaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais dokumentais (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-681-954/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 90 MGL, tai yra 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti J. A. į bausmės dydį laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 24 d. 18 val. 20 min. iki 2019 m. spalio 25 d. 14 val. 50 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 58 MGL, tai yra 2 900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog J. A. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 6801.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 25 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei jo užvedimo raktelį, saugomus (duomenys neskelbtini) esančioje transporto priemonių saugojimo aikštelėje.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės 2019 m. spalio 25 d. nutarimu J. A. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausantį automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti J. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą atskirame voke prie bylos, perduoti kartu su konfiskuojamu automobiliu „Opel Zafira-A“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti nuteistajam J. A., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam J. A.