Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2025-08-01 · Civilinė byla Nr. e2-7133-980/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-08-01
Bylos Nr.
e2-7133-980/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03892-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Ieškovas
V. Š.
Advokatai
Rinaldas Viliušis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7133-980/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03892-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.1.7.6; 3.2.6.1.; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vytautui Balčiūnui,

atsakovės architekto L. S. studijos ĮI, atstovui L. S., atstovui, advokatui Rinaldui Viliušiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 1, 4 dalys),

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei architekto L. S. studijai ĮI dėl piniginių lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 146 Eur sumokėtų pagal sudarytą sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad su 2018 m. balandžio 30 d. šalys sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 201//04/60, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti ieškovui vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus ir techninį darbo projektą. Atsakovas įsipareigojo darbus atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovas vykdydamas sutartį, sumokėjo atsakovei 1452 Eur avansą. 2022 m. gruodžio 7 d. šalys sudarė Projektavimo darbų priedą, kuriuo remdamiesi susitarė, jog atsakovas tęsia numatytų įsipareigojimų įvykdymą. Ieškovas pervedė atsakovui 1694 Eur avansą. Atsakovas nustatytu terminu neįvykdė sutarties pagal šalių susitarimą per keturis mėnesius ir sutartis iki šiol nėra įvykdyta, todėl ieškovas prašo grąžinti jam sumokėtus pagal sutartį pinigus už neatliktus darbus pagal sutartį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai. Papildomai nurodė, jog sutarties vykdymas priklausė ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo paties ieškovo aktyvių veiksmų, susijusių su technine dokumentacija ir kitais sprendiniais, be to, 2019 m. darbai pagal sutartį buvo sustabdyti abiejų šalių bendru sutarimu, nes 2019-03-04 Kauno rajono savivaldybės administracija atsisakė išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus projektui. Jokių pretenzijų dėl tarimai netinkamo ir/ ar nesavalaikio Sutarties vykdymo nei iki darbų sustabdymo, nei vėliau ieškovas nereiškė. Sutarties priedas buvo pasirašytas po to, kai Kauno rajono savivaldybės administracija paskelbė apie rengiamą teritorijos bendrojo plano 2-ąjį keitimą, kurio sprendiniai galimai atvers galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kaip minėta Sutarties priede jokie terminai nebuvo aptarti, nes Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai dar nebuvo paviešinti o jų įsigaliojimą buvo galima tik prognozuoti. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog jokio pagrindo teigti, jog darbai užsitęsė dėl atsakovo kaltės juolab kad konkretus darbų pabaigos terminas nei sutartyje nei priede nebuvo numatytas.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, advokatas V. Balčiūnas, ieškinio reikalavimus palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais. Papildomai nurodė, jog jo klientas sudarė Projektavimo darbų sutartį, kurioje šalys aiškiai susitarė dėl darbų atlikimo termino – keturių mėnesių. Projektavimo įmonė nustatytu terminu neatliko aptartų darbų, todėl sutartis buvo nutraukta ir atsakovas privalo grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį. Sutartis nebuvo įvykdyta tinkamai ir laiku, ką ieškovas laiko esminiu sutarties pažeidimu lėmusiu sutarties nutraukimą. Prašė sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo, nes ieškovas sutartį sudarė dėl šeimos būsto projektavimo darbų.

Atsiliepimas

5. Atsakovas L. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog jam buvo labai netikėta gauti elektroninį laišką iš užsakovo V. Š. apie sutarties nutraukimą, nes iki tol jokių pretenzijų jam kaip projektuotojui dėl jo darbų užsakovas net nebuvo išreiškęs. Šalys dar 2024 m. lapkričio mėnesį buvo susitikę ieškovo sklype ir aptarė eilinius darbinius klausimus, o to pokalbio metu ieškovas išreiškė nepasitenkinimą, bet ne jo kaip projektuotojo darbu, o apskritai visa situacija. Projektavimo darbai, iš tiesų, užtruko net kelis metus ir buvo itin sudėtingi dėl ieškovo sklypo specifikos – sklypas yra gan mažas, be to, tokioje vietoje, kur iš pradžių net nebuvo galimybės toliau vystyti projekto kol nebuvo pakeisti bendrojo plano sprendiniai. Jis kaip projektuotojas, visų pirma, yra suinteresuotas, kad klientas būtų patenkintas ir darbai būtų atlikti kokybiškai ir laiku. Tačiau ieškovo sklypo atveju visas procesas vyko labai lėtai ir sudėtingai bet būtent dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimų, be to, ir pats ieškovas iš savo pusės turėjo atlikti ir pateikti jam reikiamus duomenis, dokumentus ir tai taip pat užtruko. Nurodė, jog jie iš savo pusės kaip projektavimo įmonė yra atlikę daugiau nei 90 procentų darbų ir jų atliktas darbas, gavus jo sutikimą, pilnai gali būti naudojamas, todėl ne jis o užsakovas jam yra nesumokėjęs visos kainos. Jo manymu, bendradarbiavimas nutrūko dėl to, kad užsakovas (ieškovas) sužinojo, kad net ir gavus leidimus ir atlikus visus projektavimo darbus, jie vis tiek dar susidurs su papildomu įvažiavimo į sklypą problemos sprendimu. Ta problema yra ne tik ieškovo, bet visi gretimų sklypų savininkai turės kartu spręsti tą klausimą ir jų įmonė net bandė jiems padėti ir ieškoti visų įmanomų sprendimo variantų. Iš esmės bendradarbiavimas greičiausiai nutrūko dėl to, kad ieškovui pasikeitė gyvenimo aplinkybės, arba jis suprato, kad namo statyba šiame sklype visgi yra labai sudėtinga ir galimai nusprendė apskritai nebestatyti ten namo.

6. Atsakovės atstovas advokatas R. Viliušis teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Papildomai nurodė, jog ieškovas V. Š. elgiasi itin nesąžiningai reikšdamas tokį reikalavimą, kadangi L. S. įmonė atliko 90 procentų šalių sutartų darbų, tačiau pats ieškovas visiškai netikėtai elektroniniu paštu informavo apie sutarties nutraukimą. Nors, iš tiesų, greičiausiai ieškovas apsigalvojo ir nebenori statyti namo, kurio projektavimo darbai užtruko, tačiau darbai užtruko net kelis metus visai ne dėl projektuotojų kaltės, o dėl Kauno rajono savivaldybės administracijų sprendimų. Darbai yra padaryti ir galėtų būti užsakovui perduoti, tačiau jis pats nutraukė sutartį ir nebeprašė jam perduoti projekto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. Š. (užsakovas) ir atsakovė architekto L. S. studija ĮI (rangovas) 2018-04-30 sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 2018/04/30, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti ieškovui vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)) projektinius pasiūlymus ir techninį – darbo projektą.

8. Šalys sutarė dėl bendros darbų kainos – 4 235 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai trisdešimt penki eurai).

9. Ieškovas, vykdydamas sutartį pervedė atsakovui 1 452 Eur dydžio avansą.

10. 2022-12-07 šalys sudarė papildomą susitarimą Projektavimo darbų sutarties Nr. 2018/04/30 Priedą Nr. 1., kuriame aptarė, jog šalys tęsia 2019 metais sustabdytos sutarties vykdymą.

11. Papildomu susitarimu šalys taip pat aptarė ir dėl kitos bendros darbų kainos – 6 655 Eur ir dėl papildomų darbų.

12. Ieškovas pervedė atsakovui 1 694 Eur dydžio avansą.

13. Nagrinėjamu atveju, matyti, jog tarp šalių ieškovo – užsakovo, ir atsakovo – vykdytojo/rangovo, susiklostė prievoliniai rangos teisiniai santykiai.

14. LR CK 6.644 straipsnis numato, kad Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. 2. Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. 3. Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai.

15. Šiuo atveju, santykiai tarp šalių: ieškovo ir atsakovo kvalifikuotini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai, kadangi atitinka LR CK 6.672 straipsnyje įtvirtintą Vartojimo rangos sutarties sampratą.

16. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovas laikosi pozicijos, jog atsakovas iš esmės pažeidė šalių sudarytą sutartį, nes ieškovas jau ne vieneri metai negauna to, ko tikėjosi iš sutarties ir prašo grąžinti ieškovui jo sumokėtas lėšas – 3 146 Eur (1 452 Eur + 1 694 Eur).

17. Tuo tarpu, atsakovas su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai ir nurodo, jog yra įvykdęs ir atlikęs 90 procentų sutartų darbų ir dalį jų jau yra perdavęs ieškovui, todėl sutartį vykdė tinkamai ir pagrindo nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus nėra.

18. Bylos duomenimis, šalių, atstovų paaiškinimais nustatyta, jog šalys sudarė ginčo sutartį dar 2018 metais, tačiau 2019 metais sutarties vykdymas buvo sustabdytas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo šalių valios – nes 2019-03-04 Kauno rajono savivaldybės administracija atsisakė išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus projektui.

19. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas laikėsi pozicijos, jog sudarydami papildomą susitarimą dėl darbų pagal pirminę sutartį tęsimo, ieškovas ir atsakovas iš esmės susitarė ir dėl tų pačių sutarties vykdymo terminų – keturių mėnesių. Ir atsakovas architektas šiuos terminus yra pažeidęs ženkliai.

20. Tuo tarpu, atsakovė ir jo atstovas su tokiais argumentais nesutiko ir nurodė, jog šalys nesitarė dėl jokių darbų įvykdymo terminų, kadangi atsižvelgdami į sudėtingą sklypo situaciją, susijusią su Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimais būtų buvę neįmanoma sutartį dėl konkrečių terminų.

21. Ieškovas pasirinko teisės gynimo būdą, reikalaudamas iš atsakovo grąžinti jam viską, ką jis yra sumokėjęs atsakovui pagal šalių sudarytą rangos sutartį.

22. Tuo tarpu, LR CK 6.671 straipsnis, reglamentuojantis Rangos sutarties nutraukimo iki darbų rezultato perdavimo ir priėmimo teisinės pasekmes nurodo, kad Jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

23. Užsakovo pareiga priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti išlieka net ir tada, kai jis nutraukia rangos sutartį dėl rangovo kaltės. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai rangos sutartis nutraukiama dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus.

24. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas.

25. Remiantis bendrosiomis rangos sutartinius santykius reglamentuojančiomis normomis, nustatančiomis pareigą priimti perduodamus darbus, ir specialiosiomis šią pareigą statybos rangos teisiniuose santykiuose įtvirtinančiomis nuostatomis, atliktų statybos rangos darbų apimtis turi būti nustatoma bei už juos turi būti atsiskaitoma ir tuo atveju, kai statybos rangos sutartis nutraukta vienašališkai dėl to, kad darbai atlikti nekokybiškai. Taip, nustatant užsakovui pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus net ir tuo atveju, kai rangos sutartis nutraukiama dėl rangovo kaltės, yra įgyvendinamas civilinės teisės principas, draudžiantis praturtėti kito asmens sąskaita. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. STATYBOS RANGA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. 3. Teismų praktika. 2024, 60).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar 204 m. lapkričio mėnesį šalys – ieškovas ir atsakovas dar bendravo susitikę asmeniškai ieškovui priklausančiame žemės sklype, aptarė einamuosius darbus, atsakovas informavo ieškovą apie tai, kokius sekančius žingsnius abiem šalims dar yra būtina atlikti. Tuo tarpu, duomenų byloje, kad ieškovas turėjo pretenzijų atsakovui dėl darbų atlikimo terminų, jų nesilaikymo nepateikta.

27. Byloje taip pat nėra duomenų ir dėl atsakovo atliktų darbų neatitikimo kokybės reikalavimams.

28. Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas šiuo atveju privalo atsižvelgti į šalies santykių specifiką ir sutarties vykdymo eigą bei rezultatus – byloje pateikti duomenys patvirtina, jog sutarties vykdymas buvo sustabdytas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo šalių valios, nes statybos darbų ribojimas buvo susijęs būtent su bendruoju planu ir atitinkamais Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimais. Kas iš esmės lėmė kelerius metus trukusius projektavimo darbus ir dar papildomai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su projekto galutiniu užbaigimu – paaiškėjo, jog ieškovo sklypui reikėjo atlikti potvynio rizikos vertinimą ir šie klausimai buvo sprendžiami vadovaujantis 2024-05-22 išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais Nr. SRB-24-240522-00146.

29. Be to, 2024-12-06 bendraujant su gretimame sklype parengto projekto, kuriam 2024-09-13 išduotas statybą leidžiantis dokumentas, architektu dėl taikytų sprendimų susijusių su potvynio rizika projektuojamoje teritorijoje, Vykdytojas sužinojo, kad derinant projektą, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius reikalavimus susijusius su potvynio rizika kelia ne tik projektuojamam sklypui, bet ir privažiavimo prie sklypo teritorijai. Todėl, atstovaujant Užsakovo interesus, buvo tikslinga analizuoti privažiavimo iki projektuojamo sklypo užliejamumo situaciją bei surasti šio klausimo galimų sprendimų variantus.

30. Tokiu būdu matyti, jog ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kurie paneigtų atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, darbų atlikimo chronologiją, kad atsakovas sutartį vykdė tinkamai ir savalaikiai, ieškovas neturėjo jam pretenzijų dėl kokybės ar vėlavimo dar 204 m. lapkričio mėnesį.

31. Be kita ko, ieškovas nepateikė į bylą duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys, iš tiesų, derėjosi/tarėsi dėl galutinių ginčo sutarties vykdymo terminų, kad ieškovas išreiškė pastabas atsakovui dėl terminų nesilaikymo ir nustatė galutinį terminą atlikti darbus arba šiuos darbus pavedė atlikti kitam rangovui.

32. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

33. Nagrinėjamu atveju, aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas ieškinį, turėjo įrodyti ieškovas V. Š.. Be to, tokio pobūdžio ginčuose, užsakovui (ieškovui) tenka pareiga atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, net ir tuo atveju, kai rangos sutartis nutraukiama dėl rangovo kaltės, tam kad būtų įgyvendinamas civilinės teisės principas, draudžiantis praturtėti kito asmens sąskaita.

34. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdamas ieškinį, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškinį atmetus, ieškovui kyla pareiga atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino rekomendacijas (toliau - ir rekomendacijos ) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

38. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).

39. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė architekto L. S. studija ĮI patyrė 3 507,79 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato R. Viliušio teisinei pagalbai byloje apmokėti. Patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. Š. 3 507,79 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai septyni Eur 79 cnt) bylinėjimosi išlaidų atsakovei architekto L. S. studijai ĮI, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Čiapaitė