Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, vadovaudamasis formuojama teismine praktika, pripažino, kad administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai (CK 4.84 str. 4 d.). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nesutiko atsakovo prašymu pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (b.l. 21-24, 37), išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė išvadą, jog pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą ieškinio atsakovo atžvilgiu tenkinti nėra pagrindo. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog mirus patalpų nuomininkui, pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti tenka patalpų savininkui, nes vadovaujantis CPK 48 str. pagrindu šiuo atveju yra galimas teisių perėmimas.

Įstatymų leidėjas LR CK 4.76 str. - 4.85 str. įtvirtintose teisės normose reglamentuodamas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinius santykius, nustato tam tikras teises ir pareigas, kurias turi teisę/pareigą įgyvendinti tiek bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis, tiek jo naudotojas (pvz. LR CK 4.83 str.). Tačiau reglamentuodamas pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, išlaikymu ir išsaugojimu, t.y. reglamentuodamas piniginių teisių arba prievolių (pareigos mokėti tam tikras įmokas už bendro turto išlaikymą arba teisės gauti bendrojo turto duodamas pajamas) įgyvendinimą, įstatymų leidėjas aiškiai ir imperatyviai (nesuteikiant teisės šias normas pakeisti ar koreguoti kitais teisės aktais) šią pareigą priskyrė tik namo bendraturčiams - buto ar kitos name esančios patalpos savininkams.

Ieškovas nebūdamas buto savininku, o tik Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu sudaręs susitarimą su savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto nuomininke niekada neturėjo galimybės kontroliuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar daryti įtakos tokios sutarties sąlygoms. Tokiu būdu tinkamą savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkų pareigų vykdymą galėjo ir privalėjo kontroliuoti teisėtas patalpų nuomotojas – atsakovas. Vilniaus miesto savivaldybė Vietos savivaldos įstatymo pagrindu vykdydama socialinio būsto suteikimo funkciją, privalėjo žinoti ir žinojo, kad socialinį būstą gaunantys asmenys dažnai nemoka jokių su naudojimusi jiems perleistu butu susijusių mokesčių, todėl privalėjo imtis tinkamų veiksmų siekiant užkirsti kelią socialinio būsto nuomininkų skolų už suteiktas paslaugas didėjimui.

Bendrosios nuosavybės administravimo santykiuose savivaldybė turi dvejopą statusą- iš vienos pusės savivaldybė veikia kaip viešojo administravimo subjektas, LR CK 4.84 str. 2 d. pagrindu daugiabučiams gyvenamiesiems namams administraciniu aktu skiriantis bendro naudojimo administratorių, iš kitos pusės savivaldybė veikia kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturtis, esantis lygiateisiu civilinių teisinių santykių dalyviu lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Todėl savivaldybė, veikdama kaip bendraturtis, negali turėti išskirtinių teisių ar pareigų, susijusių su prievole apmokėti išlaidas ir mokesčius namui išlaikyti ir išsaugoti, apmokėti administravimo išlaidas bei kitas su buto naudojimu susijusias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose - teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo savivaldybės statusą jai veikiant kaip bendro naudojimo objektų bendraturčiui ir jos pareigą tinkamai vykdyti jai teisės aktais priskirtą socialinės politikos funkciją bei draudimą šios funkcijos vykdymą savavališkai perkelti tretiesiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas, ar Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų nuomininkai, kai paskirtas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas, ar jas turi apmokėti savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, gyvenamosios patalpos, esančios Žolyno g. 10-92, Vilniuje, priklausančios nuosavybės teise atsakovui (b.l. 9), 2009-08-05 gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutarties pagrindu, sudarytos tarp L. V. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, buvo išnuomotos L. V., gim. 1938-03-31 (b.l. 28-32). Ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio Žolyno g. 10, Vilniuje, butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, veikiantis 2008-04-22 Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. 30-801 pagrindu (aktas skelbiamas viešai, LR CPK 182 str. 1 d.). Ieškovas savo veikloje remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai), kadangi nėra sudarytos konkrečios administravimo sutarties. Ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2010-08-31 , viso 307,67 Lt (b.l. 50).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiga sumokėti mokesčius už teikiamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas tenka savivaldybės nuomojamų patalpų nuomininkui, bet ne savininkui. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, pasisakydamas dėl to, kam tenka pareiga mokėti administratoriui už suteiktas paslaugas, susijusias su bendrosios nuosavybės priežiūrą, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, kadangi sprendžiant ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo, pareikšto Vilniaus miesto savivaldybei, pagrįstumo neatsiejamai turi būti aiškinamasi, kam tenka atsakomybė atsiskaityti už ieškovo nurodomas paslaugas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 išaiškino turto administravimo sampratą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratą, jo turinio ir teisinio reglamentavimo, administravimo bei kitų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarką.

Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Administravimo sąvoką apibrėžia Pavyzdinių nuostatų 3 punktas, pagal kurį administravimas – tai butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį išsaugoti. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką, suformuluotą CK 4.240 straipsnio 1 dalyje. Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Šias funkcijas administratorius atlieka vadovaudamasis Pavyzdinių nuostatų 8 punktu, pagal kurį administratorius proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (patalpų naudingam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų ir nuomininkų, kai nuomojamas savivaldybės būstas, mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų tiekėjais nenustatyta kitaip, ir nustato tokio mokesčio sudėtines dalis. Laikytina, kad Pavyzdiniai nuostatai taikomi tada, kai nuomojamos patalpos yra name, kurio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas bendrosios nuosavybės administratorius.

Nagrinėjamos bylos atveju, kai nustatyta tvarka paskirtas administratorius, o gyvenamajame name dalis butų priklauso nuosavybės teise savivaldybei, aktualu, kaip apmokėjimas už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą reglamentuotas įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Teisės aktuose reglamentuojami valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo klausimai. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.584 straipsnio 1 dalyje dėl mokesčio už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (patvirtintame Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472) nustatyta, kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ar savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės institucijos, jų įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį gali būti neįtraukiamos su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), o sudarant nuomos sutartį su nuomininku gali būti numatyta, kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui (Aprašo 6 punktas).

Kaip matyti iš gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos su L. V., nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomotojui (šioje byloje atsakovui) už gyvenamąją patalpą nustatyto dydžio nuomos mokestį, mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administracijos ar / ir paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka (sutarties 1, 28, 30 p.p.). Į bylą nėra pateikta duomenų apie ieškovo su Vilniaus miesto savivaldybe sudarytą administravimo sutartį, kurioje būtų detalizuojama atsiskaitymo už komunalinius ir su tuo susijusius mokesčius tvarka, tuo tarpu Administravimo nuostatų, kuriais savo veikloje privalo vadovautis administratorius, 3 punkte nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai bei savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai proporcingai savo daliai (turimos nuosavybės, išnuomotų patalpų naudingam plotui). Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, kurioje buvo nagrinėjama situacija, susiklosčiusi tarp savivaldybės ir daugiabutį namą administruojančios įmonės, kai buvo sudaryta administravimo sutartis, kadangi administravimo sutarties buvimas ar jos nebuvimas nagrinėjamu atveju nėra esminis klausimas, šiuo atveju bylų panašumas yra tame, kad namo bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir kitos paslaugos buvo teikiamos savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, kuriomis naudojasi asmenys, su kuriais sudarytos nuomos sutartys.

Be to, pažymėtina, jog butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas yra nustatomas administraciniu aktu (CK 4.84 straipsnio 3 dalis, 4.236 straipsnio 2 dalis). Turto administratoriaus veikla administruojant jam priskirtas bendrojo naudojimo patalpas detaliai reglamentuota įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat ir vietos savivaldos institucijų priimtų lokalinių poįstatyminių teisės aktų, kuriais administratorius įpareigotas atlikti visus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išsaugojimu, naudojimu ir priežiūra pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Savivaldybės įgaliotas asmuo – savivaldybės valdyba bei administracijos direktorius – administraciniu aktu paskyrė ieškovą konkrečių savivaldybei priklausančių butų ir kitų patalpų savininkų administratoriumi. Šiuo atveju, kai CK 4.84 straipsnio, kitų nurodytų teisės aktų pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkas, siekdamas įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė ar jos įgaliotas asmuo, šiuo atveju – savivaldybės administracija. Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, užsiimantis ūkine–komercine veikla, siekiantis materialios naudos, suinteresuotas gauti pelną, jo tikslas tenkinti privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju tai – atestuota įmonė, turinti teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas ir administruodama patalpas siekianti gauti materialinės naudos. Dėl to ieškovas, kurio pagrindinė veikla yra butų ir kitų patalpų administravimas, turėjo įvertinti savo veiklos riziką bei numatyti dėl administravimo veiklos vykdymo atsirandančius padarinius. Taigi konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos už namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas bei turto administravimo išlaidas iš Vilniaus miesto savivaldybės yra nepagrįstas.

Apeliantas nurodo, jog klausimas, ar savivaldybės butų nuomininkas turi pareigą mokėti už savivaldybei priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir priežiūrą, nebuvo ir nėra šios bylos dalykas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pareikšto atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybei pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kas turi atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o nuomininko bei konkrečių nuomos sutarties sąlygų buvimo klausimas nagrinėjamu atveju kaip tik yra reikšmingas, nes šis faktas apsprendžia savivaldybės atsakomybės prieš UAB „Antakalnio ūkis“ ribas.

Pažymėtina, jog apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d.nutartyje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-3/2008, išdėstytu išaiškinimu, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Žemesniųjų instancijų teismų nurodoma nutartimi spręsta situacija, kai savivaldybės socialinio būsto nuomininkas įsiskolino už jam tiektą ir suvartotą šilumos energiją, bet jis nebuvo sudaręs atskiros šilumos energijos tiekimo sutarties su tiekėju. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl savivaldybės socialinio būsto nuomininkų skolų, bet dėl kitų savivaldybės butų (kurie neprivatizuoti) nuomininkų. Be to, ieškovas pareiškė reikalavimą ne dėl nuomininkų skolos už suvartotą šilumos energiją, bet dėl išlaidų, skirtų namų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatacijai, todėl tai nėra analogiška byla su nagrinėjama.

Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nuomininkė laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, jau buvo mirusi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą šį argumentą motyvuodamas tuo, kad mirus nuomininkui yra galimas teisių perėmimas, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.