Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-14 · Byla Nr. ATP-907-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-907-530/2014Nutartis · 2014-08-14Kauno apygardos teismas
  2. A2.13.-185-840/2016Nutartis · 2016-05-12Kauno apylinkės teismas
  3. A2.13.-174-840/2017Nutartis · 2017-07-17Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-14
Bylos Nr.
ATP-907-530/2014
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00295-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Administracinio teisės pažeidimobyla Nr. ATP-907-530/2014
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00295-2014-2
Procesinio sprendimo kat.: 45.4.2; 45.4.3; 79.1.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. A. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimo V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis S. P. 2014-05-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 63P-12376909-14, kuriame nurodė, kad V. A. 2014-05-18, 19 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, Kaišiadorių r. sav., vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija 2,19 prom. ± 5 % – vidutinis neblaivumo laipsnis), su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir jo nepateikė policijos pareigūnams. Tokiais savo veiksmais V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutarimu V. A. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., ir nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu, V. A. apeliaciniu skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutarimą panaikinti ir nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, nesivadovavo ATPK 257 str., 248 str., 260 str., 284 str. 1 d. nuostatomis. Teigia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį Opel Corsa vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą ne iš karto, todėl galėjo klaidingai suprasti kas vairavo transporto priemonę, šių aplinkybių apylinkės teismas netyrė ir padarė klaidingą išvadą. Atkreipė dėmesį, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojos M. B. parodymų, kuri teigė, jog automobilyje sėdėjo V. A. draugas, o jis sėdo į keleivio pusę. Nurodė, kad tiek V. A., tiek liudytojos M. B. parodymai patvirtina, kad automobilį vairavo K. Ž., tačiau pastarasis nei atvykusių policijos pareigūnų, nei teismo posėdyje nebuvo apklaustas. Pažymėjo, kad apeliantas charakterizuojamas teigiamai, vairuotojo pažymėjimas jam būtinas siekiant nuvykti į darbą, priešingu atveju, grėstų atleidimas iš darbo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovas prašo skundą atmesti, palikti galioti apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad administracinis teisės pažeidimas buvo įrodytas remiantis surinkta administracine medžiaga, o pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesus, susijusius su transporto eismo saugumu

V. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas V. A., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. A. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys (administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno S. P. tarnybinis pranešimas, teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų S. P., V. J. parodymai, alkotesterio Lion alcolmeter 500“ blaivumo testo šaknelė, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, administracinio sulaikymo protokolas) yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. A. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. Tai, jog V. A. 2014-05-18, 19 val. 18 min., (duomenys neskelbtini)Kaišiadoryse, Kaišiadorių r. sav., vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija 2,19 prom. ± 5 % – vidutinis neblaivumo laipsnis), su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir jo nepateikė policijos pareigūnams yra neginčijamai nustatyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nevertino liudytojos M. B. parodymų, nes ji būdama V. A. draugė, yra suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės. Be to, šios liudytojos parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nuoseklios viso proceso metu, t. y. tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir apylinkės teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė tapačias aplinkybės, jog V. A. vairuojamo automobilio iš savo akiračio jie nepaleido, važiavo jam iš paskos, pastarajam įsukus į kiemą (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jį ten sustabdė, matė iš vairuotojo pusės išlipantį V. A., pašalinių asmenų nebuvo. Pažeidimą nustačiusių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tokiu būdu netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais policijos pareigūnų parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Vien tik subjektyvi apelianto nuomonė apie šių liudytojų šališkumą nesuteikia pagrindo netikėti ar abejoti policijos pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

V. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iškėlė versiją, jog automobilį vairavo ne jis, o jo draugas. Atkreiptinas dėmesys, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. A. savo paaiškinime nenurodė, jog automobilį vairavo draugas, teigė tik stovėjęs kieme ir laukęs draugo. Vėliau, 2014-06-02 teismo posėdžio metu apeliantas tvirtino, kad draugas atvežė jį iki kiemo ir pats nuėjo į pastatą, o jis liko lauke su automobilio raktais. 2014-06-09 posėdžio metu paaiškino, kad draugas, kuris vairavo transporto priemonę negalėjo atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimų. 2014-06-17 teismo posėdžio metu V. A. pakartotinai tvirtino, jog draugo, kuris vairavo automobilį neišleido iš darbo, todėl jis negalėjo atvykti į teismą ir prisipažinti, jog vairavo transporto priemonę. Pažymėtina, kad visų teismo posėdžių metu V. A. tvirtindamas, kad automobilį vairavo jo draugas, nepateikė minėtą asmenį identifikuojančių duomenų (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos) ir tik pateiktame apeliaciniame skunde konkrečiai įvardina, kad automobilį vairavo K. Ž.. Tikint pažeidėjo pateikta versija apie įvykio aplinkybes būtų sunku paaiškinti paties pažeidėjo elgesį, kuomet jis, kaltinamas pakankamai grubaus pažeidimo padarymu, įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams nepaaiškino, kad automobilį vairavo būtent K. Ž., šio asmens neįvardino ir vykusių teismo posėdžių metu, neprašė jo iškviesti ir apklausti, o konkretų asmenį identifikuoja tik apeliaciniame skunde. Ši apelianto versija neatrodo logiška, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl aukštesnysis teismas ją vertina kaip apelianto pasirinktą gynybos poziciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir suformuota teismų praktika, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau baustas už administracinius teisės pažeidimus, turimos nuobaudos galiojančios, kartą jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.) ir skyrė vidutinio dydžio nuobaudas, numatytas ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. sankcijose. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, priešingai, skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skunde V. A. nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinių funkcijų atlikimui. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliekamos darbinės funkcijos nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad V. A. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą jog jis administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. A. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė