Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kornelijai Jomantienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. V. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys A. V. ir R. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnametės dukters S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Pritiesti iš atsakovė išlaikymą dukrai mokamą po 180,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ir nustatyti nepilnametės atsakovės dukters gyvenamąją vietą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo su vaiko globėja A. V., laikinąją globėją paskirti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad atsakovė yra nepilnametės S. V. mama, o mergaitės tėvas yra miręs. 2023-07-25 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi yra leista paimti vaiką iš atsakovės. Atsakovė viso turi penkis nepilnamečius vaikus, iš kurių keturiems jau yra neterminuotai apribota motinos valdžia, tai yra 2012-06-11 Kauno rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1154-800/2012 neterminuotai apribojo atsakovės motinos valdžią trijų jos vaikų atžvilgiu, o 2015-02-24 Tauragės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-226-439/2015 neterminuotai apribojo atsakovės motinos valdžią vieno jos vaiko atžvilgiu. Dėl atsakovės dukters S. V. atsakovės šeima skyriui yra žinoma nuo 2022-10-17, nes nuo 2022-08-22 yra taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos kompleksinės socialinės paslaugos, socialinė šeimos priežiūra. Atsakovė ne tik šiuo metu, bet ir nėštumo metu vartojo alkoholį, dėl to kurį laiką gyveno Šeimos namuose, į kuriuos pateko dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu. 2022-10-20 buvo įvertinta mažametės situacija ir nustatyti rizikos veiksniai įtvirtinti Aprašo 26 punkte: 26.4 vaiko gyvenimo sąlygos (buities, gyvenamosios aplinkos, (būsto) veiksniai) kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę. Nurodo, kad pati atsakovė neneigia, kad vartoja alkoholį jau daug metų ir dėl tos priežasties ji neteko keturių vaikų, taip pat supranta, kad vartodama alkoholį nėštumo metu gali padaryti žalą vaiko sveikatai. Atsakovę apgyvendinus (duomenys neskelbtini) bendruomeniniuose namuose atsakovės situacija buvo kiek pagerėjusi, nes atsakovė dėjo pastangas keisti situaciją: gydėsi priklausomybę alkoholiui, susitvarkė reikiamus dokumentus dėl socialinio būsto ir jį sutvarkė, kad būtų sąlygos vaiko augimui, tinkamai užtikrino vaiko sveikatos priežiūrą, moteris pradėjo pamažu atkurti ryšį su kitais vaikais, kuriems yra nustatyta globa. Tačiau tai buvo iki 2023-06-26, nes atsakovė paliko dukrą pas svetimus asmenis, jai tuo metu buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas, o pas atsakovės draugą nesudarytos sąlygos vaiko auginimui. Atsakovei sutikus ji su dukra 2023-07-03 apgyvendinta (duomenys neskelbtini) namuose. Atsakovė nors ir baigė gydymąsi dėl alkoholio „Minesotos“ programoje, tačiau vėliau nė karto nevyko pakartotinei konsultacijai, nelankė AA grupės užsiėmimų, nevyko individualioms konsultacijoms su psichologu ir ne kartą buvo rasta neblaivi. Nurodo, kad atsakovės kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. abejingumu pareigoms, teigiamų pokyčių šeimoje nebuvimu, motina nebuvo ir nėra motyvuota atsisakyti žalingo alkoholio vartojimo, nedalyvauja kasdieniame vaiko gyvenime, neužtikrina jam saugių gyvenimo sąlygų. Tėvai turi vaikus auginti patys, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Šiuo atveju, atsakovė neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros, yra visiškai nusišalinusi nuo dukros auklėjimo, rūpinimosi jos sveikata, ugdymu. Mano, kad atsakovės motinos valdžios apribojimas neterminuotai geriausiai atitiktų nepilnamečio atsakovės vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra nepilnametės S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. Mergaitės tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2012-06-11 Kauno rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1154-800/2012 neterminuotai apribojo atsakovės motinos valdžią atsakovės trijų vaikų atžvilgiu, o 2015-02-24 Tauragės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-226-439/2015 neterminuotai apribojo atsakovės motinos valdžią vieno jos vaiko atžvilgiu. Iš minėtų įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatyta, kad atsakovės motinos valdžia kitų keturių jos vaikų atžvilgiu buvo apribota neterminuotai, nes atsakovė visiškai nesirūpina vaikais, jų sveikata, vystymusi, neteikė materialinio išlaikymo vaikams, nepadėjo vaikų išlaikyti kitais būdais, nebuvo motyvuota auginti vaikus, tėvų ir vaikų emocinis ryšys buvo nutrūkęs galutinai, kadangi motina nesiekė to ryšio atkurti, vartojo alkoholį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės šeima laikotarpiais nuo 2008-12-01 iki 2012-06-15 ir laikotarpiais nuo 2014-08-19 iki 2015-03-31 buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros.

Iš 2024-01-04 VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ motyvuoto siūlymo nustatyta atsakovė negeba kontroliuoti potraukio alkoholiui, pradėjus vartoti alkoholį jai nepavyksta sustoti ir tai trunka keletą dienų, be to ji stokoja tėvystės bei socialinių įgūdžių ir turi įsiskolinimų kitiems vaikams, nes neteikia išlaikymo. Nurodyta, kad atsakovei teikta pagalba neišsprendė atsakovės problemų, nes atsakovė nedėjo pastangų tęsti paskirtą medikamentinį gydymą, vartojo alkoholį, neužtikrino dukrai saugios aplinkos, buvo fiksuoti vaiko pažeidimai. Atsakovė sutiko gydytis dėl alkoholizmo ir laikotarpiu nuo 2023-08-28 iki 2023-09-25 ji dalyvavo stacionariame gydyme Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale „Minesotos“ programoje. Atsakovė bandė gyventi savarankiškai, tačiau 2013-11-16 buvo rasta neblaivi ir bandė save žaloti. Atsakovė ne kartą buvo rasta neblaivi ir atsisakė tęsti gydymą, nevykdė jai paskirtų įpareigojimų. Atsakovė neteikia išlaikymo dukrai ir per visą laikotarpį dukra aplankė tik du kartus. Iš į bylą pateiktų duomenų iš policijos nustatyta, kad atsakovei 2024-01-24, 13:24 val. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas. Iš 2023-10-03 VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ pagalbos plano nustatyta, kad atsakovė iš pradžių priėmė specialistų jai teiktą pagalbą, vyko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. 2023-07-25 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmu nutartimi yra nuspręsta leisti S. V. paimti iš jos mamos, tai yra atsakovės. Iš 2023-06-27 -2023-07-03 vaiko vertinimo anketų nustatyta, kad atsakovė vaiką paliko pas svetimus žmones, o pati tuo metu girtavo kitoje vietoje, ir jai nustatytas 2,34 promilių girtumas ir buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Iš 2023-09-25 Jurbarko rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. V3-320, atsakovės dukrai nuo 2023-09-25 nustatyta laikinoji globa, o jos laikina globėja paskirta A. V. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovė nuo 2023-04-07 nuomos sutarties Nr. F2-6 pagrindu gyvena socialiniame Jurbarko rajono savivaldybės būste adresu (duomenys neskelbtini).

Iš administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad per penkerių metų laikotarpį atsakovė ne kartą bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 str. 8 d., 428 str. 1 ir 2 d., 489 str. 1 d., 428 str. 7 d., 484 str. 2 d., 493 str. 2 d. Sodros duomenų bazės išrašo duomenų bazėje nėra informacijos apie atsakovės šiuo metu gaunamas su darbine veikla susijusias pajamas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos (toliau ir NDNT) duomenimis Renatai Viršilaitei nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas, duomenų bazės išrašo duomenimis ji neturi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, kurios įtakotų atsakovės darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas.

Teismui pateikti įrodymai, kad atsakovė 2024-04-08, 17:14 val. buvo neblaivi, jai nustatytas 3,79 promilių neblaivumas. Iš įtariamųjų ir kaltinamųjų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė nėra teista.

Dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo.

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, jog tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis vaikų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, dėl turimos priklausomybės atsakovė negali tinkami įgyvendinti savo kaip motinos pareigų ir užtikrinti saugią aplinką vaikui.

Atsakovė alkoholį vartojo net nėštumo metu ir dėl to buvo apgyvendinta socialines paslaugas teikiančiuose namuose, kur kurį laiką gyvenamo ir po dukters gimimo ir ten gyvenant atsakovė stengėsi prižiūrėti dukrą, bandė keisti savo gyvenimo būdą, socialinių darbuotojų padedama gavo socialinį būstą, gydėsi nuo alkoholio, tačiau atsakovei išėjus gyventi savarankiškai ji grįžo prie jai įprasto gyvenimo būdo, nuolat vartoja alkoholį, niekur nedirba, neteikia išlaikymo dukrai, nuo 2023-12-31 nesidomi dukters sveikata, dukters poreikiais.

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsakovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, alkoholio vartojimo problemos ilgą laiką buvo taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Taip pat nustatyta, kad atsakovė ne visada priimdavo jai teikiamą pagalbą, nedėjo maksimalių pastangų bendradarbiaudama su institucijomis, kurios stengėsi padėti, kad atsakovė iš esmės pakeistų savo gyvenimo būdą. Paėmus dukrą iš atsakovės, atsakovė nors ir gydėsi nuo priklausomybės, tačiau tai nepadėjo, nes ji vėl vartoja alkoholį, niekur nedirba, nors yra sveika ir darbingo amžiaus. Atsakovė net po vaiko paėmimo ir žinodama, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl motinos valdžios apribojimo savo gyvenimo būdo nepakeitė, tai yra nesiėmė jokių aktyvių priemonių, kad susigrąžintų dukrą, o nuolat vartojo alkoholį. Duomenų, kad atsakovės elgesys ir gyvenimo būdas gali pasikeisti nėra, nes atsakovei motinos valdžia dėl analogiškų priežasčių yra apribota ir kitų jos vaikų atžvilgiu, kas tik patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdo savo kaip motinos teises ir yra pagrindas neterminuotai apriboti moktinos valdžią jos dukters S. V. atžvilgiu.

Išaiškintina atsakovei, kad apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovei pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

2023-09-25 Jurbarko rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V3-320, atsakovės dukrai nuo 2023-09-25 yra nustatyta laikinoji globa, o jos laikina globėja paskirta A. V.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovės dukrai pas laikiną globėją yra sudarytos netinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Kaip patvirtino laikinoji globėja teismo posėdžio metu, atsakovės dukra pas juos namuose jaučiai gerai, yra guvi ir linksma mergaitė, šiuo metu jos būklė yra ženkliai pagerėjusi, nes ji sustiprėjo, pradėjo vaikščioti, nors kai pasiėmė mergaitę, ji buvo labai apleista ir nusilpusi.

Duomenų apie tai, kad laikinasis globėjas (rūpintojas) netinkamai atlieka globėjo (rūpintojo) pareigas, nėra, kitų kandidatūrų nepateikta, todėl, vaiko motinai neterminuotai apribojus tėvų valdžią, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, atsakovės nepilnametės dukters gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikiną globėją (CK 3.257 straipsnio 3 dalis, CK 3.265 straipsnio 3 punktas, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnametei Smiltei Viršilaitei nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilname teis dukrai Smiltei Viršilaitei (CK 3.192 straipsnio l dalis, 3.194 straipsnio l, 3 dalys).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės dukrai priteisti išlaikymą mokamą po 180,00 Eur i kas mėnesį. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė šiuo metu nedirba, negauna jokių oficialių pajamų, tačiau yra jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad ji dėl savo sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti pajamas. Atsakovė gyvena socialiame būste. Iš įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatyta, kad iš atsakovės yra priteistas išlaikymas ir kitiems jos nepilnamečiams vaikas, tačiau kaip paaiškino ieškovės atstovė atsakovė turi įsiskolinimą vaikams dėl išlaikymo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės dukters amžių, jos poreikius, į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus ir nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių dėl ko atsakovė negali dirbti ir gauti pajamas, darytina išvada, kad ieškovo prašoma 180,00 Eur suma vaikui būtų tinkama ir atitinkanti vaikų interesus bei atsakovės galimybes išlaikyti vaiką. Tai, kad atsakovė šiuo metu nedirba ir negauna jokių oficialių pajamų, nesudaro pagrindo mažinti prašomo išlaikymo dydžio, nes atsakovė turi dėti maksimalias pastangas ir dirbti bei gauti pajamas, nes jokių objektyvių priežasčių dėl ko atsakovė to padaryti negalėtų nėra, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo tenkintinas pilna apimtimi. Išlaikymas iš atsakovės dukrai priteistinas nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2024-02-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dėl reikalavimų neterminuotai/terminuotai apriboti tėvų valdžią, priteisti išlaikymą ieškovas ir atsakovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleisti, be to atsakovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400‒406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į nepilnametę dukrą S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini).

Nepilnametės S. V. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jos nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinąjį globėją A. V.

Priteisti iš atsakovės R. V., išlaikymą nepilnametei S. V., gimusiai 2022-10-14, mokamą periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2024-02-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei S. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikinąją globėją A. V.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnametei S. V. nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.