- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- A-2568-662/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02794-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- S. N.
- Trečiasis asmuo
- Encogroup LLC filialas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Encogroup LLC filialas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 25S93458, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (toliau – ir Sprendimas), bei įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (toliau – ir Direktyva 2014/66ES).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Encogroup LLC (toliau – ir Įmonė, trečiasis suinteresuotas asmuo) darbuotojas, šiuo metu gyvenantis Indijoje. Pareiškėjas Įmonėje dirba daugelį metų, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Pareiškėjas į Lietuvą buvo perkeltas pagal akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą, kuriame turėjo vadovauti Įmonės statomų rezervuarų izoliacijos darbams. Pareiškėjo kolega ir draugas M. M. taip pat yra Įmonės darbuotojas, šiuo metu dirbantis Lietuvoje tame pačiame projekte. Šis asmuo ir rekomendavo pareiškėją darbui Įmonėje. Departamento pareigūnė interviu metu prašė pateikti M. M. telefono numerį, tačiau gavusi M. M. kontaktus su juo nesusisiekė.
3. Pareiškėjas teigė, kad interviu metu pateikė visą informaciją apie savo darbo patirtį, nurodė buvusias darbo šalis, įskaitant Omaną, Libaną, Dramblio Kaulo Krantą ir kitas valstybes. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo tikslas yra dirbti Lietuvoje legaliai, dalyvauti AB „Orlen Lietuva“ projekte.
4. Pareiškėjas akcentavo, kad Departamento apklausa per programą „Teams“ buvo sutrikdyta techninių nesklandumų, taip pat buvo sunkumų dėl kalbos barjero. Departamento pareigūnė pareiškėjo nesuprato ir neteisingai interpretavo jo atsakymus. Pareiškėjo paaiškinimai nebuvo užfiksuoti tiksliai, todėl Departamentas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas interviu metu melavo, ir nepagrįstai atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas).
Atsiliepimas
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas apklausos metu teigė, jog turi 26 metų izoliuotojo darbo patirtį, kurią įgijo dirbdamas Indijos Respublikoje, Gruzijoje, Libano Respublikoje, Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, Kuveito Valstybėje, Omano Sultonate. Pareiškėjas Libano Respublikoje dirbo penkerius metus nuo 2015 metų iki 2020 metų (vėliau teigė, kad nuo 2010 metų iki 2015 metų), po to Kuveito Valstybėje dirbo pusantrų metų, o 2020 metais išvyko dirbti į Omano Sultonatą, kur dirbo penkerius metus (pagal kelionės dokumente esančius spaudus, pareiškėjas Omane buvo apie vienerius metus). Pareiškėjas pasakojo, kad 2022 metų rugsėjo mėnesį jis vyko dirbti į Dramblio Kaulo Kranto Respubliką, kur apie dvejus metus ir du mėnesius dirbo izoliuotoju, grupės vadovu. 2024 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas iš Omano grįžo į Indijos Respubliką, kur Mumbajuje, Čenajuje ir Keralos valstijoje šiuo metu dirba laikinus izoliuotojo darbus. Vėliau pareiškėjas pakeitė savo atsakymą ir teigė, kad 2024 m. gruodžio 14 d. iš Dramblio Kaulo Kranto Respublikos grįžo į Indijos Respubliką. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pastaruosius dešimt metų gyveno Indijos Respublikoje, per pastaruosius penkerius metus neturėjo išduotų vizų ir leidimų laikinai gyventi, nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. dirbo Encogroup LLC. Apklausos metu pareiškėjas nesilaikė nuotolinės apklausos taisyklių, girdėjosi pašalinio asmens patarimai, kaip atsakyti į klausimus. Atsižvelgiant į nuotolinės apklausos metu pareiškėjo pateiktą informaciją, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis ir į tai, kad pareiškėjas šiuo metu nedirba Encogroup LLC įmonių grupėje, Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo.
7. Departamentas akcentavo, kad pareiškėjas į klausimus neatsakė arba atsakė netiksliai ir paviršutiniškai, vis keitė savo atsakymus apie turimą darbo patirtį ir laikotarpius, teikė informaciją, kuri nesutapo su prašyme išduoti Leidimą nurodytais duomenimis. Departamentas mano, kad pagrįstai vertino, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, jog pareiškėjas nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos, pagrįstai vertinta kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija. Surinktų duomenų visuma patvirtino, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, siekio dirbti priimančiojoje įmonėje (Encogroup LLC filiale), t. y. galima daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
II.
9. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 31 d. sprendimu tenkino pareiškėjo S. N. skundą – panaikino Departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
10. Teismas nurodė, kad Departamentas Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui Leidimą, grindė argumentais, jog nors pareiškėjas formaliai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44² straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad jis nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos, vertinta kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija) patvirtina, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, siekio dirbti priimančiojoje įmonėje, t. y. buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
11. Teismas, vertindamas atsakovo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku, dėl kurios iš Įstatymo 44² straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų – ar dėl turimos aukštos profesinės kvalifikacijos ir profesinės patirties (a papunktis), ar dėl ne mažiau šešių mėnesių iki atvykimo į priimančiąją įmonę darbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje (b papunktis) – pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes Sprendime keliama tik abstrakti abejonė dėl atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų – siekio dirbti priimančiojoje įmonėje, tačiau nenurodyta, kurie konkretūs duomenys, susiję su Įstatymo 44² straipsnio 1 dalyje numatytomis būtinomis sąlygomis, neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, kad byloje pateikta informacija patvirtina, jog nuo 2020 m. pareiškėjas yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį su Encogroup LLC dėl vyresniojo darbų vadovo pareigų, todėl šioje įmonėje dirba daugiau kaip šešis mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, į kurią atvyksta dėl perkėlimo įmonės viduje. Pareiškėjo perkėlimą įmonės viduje patvirtina su Encogroup LLC 2020 metais sudaryta darbo sutartis, 2024 metų paskyrimo raštai, taip pat su priimančiąja įmone (Encogroup LLC filialu) 2024 metais sudaryta darbo sutartis. Atsakovas Sprendime nekėlė abejonių dėl pareiškėjo turimos profesinės kvalifikacijos ir profesinės patirties. Teismas akcentavo, kad iš nurodytų aplinkybių ir Departamento turimų dokumentų nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų, suteikiančių pagrindą gauti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje.
13. Teismas atsakovo Sprendime nurodytus argumentus, kad pareiškėjas nuotolinės apklausos metu neatsakė į klausimus ar atsakė nenuosekliai, paviršutiniškai, atsakydavo ne į tai, ko klausiama, vis keitė atsakymus apie turimą darbo patirtį ir laikotarpius, teikė informaciją, kuri nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytais duomenimis, vertino kaip subjektyvią Departamento pareigūnės, apklaususios pareiškėją, nuomonę, nesudarančią pagrindo Sprendimą pripažinti kaip tinkamai motyvuotą ir pagrįstą objektyviais duomenimis.
Šalies argumentai
14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas prašyme nurodytus esminius ir Leidimui gauti būtinus faktus, kuriuos patvirtina su prašymu pateikti dokumentai, nurodė ir nuotolinės apklausos metu, o pats atsakymų pateikimo būdas ir bendravimo su pareiškėju ypatumai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad dėl tam tikrų atsakymų netikslumų ar nurodytų faktų patikslinimo apklausos eigoje pareiškėjas siekė klaidinti Departamento pareigūnę.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta nuotolinės apklausos transkripcija rodo, jog pareiškėjas apklausoje atsakė į pateiktus klausimus, bendradarbiavo su Departamento pareigūne ir savo darbo patirtį iš esmės nurodė chronologiškai bei vienodai, o tai, kad jį apklaususi pareigūnė ne iš karto suprasdavo pareiškėjo atsakymus, nuolat klausdavo to paties po kelių kitų užduotų klausimų ir pareiškėjui reikėjo savo atsakymus tikslinti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas teikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
16. Teismas, išanalizavęs nuotolinės apklausos transkripciją, vertino, kad Departamento pareigūnės atlikta pareiškėjo apklausa ir klausinėjimo būdas nėra objektyvus aplinkybių aiškinimasis ir neatitinka gero administravimo principo, nes iš transkripcijos turinio matyti, kad ir pareiškėjui, ir Departamento pareigūnei tam tikru momentu tapo sunku susikalbėti ir suprasti vienas kitą, tačiau iš atsakovo pusės nebuvo imtasi jokių pastangų sudaryti pareiškėjui galimybę sunkiau suprantamus aspektus paaiškinti gimtąja kalba, o ne anglų kalba, kuria pareiškėjui sunkiau teisingai išreikšti savo mintis. Nors teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjas neprašė užtikrinti vertimą į gimtąją kalbą, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kalbėti gimtąja kalba, jeigu kyla sunkumų bendraujant jo pasirinkta anglų kalba.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad apklausos vykdymas be vertėjo, Departamento pareigūnei tiesiogiai bendraujant su pareiškėju anglų kalba, kuri nėra gimtoji nei pareiškėjui, nei pareigūnei, galėjo turėti įtakos pareiškėjo galimybei suprasti klausimų esmę ir sudaryti sunkumų tiksliai į juos atsakyti. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo apklausą atlikusi pareigūnė apskritai turi tokį anglų kalbos žinių lygį, kuris prilygsta profesionaliam vertėjui. Dėl to kilusių abejonių dėl pareiškėjo atsakymų atsakovas negali pagrįstai traktuoti kaip pareiškėjo siekio piktnaudžiauti, nes pats atsakovas padarė ne viską, kad kilusias abejones išsiaiškintų iki galo, užtikrinant pareiškėjui galimybę suprasti klausimų esmę ir atsakyti į juos tiksliai, o esant reikalui ir gimtąja kalba.
18. Teismas dėl atsakovo Sprendime nurodytų argumentų, kad pareiškėjas nesilaikė nuotolinės apklausos taisyklių, nes girdėjosi pašalinio asmens patarimai, kaip atsakyti į klausimus, kas atsakovo buvo įvertinta kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija, nurodė, kad, viena vertus, Sprendime nėra jokių motyvų, su kokiais teisiniais argumentais ši faktinė aplinkybė siejama, t. y. kokios pasekmės kyla iš nurodyto apklausos taisyklių nesilaikymo, kita vertus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų šiam Sprendimo teiginiui pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad nuotolinės apklausos transkripcijoje nėra užfiksuotas nei vienas apklausą atlikusios Departamento pareigūnės įspėjimas pareiškėjui, pastebėjimas ar kitoks konstatavimas, kad jis nesilaiko apklausos taisyklių, kad dalyvauja apklausoje ne vienas. Todėl neaišku, kodėl ir kuo remiantis Sprendime nurodoma, kad girdėjosi pašalinio asmens patarimai, kaip atsakyti į klausimus, dėl to šis Sprendimo argumentas teismo pripažintas nepagrįstu.
19. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo prašyme nurodytas ketinimas dirbti Įmonėje buvo paremtas tiek darbo santykiais pareiškėją siunčiančioje dirbti į Lietuvą įmonėje, tiek perkėlimą patvirtinančiais dokumentais, tiek su priimančia Įmone sudaryta darbo sutartimi. Tačiau atsakovo Sprendime padarytos išvados, kuriomis atmestas pareiškėjo prašymas dėl Leidimo išdavimo, yra nepagrįstos, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti ne spėjimais ir prielaidomis, o objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsakovo Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.
III.
20. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
21. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančią medžiagą, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir Departamento atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių vertinimą bei padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, dėl kurios priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
22. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Departamentas Sprendimą grindė tik deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, remdamasis neobjektyviu pareiškėjo apklausos vertinimu, o pati pareiškėjo apklausa nebuvo atlikta taip, kad leistų jam laisvai ir teisingai paaiškinti savo atvykimo tikslus ir ketinimus bei sudarytų sąlygas atsakovui objektyviai ir išsamiai įvertinti pareiškėjo paaiškinimus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas negebėjo vienodai papasakoti apie savo asmeninę patirtį, apklausoje atsiradę nesutapimai yra esminiai, skiriasi pareiškėjo nurodomi laikotarpiai. Atsakovo vertinimu, skirtingu metu užduoti klausimus apie tą patį yra normali ir įprasta apklausos technika. Jeigu užsieniečio atsakymai nesutampa, yra prieštaringi, tai suteikia pagrindą vertinimui, jog duomenys neatitinka tikrovės ir leidžia daryti išvadą, kad yra akivaizdi nelegalios migracijos rizika.
23. Atsakovo teigimu, Departamento pareigūnė pagrįstai klausinėjo pareiškėjo apie jo darbo aplinkybes, aiškindamasi, kur pareiškėjas dirbo ir šiuo metu dirba, o teismas nepagrįstai konstatavo, kad apklausos tikslas buvo ne objektyviai ir išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, o apsiribota tik tam tikrų prieštaravimų užfiksavimu. Pasak atsakovo, užfiksuoti galimus prieštaravimus apklausos metu taip pat yra vienas iš apklausos tikslų, leidžiantis nuosekliau įvertinti, ar pateikti duomenys atitinka tikrovę.
24. Atsakovas pažymi, kad teismas suteikė pernelyg didelę reikšmę aplinkybei, jog pareiškėjas sunkiai bendrauja anglų kalba. Atsakovo manymu, faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (Indija) anglų kalba yra viena iš dviejų valstybinių kalbų, taip pat tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat kalbėjo anglų kalba ir dalyvavo tik vertėjas iš anglų kalbos, pakankamai pagrindžia pareiškėjo gebėjimą bendrauti angliškai.
25. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai vertino, jog Departamentas turėjo pateikti įrodymus, jog pareiškėjo apklausą atlikusi pareigūnė turi tokį anglų kalbos žinių lygį, kuris prilygsta profesionaliam vertėjui. Atsakovas paaiškina, kad valstybės tarnautojai, priimami į tarnybą, pateikia savo gebėjimus patvirtinančius dokumentus, taip pat ir apie anglų kalbos mokėjimo lygį. Pareiškėjas nenurodė, kad jam būtų reikalingas vertėjas ne tik apklausai, bet ir teismo posėdžiui, o teismui buvo pateikta apklausos transkripcija, kuri atlikta profesionalaus vertėjo.
26. Atsakovas laikosi pozicijos, kad esant neatitikimui tarp faktinių dokumentuose nurodomų (prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi) ir apklausos metu užfiksuotų aplinkybių Departamentas pagrįstai sprendė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Departamentas Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pareiškėjas keitė atsakymus apie turimą darbo patirtį ir laikotarpius, teikė informaciją, kuri nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytais duomenimis; taip pat nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog 2020 metais vyko dirbti į Omano Sultonatą, 2022 metų rugsėjo mėnesį jis vyko dirbti į Dramblio Kaulo Kranto Respubliką, kur apie dvejus metus ir du mėnesius dirbo izoliuotoju, grupės vadovu; taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į nuotolinės apklausos metu asmens pateiktą informaciją, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis ir į tai, kad asmuo šiuo metu nėra dirbantis įmonių grupėje, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo (prašyme nenurodoma, kad pareiškėjas pastaruosius dešimt metų būtų gyvenęs kitur, ne Indijoje, ar kad jam būtų išduotos vizos ar leidimai laikinai gyventi pastaruosius penkerius metus). Departamentas Sprendime nepažeidė reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, pareiškėjui aiškiai ir suprantamai išdėstė Sprendimo priėmimo motyvus, nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus.
27. Pareiškėjas S. N. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad apklausa anglų kalba neatitiko gero administravimo principo. Departamentas neužtikrino pareiškėjui galimybės vartoti gimtąją kalbą ar naudotis vertėjo paslaugomis, todėl pareiškėjo atsakymai buvo netikslūs.
29. Pareiškėjas pažymi, kad nors atsakovas pabrėžė tariamus neatitikimus darbo patirtyje, tačiau šie neatitikimai paaiškinami susikalbėjimo su apklausą vykdžiusia Departamento pareigūne sunkumais. Esminiai faktai (darbo santykiai, įmonės tarpininkavimas) yra patvirtinti įrodymais. Atsakovo Sprendimas nebuvo pakankamai motyvuotas, jame nepaaiškinta, kodėl dokumentais pagrįsti duomenys laikomi neteisingais, o išvados dėl nelegalios migracijos rizikos buvo grindžiamos prielaidomis. Atsakovas apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos teismas jau įvertino, o naujų aplinkybių, galinčių paneigti teismo sprendimo pagrįstumą, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumo.
31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Indijos Respublikos pilietis, 2025 m. balandžio 7 d. pateikė Departamentui prašymą Nr. 2504-LLG-0447 išduoti jam leidimą laikinai gyventi, nes jis yra perkeliamas įmonės viduje kaip specialistas (Direktyva 2014/66/ES) (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad jis dirbs Encogroup LLC filiale izoliuotoju, numatomas darbo užmokestis 2 500 Eur per mėnesį, dabartinėje darbovietėje Encogroup LLC jis dirba nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. izoliuotoju.
32. 2025 m. balandžio 10 d. įvyko nuotolinė pareiškėjo apklausa, siekiant patvirtinti pareiškėjo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, kurioje dalyvavo Departamento pareigūnė ir pareiškėjas.
33. Departamentas 2025 m. balandžio 15 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti Leidimą. Sprendimas iš esmės buvo grindžiamas argumentais, kad nors pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 44² straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad jis nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos, įvertinta kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija) patvirtina, jog kyla pagrįstų abejonių dėl jo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, siekio dirbti Įmonėje, pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
34. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovo Sprendimą, įpareigodamas Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad Sprendime padarytos išvados, kuriomis atmestas pareiškėjo Prašymas, yra grindžiamos spėjimais ir prielaidomis, Sprendime keliama tik abstrakti abejonė dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų – siekio dirbti Įmonėje, tačiau nenurodyta, kurie konkretūs duomenys, susiję su Įstatymo 44² straipsnio 1 dalyje numatytomis būtinomis sąlygomis, neatitinka tikrovės; Departamento vykdyta pareiškėjo apklausa neatitiko gero administravimo principo, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė sunkiau suprantamus aspektus paaiškinti gimtąja kalba, todėl Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
35. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, nepagrįstai kritikavo pareiškėjo atliktą apklausą, pernelyg didelę reikšmę suteikė aplinkybei, kad pareiškėjas sunkiai bendrauja anglų kalba. Atsakovo vertinimu, esant neatitikimui tarp faktinių dokumentuose nurodomų ir apklausos metu užfiksuotų aplinkybių, Departamentas pagrįstai sprendė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir priėmė Sprendimą, atitinkantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu, remiantis byloje esančiais įrodymais, susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (ABTĮ 56 str. 1 d.). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo.
37. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje ginčijamą administracinį aktą ir pareiškėjo keliamus klausimus, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais ir jų nebekartodama, šioje nutartyje atsakys į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, papildydama pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas.
38. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip specialistas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis: a) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, būtinų specialių veiklos srities, metodų arba valdymo žinių, kurias vertinant atsižvelgiama į konkrečiai su šia įmone susijusias žinias, turimą aukštą profesinę kvalifikaciją ir profesinę patirtį, susijusią su specifinių techninių žinių reikalaujančia darbo ar veiklos rūšimi; b) ne mažiau kaip pastaruosius šešis mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje.
39. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti Leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 12 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
40. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2020 metų pareiškėjas yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį su Encogroup LLC dėl vyresniojo darbų vadovo pareigų, todėl šioje įmonėje dirba daugiau kaip šešis mėnesius iki atvykimo į Encogroup LLC filialą, į kurį atvyksta dėl perkėlimo įmonės viduje. Pareiškėjo perkėlimą įmonės viduje patvirtina su Encogroup LLC sudaryta 2020 metų darbo sutartis, 2024 metų paskyrimo raštai, taip pat su Encogroup LLC filialu sudaryta 2024 metų darbo sutartis. Šias aplinkybes patvirtino ir Encogroup LCC filialo atstovas teismo posėdžio metu. Sprendime nėra išreikšta abejonių dėl pareiškėjo turimos profesinės kvalifikacijos ir profesinės patirties. Taigi pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau atsakovui nuotolinės apklausos su pareiškėju metu kilo abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, nes atsakovas nustatė neatitikimų tarp pareiškėjo pateiktų duomenų, pareiškėjas keitė atsakymus apie turimą darbo patirtį ir laikotarpius, taip pat pareiškėjas nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos, kas buvo atsakovo įvertinta kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą nuotolinės apklausos transkripciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas apklausoje atsakė į pateiktus klausimus, bendradarbiavo su Departamento pareigūne ir savo darbo patirtį iš esmės nurodė chronologiškai bei vienodai, o tai, kad jį apklaususi pareigūnė ne iš karto suprasdavo pareiškėjo atsakymus, nuolat klausdavo to paties po kelių kitų užduotų klausimų ir pareiškėjui reikėjo savo atsakymus tikslinti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas teikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Iš nuotolinės apklausos transkripcijos matyti, jog pokalbis tarp pareiškėjo ir Departamento pareigūnės nebuvo sklandus ir nuoseklus, o skirtingu metu užduotus klausimus apie tą patį šiuo atveju lėmė ne įprasta apklausos technika, kaip teigia atsakovas, bet sunkesnė pareiškėjo ir Departamento pareigūnės komunikacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime labai detaliai išanalizavo pareiškėjo ir Departamento pareigūnės pokalbio ištrauktas ir padarė pagrįstas išvadas, jog susikalbėjimo sunkumą ir galimybę vienas kitą suprasti galėjo lemti ir pasirinkta bendravimui anglų kalba, kuri nei pareiškėjui, nei Departamento pareigūnei nėra gimtoji kalba. Aplinkybę, kad apklausos metu kilo sunkumų susikalbėti su Departamento pareigūne, nurodė ir pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Teisėjų kolegija nekvestionuoja Departamento pareigūnės gebėjimo bendrauti anglų kalba lygio, tačiau tokiais atvejais, kai kyla sunkumų susikalbėti su užsieniečiu sutarta kalba, tikslinga apsvarstyti kitus galimus bendravimo būdus (kita kalba, dalyvaujant vertėjui ir pan.).
42. Atsakovas, teikdamas, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos, nes apklausos metu girdėjosi pašalinio asmens patarimai, kaip atsakyti į klausimus, objektyviais duomenimis nepagrindė šių savo teiginių. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie atsakovo teiginiai Sprendime nėra plačiau aptarti, o iš nuotolinės apklausos transkripcijos taip pat nematyti, kad pareiškėjas Departamento pareigūnės būtų buvęs įspėtas dėl apklausos tvarkos pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo išvada, jog pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija, pagrįstai atmesta.
43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atlikta apklausa turėjo esminių trūkumų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovo Sprendime padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, ir kėlė nelegalios migracijos grėsmę. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais atsakovo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
44. Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015; kt.).
45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 10 straipsnio imperatyvais.
46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįgyvendino jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytos pareigos priimti individualų administracinį aktą, kuris būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, o ne spėjimais ir prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo Sprendimą ir įpareigojo Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.
47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.