Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. R. P. atstovo advokato Mariaus Endzino atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-462-470/2009, kuria patenkintas pareiškėjo Kauno kredito unijos prašymas dėl areštų taikymo suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančiam turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju skundu (b.l.59-61) suinteresuoto asmens V. R. P. atstovas advokatas Marius Endzinas su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:

1) hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) , V.R. P. užtikrino jam suteiktos 477 000 Lt paskolos grąžinimą, kas rodo, jog buvo įregistruota jungtinė hipoteka (CK 4.180 str.). Todėl įkeisto turto savininkas V. R. P. savo turtu atsako tiktai už prievolės 477 000 Lt sumai įvykdymą. Pareiškėjas neįkeitė savo turto užtikrindamas skolos, viršijančios 477 000 Lt, t.y. dėl padidintų palūkanų bei delspinigių;

2) teismas, reikalaudamas sumokėti skolą, palūkanas ir delspinigius per vieną mėnesį, pažeidė CK 4.180 str. bei 4.181 str. reikalavimus. Šiuo atveju buvo įregistruota jungtinė hipoteka 477 000 Lt sumai. Tačiau kreditoriui reikalaujant, kad įkeisto turto savininkas savo turtu užtikrintų tiek palūkanų, tiek delspinigių mokėjimą, privalėjo būti įregistruota maksimalioji hipoteka. Kadangi buvo įregistruota jungtinė hipoteka, buvo nustatyta įkeisto turto savininko atsakomybės riba tik minėtos sumos ribose. Todėl teismas turėjo teisę įspėti skolininką ir įkeisto turto savininką bei reikalauti, kad šis įsiskolinimas būtų apmokėtas. Teismo priimta nutartis dėl skolos, palūkanų ir delspinigių grąžinimo viršija įkeisto turto savininko prisiimto įsipareigojimo dydį, dėl ko yra naikintina;

3) kreditorius, iš karto kreipdamasis į teismą dėl skolos su palūkanomis ir delspinigiais priteisimo, piktnaudžiauja savo padėtimi ir siekia pasipelnyti. V. R. P. , susiklosčius blogai ekonominei situacijai, ne kartą kreipėsi į kreditorių dėl paskolos grafiko atidėjimo, siekdamas tinkamai vykdyti paskolos sutartį, tačiau kreditorius nesuteikė jam galimybės atidėti paskolos mokėjimą. Kreditorius patvirtino, kad V. R. P. pardavė vieną iš trijų sklypų ir dalį paskolos grąžino, tai įrodo, kad skolininkas nesiekia piktavališkai negrąžinti paskolos, bet priešingai - stengiasi vykdyti savo kreditorinius įsipareigojimus, ne kartą kalbėjo su kredito įstaigos darbuotojais ir teikė siūlymus dėl paskolos grafiko keitimo. Skolininkas, suvokdamas sunkią savo ekonominę padėtį, vadovaudamasis CK 6.200 str. 3 d., siekė bendradarbiauti su kreditoriumi ir nustatyti abiems šalims tinkamą paskolos grąžinimo grafiką bei terminus, tačiau kreditorius, neatsižvelgdamas į skolininko ekonominę padėtį, nevienkartinius prašymus dėl paskolos grafiko keitimo, kategoriškai atsisakė bendradarbiauti, nepaliko jam galimybės grąžinti paskolą, iš karto kreipėsi į teismą dėl skolos su palūkanomis ir delspinigiais išieškojimo. V. R. P. sutinka, kad, imdamas paskolą, turi įvertinti savo galimybes, ar galės laiku ir pagal grafikus mokėti paskolą, tačiau neprognozuojamai pasikeitus ekonominei situacijai, stipriai padidėjus mokesčiams, jis neturėjo galimybės įvertinti savo turtinės padėties pablogėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad pagal 2006-04-20 paskolos sutartį Nr.06-00270 (b.l.8-16) pareiškėjas suteikė skolininkui V. R. P. 477 000 Lt paskolą iki 2026-03-20. Šios paskolos grąžinimo užtikrinimui skolininkas įkeitė pareiškėjui jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 4,6 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , Alytaus rajone (b.l.23-25). Nuo 2008-05-22 skolininkas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, t.y. nemokėjo pagal paskolos sutartį nustatytų dalinių mokėjimų, palūkanų, dėl ko, vadovaudamasis 2006-04-20 paskolos sutarties 5.6.1 punktu, pareiškėjas priėmė sprendimą nuo 2008-09-08 vienašališkai nutraukti paskolos sutartį (b.l.7, 46, 47). Tenkindamas pareiškėjo 2009 03 06 gautą prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 1-3), Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009-03-20 nutartimi areštavo suinteresuotam asmeniui V. R. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistą hipotekos lakštu Nr.(duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , Alytaus rajone: 2,6678 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 0,8112 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , palikdamas teisę skolininkui šiuo turtu naudotis, uždrausdamas perleisti šį turtą kitiems asmenims, jį įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į jį arba sumažinti jo vertę. Teismas 2009-03-20 nutartimi taip pat įspėjo skolininką V. R. P. , kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį nuo šios nutarties gavimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš viešųjų varžytynių (b.l.49, 50).

Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Iš hipotekos teisinių santykių kylančius klausimus teismas sprendžia ypatingosios teisenos tvarka patikrindamas ir apsaugodamas neginčijamąsias teises, t.y. ne gindamas pažeistas materialiąsias subjektines teises, o užtikrindamas tinkamą tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimą, jų administravimą, konstatuodamas ir įtvirtindamas tam tikras sąlygas joms įgyvendinti. Vadovaujantis CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str., įkeistas turtas teismo nutartimi areštuojamas ir skolininkas įspėjamas apie pareigą per vieną mėnesį atsiskaityti su kreditoriumi, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdomas hipoteka apsaugotas skolininko įsipareigojimas. CPK 560 str. nurodyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir terminais, o skolininkui šio reikalavimo neįvykdžius, kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui. Vadovaujantis CK 6.217 str., 6.221 str., 6.222 str. nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas V. R. P. , įkeisdamas savo turtą, užtikrino tiek paskolos, tiek palūkanų įvykdymą. 2006-04-21 pareiškėjas ir V.R. P. sudarė sutartinės hipotekos lakštą (Reg. RI-5562) (b.l.90-92), t.y. susitarė dėl nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrinamo įsipareigojimo dydžio, kurį sudaro turtu apsaugomos paskolos suma - 477 000 Lt ir palūkanos - 7,9 proc. Tai, kad buvo sudaryta būtent sutartinė hipoteka, patvirtina CK 4.186 str. 1 d. bei įrašas hipotekos lakšte (duomenys neskelbtini) , kuriame aiškiai nurodytos V. R. P. prievolės - skola ir palūkanos. Hipotekos lakšto pastabose įrašyta, jog „skolininkui yra žinoma, kad 6 punkte prievolės dydis yra nurodytas be palūkanų.“ V. R. P. sutikimą ir valią taip pat patvirtina jo parašas hipotekos lakšte bei 2006-04-20 paskolos sutartyje Nr.06-00270. Nors Hipotekos lakšte nenumatytas netesybų, teismo išlaidų ar kitų pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su skolinio įsipareigojimo išieškojimu, užtikrinimas, tačiau netesybos bei teismo išlaidos išieškomos iš parduoto turto varžytynėse įkeisto daikto vertės ar pajamų, gautų įkeistą turtą administruojant, įstatymo, o ne sutarties pagrindu. Todėl skundo argumentai, jog įkeisto turto savininkas V. R. P. savo turtu atsako tiktai už prievolės 477 000 Lt sumai įvykdymą ir teismas, reikalaudamas sumokėti skolą, palūkanas ir delspinigius per vieną mėnesį, pažeidė CK 4.180 str. bei 4.181 str. reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, piktnaudžiauja savo padėtimi, siekia pasipelnyti, nepalieka galimybės skolininkui gera valia grąžinti paskolą. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas V. R. P. nuo 2008-05-22 nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal 2006-04-20 paskolos sutartį, t.y. pažeidė sutarties sąlygas. Pareiškėjas teisėtai pasinaudojo paskolos sutarties 5.6.1. punkto nuostatomis, suteikiančiomis teisę vienašališkai nutraukti paskolos sutartį. Teisėtai nutraukęs paskolos sutartį su skolininku dėl dalinių nesumokėjimų, pareiškėjas turėjo teisę pradėti išieškojimą lygiai taip pat, kaip ir suėjus galutiniam paskolos grąžinimo terminui.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 03 20 nutartį palikti nepakeistą.