Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko ir įkeistų daiktų savininko V.R.P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės Kauno kredito unijos prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininko ir įkeistų daiktų savininko V.R.P. ir įkeistų daiktų savininkės E.P. įkeistų daiktų vertės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Vadovaujantis CPK 558 str. 2 d., skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės nei per civiliniame sandoryje, kurio vykdymas užtikrintas hipoteka, nei per teismo CPK nustatyta tvarka priimtame įspėjime nustatytą terminą, kreditoriaus prašymu teismas priima nutartį dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, jog skolininkas neįvykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nereagavo į teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartimi (b.l. 98-99) nustatytą terminą skolai grąžinti, todėl darytina išvada, jog yra visi teisės aktuose nustatyti pagrindai inicijuoti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių. Kreditoriui įgijus teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio išieškojimo, šios teisės įgyvendinimo pagrįstumui ir teisėtumui atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog, neturėdamas galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl objektyvios priežasties – pablogėjusios ekonominės situacijos, skolininkas geranoriškai siekė taikaus ginčo sprendimo būdo, nedaro jokios įtakos. Apeliantas taip pat akcentuoja, jog ginčijama nutartimi teismas be pagrindo viršijo hipoteka užtikrintos prievolės ribas. Toks atskirojo skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas dėl dviejų priežasčių. Pirma, tiek CK 4.174 str. 1 d. nuostata, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas, tiek hipotekos lakšto sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96 patvirtintos Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 14 p. reikalavimai hipotekos lakšte nurodyti konkretų ar maksimalų pagrindinės prievolės dydį bei mokėtinas palūkanas, tiek ir paties lakšto turinys patvirtina, jog hipoteka šalys susitarė dėl konkrečios piniginės prievolės ir jos pagrindu atsirandančių papildomų priemonių užtikrinimo hipotekos lakšte nurodytu turtu. Kadangi šalys susitarė dėl konkretaus užtikrinamos pagrindinės prievolės dydžio, apelianto argumentas dėl teisės normų, reglamentuojančių maksimalią hipoteką, kuri sudaroma siekiant užtikrinti prievolę, kurios suma hipotekos lakšto surašymo metu nėra žinoma, taikymo vertintinas kaip neatitinkantis faktinės situacijos, todėl atmestinas. Antra, ginčijamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta ir neturėjo būti nurodyta konkreti prievolės, kuri turės būti patenkinta iš piniginių lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą iš varžytynių, suma, nes tokio pobūdžio nutarties paskirtis yra pripažinti, jog prievolė neįvykdyta ir leisti ją vykdyti priverstinai. Tuo tarpu pats prievolės dydis apskaičiuojamas vykdymo procese paskirstant ir išmokant tiek su vykdymo išlaidomis, tiek ir su prievolėmis, kurių pagrindu išieškojimas vykdomas, susijusias sumas. Todėl argumentas, jog ginčijama nutartis yra neteisėta dėl netinkamai apskaičiuoto vykdytinos prievolės dydžio vertintinas kaip nepagrįstas nei teisiniu skundžiamo procesinio dokumento pobūdžiu, nei faktiniu jo turiniu.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 6 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo jos naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.