- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- e2VP-26095-820/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19526-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- S. K.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuotieji asmenys: skolininkas S. K., skolininko sutuoktinė E. G. ir antstolis Darius Bliznikas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LT FM pateikė teismui prašymą dėl skolininko S. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. G., nustatymo. Nurodo, jog antstolis Darius Bliznikas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0035/13/00137, Nr. 0035/09/01377 ir Nr. 0035/06/00771 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Pareiškėjas prašo nustatyti skolininko S. K. ir jo sutuoktinės E. G. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – nustatyti, kad skolininkui S. K. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei ½ sutuoktinės E. G. darbo užmokesčio bei piniginių lėšų.
Pareiškimo, jo priedų kopijos ir teismo pranešimai buvo išsiųsti suinteresuotiems asmenims.
Atsiliepimas
Antstolis Darius Bliznikas pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, nurodydamas, kad sutinka su pareiškėjo prašymu.
Kiti suinteresuotieji bylos asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 593 str. 3 d.), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolis Darius Bliznikas, vykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2013 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.17-08)-320-5333 dėl 3 404,68 EUR, 2009 m. birželio 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-19(2009)153 dėl 149 719,22 EUR ir 2006 m. gegužės 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 14-19-11626 dėl 4 410,94 EUR skolos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, priėmė 2017 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį, kuriuo pasiūlė išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko S. K. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. G., dalis (e. b. l. 5 - 6). Antstolis siūlyme nurodo, jog skolininkas ir jo sutuoktinė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turi butą bei abu sutuoktiniai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, skolininkui priklausančios transporto priemonės yra išregistruotos.
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl skolininko S. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. G., nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui S. K. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei ½ sutuoktinės E. G. darbo užmokesčio bei piniginių lėšų (e. b. l. 1 - 2).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad S. K. vedęs (v. b. Nr. 0035/06/00771 l. 116). Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo su skolininku būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (e. b. l. 46). Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teismas nustatė, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko S. K. įsiskolinimą, jis neturi. Kadangi skolininko darbinės pajamos, gaunamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ menkos, o kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkas neturi, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso. S. K. vardu registruotos transporto priemonės yra išregistruotos, todėl laikytinos menkavertėmis ir nelikvidžiomis, gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, nedidelės (e. b. l. 38). Skolininko sutuoktinės E. G. vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų matyti, kad skolininkas ir jo sutuoktinė E. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, abiejų sutuoktinių darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. vidutiniškai per mėnesį sudarė 47 EUR neatskaičius mokesčių (e. b. l. 38, 40, 41). Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir skolininko sutuoktinės darbo užmokestis bei turimos lėšos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad darbo užmokestis yra E. G. ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra S. K. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš S. K. gaunamų ar turimų pajamų. Teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog visa išieškoma iš skolininko suma gali būti išieškoma iš jo gaunamų ar turimų pajamų, todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui S. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. G. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei ½ sutuoktinės E. G. darbo užmokesčio bei piniginių lėšų. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 str. 2 d. ir 3.123 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismas nustatė, jog sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi (v. b. Nr. 0035/06/00771 l. 47), sutuoktiniams nenustatyta sveikatos sutrikimų ir panašių ypatingų aplinkybių, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad E. G. gaunamas darbo užmokestis bei skolininko vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra bendroji jungtinė sutuoktinių S. K. ir E. G. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas S. K. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomosiose bylose Nr. 0035/13/00137, Nr. 0035/09/01377 ir Nr. 0035/06/00771, nėra (CPK 178 str., 185 str.). Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, nustatant, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir ½ skolininko sutuoktinės E. G. gaunamų pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais ir turimų lėšų, priklauso skolininkui S. K..
CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, jog nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad skolininkas S. K. su sutuoktine E. G. santuokoje įgytu aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu naudojasi bendru sutarimu.
Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą iš E. G. darbo užmokesčio, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.) bei į ypatumus, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio (CPK 733 str. – 743 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymą.
Nustatyti skolininko S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkui S. K. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis jo sutuoktinės E. G. lėšų, gaunamų iš darbinės veiklos bei turimų lėšų.
Nustatyti, kad skolininkas S. K. ir jo sutuoktinė E. G. santuokoje įgytu turimu nekilnojamuoju turtu naudojasi bendru sutarimu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.