Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui P. Č. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių), administravimo mokesčio, skolos išieškojimo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovui P. Č. 2021-12-08 per EPP įteiktas teismo šaukimas apie 2022-01-06 teismo posėdį. Jis neatvyko į teismo posėdį, nepateikė prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atidėti teismo posėdį arba stabdyti bylos nagrinėjimą, byloje nepateikė jokių kitų rašytinių dokumentų, išskyrus 2021-11-08 atsiliepimą į ieškinį. Esant tokiai situacijai, kai nėra teisinių pagrindų nenagrinėti ieškovės ieškinio, teismas bylą nagrinėja iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis.

Dėl atsakovo pripažįstamų reikalavimų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis numato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas P. Č. sutinka su pačia skolos suma 877,82 Eur ir sutarties pelno/palūkanom 105,18 Eur, dėl likusių reikalavimų nesutinka.

Nustatyta, kad AB „BnP Finance“ ir kredito gavėjas, byloje atsakovas P. Č. 2019-02-06 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4nz3zjz6 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią AB „BnP Finance“ atsakovui suteikė 900 Eur dydžio kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka grąžinti bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas AB „BnP Finance“ naudai. AB „BnP Finance“ 2019-09-14 Sutartį nutraukė. 2019-08-26 AB „BnP Finance“ ir UAB „Gelvora“ (nagrinėjamoje byloje ieškovė) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19-50-08, pagal kurią 2019-10-01 bylų priėmimo perdavimo aktu Nr. 3 prie minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal Sutartį, atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą. Šių aplinkybių atsakovas neginčija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.886 straipsnio 3 dalis numato, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą). Ieškovės reikalavimas priteisti 877,82 Eur pagrindinės skolos sumą, kur atsakovas sutinka su šiuo reikalavimu, yra susijęs su paskolos (vartojimo kredito) gavėjo pareiga grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (šiuo atveju 900 Eur). Šiuo atveju atsakovas yra grąžinęs 22,18 Eur iš jam suteikto 900 Eur kredito, o tai atitinka dviejų iš keturiasdešimt aštuonių reguliarių įmokų sumokėjimą pagal Sutarties specialių sąlygų mokėjimo grafiką. Dėl 105,18 Eur sutartinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų byloje ginčo taip pat nėra. Teismas savo iniciatyva nustatė, kad 25,48 proc. Sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma neviršija Vartojimo kredito įstatymo (TAR identifikacinis kodas 1101010ISTA0XI-1253) numatyto 75 procentų dydžio, todėl nėra pagrindo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą preziumuoti, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai.

Dėl atsakovo nepripažįstamo reikalavimo priteisti negautas pajamas

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 415,16 Eur negautų pajamų (apskaičiuotų nuostolių). Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad palūkanos/negautos pajamos (pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo sutarties nutraukimo likusios negautos palūkanų įmokos nuo 2019-10-16 iki 2023-02-06) sudaro 415,16 Eur.

Nutraukus paskolos sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl pelno palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Teismas, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, faktiškai ieškovės reikalavimą atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, t. y. ieškovės reikalavimą kompensuoti atsiradusius nuostolius laiko pagrįstu. Teismas 415,16 Eur sumą laiko teisėta, pagrįsta, jos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė pagal 2019-09-14 nutrauktą Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4nz3zjz6 iš atsakovo reikalauja negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, kas faktiškai reiškia, kad sutartinės mokėjimo (pelno) palūkanos po sutarties nutraukimo, po ko pasibaigia prievolės vykdymas natūra, tampa (įvardijamos) negautomis pajamomis (apskaičiuotais nuostoliais).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Nagrinėjamu atveju, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 415,16 Eur negautų pajamų suma yra apskaičiuota nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019-09-14) iki Sutarties termino pabaigos (2023-02-06), t. y. ieškovė įrodo, kad 415,16 Eur pajamas tikėjosi gauti iki Sutarties termino pabaigos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei pagal Sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų vienašališkai nutraukusi Sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų (877,82 Eur), nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 25,48 proc.), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Atsakovo neteisėtas neveikimas (sutartinių prievolių nevykdymas) yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis).

Teismo vertinimu, atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovės nagrinėjamoje byloje negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios, todėl iš atsakovo priteistinos 415,16 Eur negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma).

Dėl atsakovo nepripažįstamo reikalavimo priteisti administravimo mokestį

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 308,73 Eur sutarties administravimo mokesčio. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad Sutarties administravimo mokestį – 308,73 Eur sudaro pagal Sutarties mokėjimo grafiką pirminio kreditoriaus apskaičiuotas sutarties administravimo mokestis.

Pažymėtina, jog Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte yra nurodyta, kad sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas sutarties specialiosiose sąlygose.

Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 6,75 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 48 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 324 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą administravimo mokestis ir/arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos.

Atsižvelgiant į atsakovui suteiktą 900 Eur dydžio vartojimo kreditą, maksimalus galimas sutarties administravimo mokestis yra 10,80 Eur per mėnesį.

Atsakovui yra apskaičiuotas 6,75 Eur mėnesinis mokestis. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties sąlygų, jokie kiti papildomi mokesčiai, be administravimo mokesčio, atsakovui netaikyti.

Iš administravimo mokesčio apibrėžimo nėra aišku, kokiu pagrindu nutraukus sutartį vartotojas toliau turi mokėti administravimo mokestį už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą, paskirstymą ir pan. Taigi, nors šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovė privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į šalių sulygto administravimo mokesčio paskirtį, teismas sprendžia, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo, t. y. 2019-02-06 iki sutarties nutraukimo, t. y. 2019-09-14 ir už šį laikotarpį mokestis priteistinas, tenkinant tik dalį ieškinio reikalavimo. Priteistinas administravimo mokestis, atsižvelgiant į atsakovo dvi sumokėtas 2019-03-06 ir 2019-04-06 eilines įmokas sudaro 33,75 Eur (6,75 Eur x 5 mėn.).

Susiklosčiusioje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi nutraukus sutartį išnyksta administravimo objektas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis). Toks situacijos išsprendimas atitinka Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kitą teismų praktiką.

Dėl atsakovo nepripažįstamo reikalavimo priteisti skolos išieškojimo išlaidas

Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 3,80 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad skolos išieškojimo išlaidos – 3,80 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu tai yra išlaidos už pranešimų siuntimą.

Vadovaujantis šalių 2019-02-06 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-4nz3zjz6 3.5.9 punktu, kredito gavėjas įsipareigoja visiškai atlyginti Vartojimo kredito davėjo patirtas išlaidas, atsiradusias dėl įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo, susijusias su ikiteisminiu bei teisminiu skolos išieškojimu bei kitas Vartojimo kredito davėjo patirtas išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.57 straipsniu, pagal kurį su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, numatančiu, kad pagal kurį be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šiais teisiniais pagrindais yra tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3,80 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Faktinis šio reikalavimo pagrindas yra ieškovės atlikti mokėjimai AB Lietuvos paštui už šešis (2020-03-04, 2020-06-02, 2020-09-03, 2020-12-03, 2021-02-25, 2021-06-04) atsakovui išsiųstus laiškus į atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) su raginimais, pranešimais ir kitais dokumentais. Tai, kad šios ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos nėra išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nereiškia, kad atsakovas jų neprivalo apmokėti.

Teismas negrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimo priteisti 3,80 Eur skolos išieškojimo išlaidų nelaiko prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. šis ieškovės reikalavimas yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio. Ieškovės prašomos priteisti išieškojimo išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis (taigi nelaikytinos ir išlaidomis advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą), o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos nenumato, kad minėtos išlaidos kreditoriui atlyginamos tik tada, kai jos yra susiję su advokato ar advokato padėjėjo suteikta pagalba (šioms išlaidoms priskirtinos visos kreditoriaus turėtos pagrįstos išlaidos, susiję su skolos išieškojimu).

Toks situacijos išsprendimas atitinka Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018 ir kitą teismų praktiką.

Dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo teismo išdalinti skolą 18 mėnesių. Nurodo, kad skola atsirado pandemijos periodu, žmona susirgo onkologine liga, o pačiam ilgą laiką teko gyventi iš prastovų ar minimalaus atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas nepadarė nieko, kad įrodytų savo prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą pagrįstumą, nepateikė jokių savo turtinę ir kitą padėtį patvirtinančių dokumentų. Atsakovas reikalingus veiksmus galėjo atlikti iki 2022-01-06 teismo posėdžio arba jo metu.

2021-11-09 pranešime (rašte) (e. b. l. 10-11), kuris buvo išiųstas ir įteiktas atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo linkęs sudaryti taikos sutartį, šalims buvo pasiūlyta ne vėliau kaip 2021-11-26 sudaryti ir teismui pateikti taikos sutartį. Buvo išaiškinta, kad teismo nustatytas terminas, esant objektyviai galimybei sudaryti taikos sutartį, šalių prašymu gali būti pratęstas. Buvo išaiškinta, kad šalims nepavykus sudaryti taikos sutarties, galėtų būti sprendžiamas sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas. Šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, buvo išaiškinta, kad turi teisę teismui pateikti savo turtinę padėtį patvirtinančius rašytinius dokumentus, t. y. pajamas, išlaidas, turimą turtą ir kitus turtinę padėtį nustatyti padedančius dokumentus, nurodyti išlaikytinius ir kitas aplinkybes. Nurodomos aplinkybės turi būti pagrįstos įrodymais. Išaiškinta, kad teismui nepateikus turtinę padėtį ar kitas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, klausimas dėl skolos išdėstymo dalimis negalės būti nagrinėjamas. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. 2021-11-09 pranešime išaiškinta, kad gali būti pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Atsakovui pasiūlyta pasinaudoti mokamomis profesionalaus teisininko paslaugomis arba kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Kaip matyti atsakovas, kuris išreiškė sutikimą sudaryti taikos sutartį, matomai nesusisiekė su ieškovę atstovaujančiais asmenimis, neinicijavo taikos sutarties derinimo arba jei atliko šiuos veiksmus – tai nedavė rezultato. Teismas neturi jokių duomenų apie galimai vykusį bandymą iki teismo nustatyto termino 2021-11-26 arba vėliau, prašant terminą pratęsti, sudaryti taikos sutartį. Atsakovui buvo išaiškinta, kad šalims nepavykus sudaryti taikos sutarties, galėtų būti sprendžiamas sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas, tačiau atsakovas tokiu atveju teismui turėtų pateikti savo turtinę padėtį patvirtinančius rašytinius dokumentus, t. y. pajamas, išlaidas, turimą turtą ir kitus turtinę padėtį nustatyti padedančius dokumentus, nurodyti išlaikytinius ir kitas aplinkybes arba prašymas teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Jokių įrodymų ar prašymų atsakovas iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos 2022-01-18 nepateikė, nėra duomenų, kad jis kreipėsi teisinės pagalbos, kur galėjo būti tinkamai atstovaujamas profesionalaus teisininko. Šiuo atveju teismui neturint jokių atsakovo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, klausimas dėl skolos išdėstymo dalimis negali būti nagrinėjamas. Teismas negali įsitikinti ar atsakovo nurodyti teiginiai „skola atsirado pandemijos periodu, žmona susirgo onkologine liga, o pačiam ilgą laiką teko gyventi iš prastovų ar minimalaus atlyginimo“ atitinka tikrovę. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas jau 2019-05-06 nesumokėjo eilinės 36,83 Eur įmokos pagal Sutartį, kai pirmieji su Covid-19 susiję apribojimai Lietuvoje buvo įvesti tik 2020 m. kovo mėnesį. Šiuo atveju atsakovo prašymas teismo išdalinti skolą 18 mėnesių paliekamas nenagrinėtas (nei tenkinamas, nei atmetamas), nes nėra galimybės objektyviai įvertinti kokia yra atsakovo turtinė padėtis.

Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kas yra išimties dalykas, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623/236/2020; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-291-516/2020; 2019 m. gegužės 30 d. e2-477-302/2019).

Dėl procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, kitų sumų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies: tenkinama reikalavimų suma 1435,71 Eur iš 1710,69 Eur (1435,71 / 1710,69 x100 = 83,92 proc.). Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 31,89 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (38 x 83,92 proc.). Byloje nėra duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pašto išlaidos civilinėje byloje sudaro 1,68 Eur. Pašto išlaidos, kurios nagrinėjamoje byloje neviršija 5 eurų, iš šalių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 4, 6 punktais, 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.213 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, , 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, Vartojimo kredito įstatymo (TAR identifikacinis kodas 1101010ISTA0XI-1253) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 877,82 Eur negrąžinto kredito, 105,18 Eur sutartinių pelno palūkanų, 415,16 Eur negautų pajamų (apskaičiuotų nuostolių sumą), 33,75 Eur sutarties administravimo mokesčio ir 3,80 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos (be bylinėjimosi išlaidų 1435,71 Eur) nuo 2021-10-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 1 Eur permokėto žyminio mokesčio. Tam, kad žyminis mokestis būtų grąžintas, ieškovė turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Faktiškai negrąžintas žyminis mokestis gali būti įskaitytas už naują procesinį dokumentą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 6 dalis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.