Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi M. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas M. N., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (2017-06-22 duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 18121,81 Eur), neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo: M. N. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini), būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30 atsiskaitydama už atliktus darbus, gautas paslaugas ir įsigytas prekes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeisdama kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) interesus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas V. B. paaiškino, kad M. N. prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau jis nesutinka su pareiškime nurodytu reikalavimu atlyginti padarytą žalą, kadangi žalą, kurią prašoma atlyginti iš M. N., turi atlyginti juridinis asmuo, t.y. įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Juridinio asmens ir direktoriaus turtas yra atskirtas, todėl bendrovė turėtų atsakyti pati pagal savo prievoles. Be to, vadovo atsakomybė pagal prievoles yra ne solidari, o subsidiari. Taigi, iš vadovo galimas išieškojimas tik tuo atveju, jeigu įmonė negali atsiskaityti pati už savo prievoles. Atsiskaitymai su tiekėjais ir kitais kreditoriais buvo vykdomi tam, kad nesustotų įmonės veikla, todėl susidarė tokia situacija, kad atsiskaičius su vienais kreditoriais, neužteko pinigų atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija. Šiuo metu įmonei yra skolingi įvairūs juridiniai asmenys 42 000 Eur, be to ji turi ir kito turto, todėl šios sumos užtektų sumokėti įsiskolinimą valstybei (b. l. 57-60). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė teismui 2017-08-30 mokėjimo dokumentą, iš kurio matyti, kad UAB(duomenys neskelbtini) padengė 80 procentų įsiskolinimo valstybei, sumokėdama į VMI sąskaitą 14 000 Eur. Nurodė, kad likusi įsiskolinimo suma bus padengta 2017-09-24. Atsižvelgus į tai, kad M. N. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai dėl to gailisi, taip pat į tai, kad yra padengtas beveik visas įsiskolinimas valstybei, likusią dalį ketinama padengti artimiausiu laiku, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo taikyti ANK 34 str. 5 d. bei M. N. skirti mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovas G. S. nurodė, kad atlikus UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, nustatyta, jog bendrovei atsiskaitant su kreditoriais buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. Be to, operatyvaus patikrinimo metu gauti duomenys patvirtina, kad 2017-01-12 įmonė disponavo didele pinigų suma, nes 62 761,45 Eur buvo pervesta į įmonės direktoriaus asmeninę sąskaitą, kai įmonė VMI buvo skolinga 10 648,11 Eur. Tokiu būdu įmonės direktorius, atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo tvarkos, todėl jo kaltė šiuo atveju yra preziumuojama (b. l. 57-60). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) 2017-08-30 padengė didžiąją dalį įsiskolinimo valstybei bei žada padengti likusią įsiskolinimo dalį, VMI atstovas atsisakė reikalavimo atlyginti padarytą žalą iš įmonės vadovo bei prašo jam skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013-10-01 CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t.y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Mokesčių inspekcijos apskaitos informacinės sistemos 2017 m. gegužės 17 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 18 008,31 Eur, iš jų: 17 669,86 Eur PVM, 338,26 Eur šio mokesčio delspinigių, 0,19 Eur mokesčio už aplinkos teršimą delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-02-27.

Siekiant nustatyti mokestinės nepriemokos nemokėjimo priežastis ir sumokėjimo galimybes 2017-05-17 pavedimu Nr. FR1043-3013 buvo atliktas bendrovės operatyvus patikrinimas.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal Bendrovės buhalterės pateiktus kasos apyvartos žiniaraščio duomenis už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30 nustatyta, kad kasos likutis laikotarpio pradžioje 0,00 Eur, pajamos iš veiklos sudarė 29982,35 Eur, išlaidos sudarė 27582,35 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje buvo 2400,00 Eur. Atsiskaitymas per kasą vyko su atskaitingu asmeniu. M. N. išmokėta 27582,35 Eur suma.

Bendrovės direktorius – M. N.. Pas atskaitingą asmenį 2017-01-01 buvo 193 535,50 Eur (direktorius Bendrovei yra suteikęs paskolą) pinigų likutis. Tikrinamuoju laikotarpiu atskaitingas asmuo iš kasos gavo 27 582,36 Eur ir pagal Bendrovės 2017-01-12 prašymą pirkėja T. D. į M. N. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 62761,47 Eur, tuo susigrąžindamas dalį suteiktos Bendrovei paskolos. Pinigų gavimas yra patvirtintas 2017-02-22 atskaitingo asmens parašu. Išlaidos per tikrinamąjį laikotarpį sudarė 10 678,55 Eur, didžiausios iš jų 2514 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)) už statybinių įrankių nuomą, 2101,85 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)) už degalus, 2000 Eur UAB (duomenys neskelbtini) dalinis mokėjimas už baldus, 4020,80 Eur išmokėtas darbo užmokestis direktoriui, 30 465,26 Eur paimtas avansas komandiruotei ir 3344,26 Eur sudaro kitos išlaidos. Tikrinamojo laikotarpio pabaigai Bendrovės skola M. N. buvo 113 868,32 Eur.

Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas AB Šiaulių bankas Vilniaus filialas (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas Nr.(duomenys neskelbtini) ir patikrinimui pateikė banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30. Likutis laikotarpio pradžioje 3,29 Eur, pajamos sudarė 18 402,07 Eur, išlaidos 18 404,71 Eur, iš jų: 120,74 Eur nurašyta pagal VSDF debeto nurodymus, 10 429,04 Eur nurašyta pagal VMI prie FM nurodymus, 7581,36 Eur nurašyta pagal antstolio S. M. nurodymą, 253,45 Eur sumokėta UAB (duomenys neskelbtini) sutartį Nr.201202F-40-01, likutis laikotarpio pabaigoje 0,65 Eur.

Iš pateiktų avansinių apyskaitų už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30 matyti, kad Bendrovė vykdė žemiau nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus (dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis mokėjimų):

1) 2017-01-14 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo suma 80,00 EUR. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 10 648,11 EUR;

2) 2017-02-03 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB(duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo suma 2 514,00 EUR. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 8 608,71 EUR;

3) 2017-03-28 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo suma 1 000,00 EUR. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 18 211,73 EUR;

4) 2017-04-07 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo suma 321,17 EUR. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 17 858,56 EUR.

Iš pateiktų bankinių mokėjimo nurodymų matyti, kad už Bendrovę buvo vykdomi žemiau nurodyti atsiskaitymai, kurie pažeidė VMI prie FM interesus:

1) 2017-01-19 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo suma 604,34 EUR. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 10 648,11 EUR;

2) 2017-02-22 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo suma 1 765,00 EUR. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 2 200,41 EUR.

Iš pateikto 2017-01-12 prašymo matyti, kad už Bendrovę buvo atliktas mokėjimas kreditoriui M. N.. Atsiskaitymo suma 62 761,45 EUR. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 10 648,11 EUR.

Operatyvinės veiklos pažymoje ir VMI prie FM pareiškime nurodytus faktus patvirtina Bendrovės pateikti apskaitos registrai (bandomasis ir preliminarus balansai, avansinės apyskaitos, mokėjimo nurodymai, kvitai).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad Bendrovė, mokėdama kitiems kreditoriams, turėjo PVM nepriemoką. Administracinės atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas V. B. pripažino, kad M. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, būdamas skolingas valstybės biudžetui. Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tokiu būdu pažeisdama VMI, kaip kreditorės, interesus, todėl bendrovės vadovas M. N. pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai dėl jo gailisi, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu atlygino dalį – 80 procentų padarytos žalos, sumokėdamas valstybės biudžetui 14 000 Eur, likusią žalos dalį įsipareigojo atlyginti iki 2017-09-24 (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė taikyti M. N. atžvilgiu ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006). Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą M. N. ir spręsdamas ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo jo atžvilgiu klausimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes. Nors atstovas teigė, kad nepriemoka susidarė, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais tam, kad nesustotų įmonės veikla, tačiau, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad didžioji dalis nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30 įmonės gautų pajamų yra išmokėta įmonės direktoriui (jam iš kasos išmokėta 27 582,36 Eur, be to, pagal Bendrovės 2017-01-12 prašymą pirkėja T. D. į M. N. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 62761,47 Eur, tuo susigrąžinta dalis Bendrovei suteiktos paskolos. Pinigų gavimas patvirtintas 2017-02-22 atskaitingo asmens parašu). Kaip jau minėta, pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis pažeidimą pripažino, teigė, kad dėl jo gailisi. Be to, pažymėtina, kad dalis VMI nepriemokos, dėl kurios buvo kreiptąsi į teismą, šiai dienai yra padengta (80 procentų). Vis dėlto, teismo vertinimu, tai nėra išimtinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti taikytos ANK 34 str. 5 d. nuostatos. Teismo nuomone, aptartų aplybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. N. paskyrus minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, nebus pažeisti teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijai. Toks baudos dydis padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, užkardys kelią naujų pažeidimų darymui ateityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 481 straipsnio 1 dalimi, 508 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnis).