- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-05-12
- Bylos Nr.
- 2-320-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- H. B., V. S.
- Atsakovas
- I. Z. M.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovams H. B., V. S., jų atstovei adv. pad. Alvai Puniškienei, atsakovei I. Z. M., jos atstovei adv. Nidai Kazokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir H. B. patikslintą ieškinį atsakovei I. Z. M., dėl netesybų ir avansinės išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. S. ir H. B. patikslintu ieškiniu (b.l. 84. t. 1) prašo:
Priteisti ieškovų naudai iš atsakovės I. Z. M. 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) avansinę įmoką:
a) ieškovo V. S. naudai iš atsakovės priteisti 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų);
b) ieškovo H. B. naudai iš atsakovės priteisti 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų);
2. Priteisti ieškovų naudai iš atsakovės I. Z. M. 120 000 Lt (vienas šimtas dvidešimt tūkstančių litų) baudą:
ieškovo V. S. naudai iš atsakovės priteisti 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų); ieškovo H. B. naudai iš atsakovės priteisti 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų);
Priteisti ieškovų naudai iš atsakovės I. Z. M. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti ieškovų naudai iš atsakovės I. Z. M. bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai V. S. ir H. B. nurodė, kad 2006m. gegužės 30d. ieškovai sudarė su atsakove I. Z. M. sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovai - pirkti atsakovei nuosavybės teise priklausantį 5,06 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vijūkuose, Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m.k.v. Sutartyje šalys sulygo dėl parduodamo nekilnojamojo turto kainos -150 000 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų). Prieš pasirašant minėtąją Sutartį ieškovai sumokėjo atsakovei 60 000 Lt avansą, iš kurių 30 000 Lt sumokėjo ieškovas H. B. ir 30 000 Lt -V. S.. Sutarties sudarymo metu tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, kuriems priklauso žemės sklypai, besiribojantys su atsakovei priklausančiais sklypais, vyko ginčai dėl atitinkamų asmenų teisių į žemės sklypus įgyvendinimo, minėtas žemės sklypas buvo areštuotas. Atsakovė I. Z. M. nurodė, jog pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaryta panaikinus sklypo areštą. 2006m. lapkričio 16d. areštas buvo panaikintas. Ieškovai įregistravo su atsakove sudarytą sutartį VĮ Registrų Centro nekilnojamojo turto registre ir paragino atsakovę nedelsiant įforminti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau atsakovė pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti vengė. Vėliau ieškovai ne kartą reikalavo atsakovės vykdyti įsipareigojimus bei sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau I. Z. M. savo įsipareigojimus vykdyti atsisakė. Preliminariojoje sutartyje šalys sulygo, jog tuo atveju, jei atsakovė atsisakys parduoti atitinkamą žemės sklypą ieškovams, arba parduos/padovanos žemės sklypą tretiesiems asmenims, atsakovė privalės sumokėti ieškovams 120 000 Lt baudą. Ieškovai teigia, jog atsakovė I. Z. M., atsisakydama sudaryti aukščiau nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė Sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus. Šalis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti savo sutartinius įsipareigojimus, turi kitai šaliai sumokėti sulygtas netesybas ( LR CK 6.256 str. 2d). Taigi, pastaroji pinigų suma turėtų būti priteista iš atsakovės. Nurodo, kad nėra pagrindo teismui sumažinti ieškovų reikalaujamus nuostolius, kadangi ieškovų nuostoliai dėl atsakovės atsisakymo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį viršija Sutartyje nustatytą netesybų sumą. Ieškovai, skaičiuodami patirtų nuostolių dydį, remiasi VĮ Registrų centro duomenimis - vidutinės rinkos vertės padidėjimu nuo 2006 06 30 iki 2007 06 01 (b.l. 83. t. 1).
Atsiliepimas
Atsakovė I. Z. M. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, kad ieškinio dalimi dėl avansinės įmokos priteisimo sutinka. Prašo atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 120 000 Lt baudos priteisimo ieškovų naudai iš atsakovės bei priteisti atsakovė naudai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė teigia, jog ieškovai neteisingai nurodo faktines bylos aplinkybes. Skirtingai nei ieškovai nurodo, atsakovė visada stengėsi atlikti visus reikalingus ir nuo jos priklausančius veiksmus, kurie susiję su pirkimo - pardavimo sutarties sudarymu. Ieškovai atsisakė sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį kol nėra išspręstas ginčas civilinėje byloje, kurioje atsakovė yra I. Z. M.. Nurodo, jog LR CK 6.165 str. 3 d. numato, kad pareiga sudaryti pagrindinę sutartį turi būti apibrėžta tam tikru terminu, o jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Šis terminas yra naikinamasis ir sutarties nesudarius per šalių ar įstatymo nustatytą terminą, pripažįstama, kad šalys nebėra suinteresuotos ir prievolė sudaryti pagrindinę sutartį baigiasi (LR CK 6.165 str. 5 d.). Vadovaujantis CK 6.165 str. 4d. neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys. Turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovė ieškinį dalyje 60000 Lt avansinės įmokos grąžinimo ieškovams pripažįsta, todėl ieškovams priteistina iš atsakovės po 30000 Lt sumokėtos avansinės įmokos pagal šalių sudarytą sutartį, kuriuos atsakovė gavo sudarydama preliminariąją sutartį ( CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6. 210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistas ieškovams sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006m. lapkričio 6d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 aiškindama sutarties turinio sąlygas, kurios leidžia kvalifikuoti konkrečią sutartį preliminariąja nurodė, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taip pat Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija nutarime pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalys sudarytoje 2006m. gegužės 30d. sutartyje sutarė, kad atsakovė įsipareigoja parduoti ieškovams miško paskirties žemės sklypą, esantį Vijūkuose, Kaune, o ieškovai pasirašę sutartį įsipareigojo nupirkti parduodamą miško paskirties žemės sklypą už 150000 Lt. Taip pat sutartyje nurodyta, kad ieškovai sumokėjo atsakovei 60000 Lt avansą, o pardavėja įsipareigoja parduoti žemės sklypą įvardintiems pirkėjams, o atsisakius ar pardavus kitiems pirkėjams bei padovanojus sumoka 120000 Lt baudą. Iš sudarytos šalių sutarties turinio matyti, kad tarp šalių buvo susitarimas ateityje sudaryti miško paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sutartis buvo sudaryta rašytine forma ( CK 6. 165 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nustatyta, kad šioje sudarytoje sutartyje šalys nenurodė termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tačiau teismo vertinimu, šio požymio sutartyje nenurodymas nesudaro pagrindo šalių sudarytą sutartį nelaikyti preliminariąja sutartimi, nes nenustačius pagrindinės sutarties sudarymo termino, šalys privalo sudaryti pagrindinę sutartį per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos (CK 6. 165 straipsnio 3 dalis). Nurodyta teisės norma yra imperatyvi ir negali būti aiškinama kitaip. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas laiko tarp šalių sudarytą sutartį preliminariąja sutartimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo šalys jų įvardintos miško paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Kauno rajono 4-tojo notarų biuro notarė raštu ( b.l. 204 ) patvirtino, kad atsakovė 2007m. gegužės 29d. kreipėsi į notarų biurą su prašymu užsakyti pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo ir pageidavo su kitu pirkėju A.U. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį 2007m. birželio 4d., t.y. jau pasibaigus vienerių metų terminui. Taigi, nagrinėjamos bylos šalims nesudarius iki 2007m. gegužės 30d. pagrindinės sutarties, pasibaigė jų prievolė pagal 2006m. gegužės 30d. sutartį. Tačiau šalis, dėl kurios kaltės sutartis nebuvo sudaryta, privalo atlyginti kitai šaliai turėtus nuostolius ( CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Ieškovai patikslintame ieškinyje ( b.l. 82-84) nurodo, kad jie dėl atsakovės atsisakymo sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį neabejotinai patyrė nuostolių, kurie yra lygūs arba viršija preliminariojoje sutartyje nurodytą ir reikalaujamą priteisti 120000 Lt netesybų sumą. Ieškovai teigia, kad teismas neturėtų mažinti netesybų dydžio, nes netesybos neatliktų kompensuojamosios funkcijos ir būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai. Ieškovai mano, kad dėl šalių iki sutartinių santykių nutraukimo yra kalta atsakovė ir iš jos reikalauja piniginio atlygio už prarastą galimybę. Ieškovai remdamiesi V Į Registrų Centro 2007 09 03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nurodo, kad žemės sklypo, kurį atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovams, sudarydama sutartį, vidutinė rinkos vertė nuo 2006 06 30 padidėjo daugiau nei 120000 Lt, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 2007m. birželio 1d. duomenimis siekė 1611464 Lt, 2007m. birželio 22d. duomenimis sudarė 389140 Lt, o 2005m. spalio 1d. duomenimis sudarė 153437 Lt.
Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006m. lapkričio 6d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 pažymėjo, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, minėta, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Jau anksčiau paminėtos plenarinės sesijos nutarime pabrėžta, kad dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje). Tačiau vien tik šie veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę, taip pat vieninteliai kriterijai, nustatant piniginę prarastos galimybės vertę. Kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą. Taigi teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių individualios preliminariosios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų.
Teismas sutinka su ieškovų dėstoma ieškinyje nuomone, kad ieškovai gali reikalauti prarastos galimybės piniginę vertę, kuri galėtų būti nustatoma pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą, tačiau taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo.
Ieškovai tvirtino, kad jie po preliminariosios sutarties sudarymo kvietė ir ragino atsakovę sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau atsakovė tai vengė atlikti. Šiuos savo teiginius ieškovai įrodinėjo telefono skambučių ataskaitomis ( b.l. 167-193) ir liudytojos S. M. parodymais. Minėta liudytoja parodė, kad yra atsakovės sesuo, santykiai geri. Ji žinojusi apie atsakovės sudarytą sutartį su ieškovais dėl miško pardavimo. Tvirtina, kad atsakovė miško nepardavė, nes buvo kitų pirkėjų, kurie siūlė daugiau pinigų už jį, ieškovai važiavę pas seserį ir raginę seserį sudaryti sutartį. Atsakovė aiškino, kad ji ieškovams preliminarioje sutartyje nurodyto ginčo žemės sklypo nepardavė dėl to, kad ieškovai mažino sutartą kainą ir atsisakė vykdyti sudarytos sutarties reikalavimus. Apklausta teismo posėdyje atsakovės liudytoja, jos dukra D.J. patvirtino, kad ieškovai atvykę pas mamą mažino sutartą kainą, jie įžeidinėjo ir grasino mamai baudomis, todėl dėl tokio jų elgesio mama nenorėjo su jais sudaryti sutarties. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendžia, kad atsakovės kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo neįrodyta ( CPK 178 straipsnis). Teismas ieškovų pateiktais įrodymais priimdamas sprendimą nesivadovauja ir juos atmeta, nes telefono skambučių ataskaitos nėra informatyvios ieškovų teiginiams pagrįsti. Liudytoja S. M. yra ieškovų giminaitė, todėl gali būti suinteresuota padėti ieškovams. Be to, jos parodymai nėra pirminiai įrodymai, kurie patvirtintų reikšmingus bylai faktus. Nors liudytoja D.J. yra atsakovės dukra, tačiau jos parodymai dėl ginčo aplinkybių yra nuoseklūs ir logiški, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo. Teismas konstatuoja, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė buvo nesąžininga šalis, kuri savo elgesiu trukdė sudaryti pagrindinę sutartį ir turėtų atlyginti ieškovams prarastos galimybės piniginę vertę. Be to, atsakovė yra vyresnio amžiaus, jos išsilavinimas pradinis, o ieškovai yra asmenys turintys aukštąjį išsilavinimą. Teismas sprendžia, kad ieškovai patys sudarydami preliminariąją sutartį buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi ir nenumatė galimų pasekmių, kad ginčo žemės sklypo kaina nekilnojamojo turto rinkoje gali kisti. Ieškovai kitomis įrodinėjimo priemonėmis jiems susidariusių nuostolių dydžio neįrodinėjo. Teismas vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalies pagrindu, 2008m. kovo 17d. teismo posėdyje priėmė nutartį ( b.l. 132) ir pasiūlė ieškovams pateikti papildomus įrodymus ieškiniui pagrįsti, tačiau ieškovai savo pareigos neįvykdė. Jų papildomai pateikti įrodymai neįrodo realiai patirtų nuostolių dydžio.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais teismas sprendžia, kad ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies.
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovams.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. Z. M. ( a/k (duomenys neskelbtini) 30000 Lt avansinę įmoką ieškovui V. S. ( a/k (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės I. Z. M. ( a/k (duomenys neskelbtini) 30000 Lt avansinę įmoką ieškovui H. B. ( (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovės I. Z. M. priteisti ieškovams V. S. ir H. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovės priteisti po 900 Lt bylinėjimosi išlaidų ( žyminio mokesčio) kiekvienam ieškovui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.