Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis, 2YT-7995-527/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-12
Bylos Nr.: 2YT-7995-527/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00352-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Atmestas.

Teisėjas: Jolita Cirulienė (pirm.)
Pareiškėjas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo: Kauno apskrities vyriausiasis policikos komisariatas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2YT–7995-527/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20609-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11.; 3.5.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 12 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) skundus dėl antstolio N. A. veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolis N. A. (toliau ir – Antstolis), R. I., N. K. ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau ir – VPK)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2022 m. kovo 7 ir 9 d. gauti pareiškėjos skundai dėl Antstolio veiksmų, prašant panaikinti: 1) Antstolio 2022 m. sausio 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grąžinimo, 2) Antstolio 2022 m. sausio 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grąžinimo ir 3) Antstolio 2022 m. sausio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grąžinimo.

Skunde (Nr. CBP–4249), Antstolio gautame 2022 m. sausio 27 d., nurodoma, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Antstolis vykdė 289,62 Eur skolos išieškojimą iš skolininkės R. I., a. k. (duomenys neskelbtini), trečios eilės išieškotojos VMI naudai pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. išduotą nutarimą Nr. A2.8-374-751/2012. VMI 2022 m. sausio 24 d. gavo Antstolio 2022 m. sausio 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grąžinimo, Antstolio 2022 m. sausio 14 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-374-751/2012.

Skunde (Nr. CBP–4348), Antstolio gautame 2022 m. vasario 10 d., nurodoma, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Antstolis vykdė 289,62 Eur skolos išieškojimą iš skolininkės R. I., a. k. (duomenys neskelbtini), trečios eilės išieškotojos VMI naudai pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. išduotą nutarimą Nr. A2.8-325-751/2012. VMI 2022 m. sausio 24 d. gavo Antstolio 2022 m. sausio 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grąžinimo, Antstolio 2022 m. sausio 17 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-325-751/2012.

Skunde (Nr. CBP–4365), Antstolio gautame 2022 m. vasario 10 d., nurodoma, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Antstolis vykdė 86,89 Eur skolos išieškojimą iš skolininko N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) trečios eilės išieškotojos VMI naudai pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. išduotą nutarimą Nr. A2.2-172-751/2013. VMI 2022 m. sausio 24 d. gavo Antstolio 2022 m. sausio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grąžinimo, Antstolio 2022 m. sausio 13 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-172-751/2013.

VMI su Antstolio patvarkymais nesutinka, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 512 straipsniu, teikia šiuos skundus. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – MAĮ) administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų išieškojimo atveju (išskyrus Lietuvos Respublikos muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamų įmokų ir su jomis susijusių sumų išieškojimo atvejus) atstovauja VMI ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) pakeitė iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos nuostatas įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalies nuostatas tais atvejais, kai administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir veika vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, bylų teisena vyksta iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK, todėl šiuo atveju nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo užbaigimo klausimai turi būti nagrinėjami pagal ATPK nuostatas. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojo nauja ATPK redakcija, kurios 309 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama VMI (2013 m. lapkričio 19 d. įstatymas Nr. Xll-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280)). Vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XH-601 nustatyta, kad iki Įstatymo Nr. XH-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr.Xll-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nagrinėjamais atvejais vykdomųjų dokumentų vykdymui taikytinos ATPK normos. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant, priėmęs nutarimą skirti administracinę nuobaudą organas (pareigūnas) nutraukia šio nutarimo vykdymą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nenumatė, kad šis sąrašas būtų aiškinamas plečiamai. Nutarimą priėmęs teismas nesprendžia nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo klausimų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą (išskyrus nutarimo skirti baudą) vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK redakcijoje VMI nebuvo numatyta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su administracinių baudų išieškojimu. Be to, baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimas ir išieškojimas vykdomas iki MAĮ 2, 14, 26, 105, 106, 107, 113 straipsnių papildymo ir pakeitimo 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. Xll-602 įsigaliojimo galiojusia tvarka, t. y., jeigu asmuo nesumoka baudos už administracinį teisės pažeidimą per nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Kadangi Antstolio kontoroje vykdomas skolos išieškojimas pagal Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimus 2012 m. balandžio 20 d. Nr. A2.8-374-751/2012 ir pagal 2012 m. balandžio 6 d. Nr. A2.8-325-751/2012 iš R. I. bei pagal 2013 m. kovo 8 d. Nr. A2.2-172-751/2013 iš N. K., vadinasi, minėtose vykdomosiose bylose skolos išieškojimas vyksta pagal iki MAĮ 2, 14, 26, 105, 106, 107, 113 straipsnių papildymo ir pakeitimo 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-602 įsigaliojimo galiojusią tvarką. Taigi šiuo atveju baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimo ir išieškojimo klausimus sprendžia ir nutarimų skirti baudas kontrolę vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad VMI nesurašė protokolų ir nepriėmė nutarimų, pagal kuriuos pradėtos vykdomosios bylos, nesprendžia klausimų, susijusių su šių nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymu ir neatlieka nutarimų vykdymo kontrolės, VMI neturi teisinio pagrindo priimti minėtų nutarimų, o Antstolio patvarkymai dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimas yra neteisėti ir pažeidžia nurodytas imperatyviąsias CPK bei MAĮ nuostatas, todėl turi būti panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis 2022 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu Nr. V(duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundus ir juos su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui. Patvarkymuose nurodoma, kad Antstolis, įvertinęs tik tas aplinkybes, kurios yra pagrįstos vykdomųjų bylų medžiaga ir skundų turinį pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, jei pridėti jų originalai arba patvirtintos kopijos (Antstolių įstatymo 3 straipsnis ir 37 straipsnio 1–2 dalys, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punktas), vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi ir 613 straipsnio 1 dalimi, atsisakė tenkinti skundus šiais motyvais.

Vykdymo proceso metu Antstolis, atlikęs skolininkų turtinės padėties ir vykdomųjų dokumentų įvykdymo galimybių patikrinimą, vykdomosiose bylose surašė išieškojimo negalimumo aktus ir priėmė skundžiamus patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo. Išieškojimo negalimumo aktų pareiškėjas nekvestionuoja, todėl nėra ginčo, kad šiuo atveju Antstolis turėjo pagrindą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas) grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojui. Pareiškėjas, atsiribodamas nuo išieškotojo teisių ir pareigų, nesutiko tik su Antstolio veiksmu grąžinti vykdomąjį dokumentą būtent jam.

Būtent išieškotojas, o ne bet kuris subjektas, turi išskirtines teises vykdymo procese, pavyzdžiui atsisakyti išieškojimo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 8 punktas), vykdymo procese sudaryti su skolininku taikos sutartį ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 punktas), ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 punktas) ir kt. Pareiškėjo minimam nutarimo vykdymą kontroliuojančiam organui/pareigūnui (subjektui) įstatymai atskirai tokių įgalinimų nesuteikia, nes kontrolę atliekantis subjektas tik kontroliuoja, kaip kiti proceso dalyviai vykdo savo teises ir pareigas, o ne patys užjuos jas įgyvendina. Pavyzdžiui, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja teismas ((duomenys neskelbtini) straipsnis), tačiau tai nereiškia, kad teismas už antstolį atlieka antstolio procesinius veiksmus, nes būtent pats antstolis, esant kontrolę vykdančiam teisėjo nurodymui, turi pašalinti vykdymo proceso pažeidimus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo sutapatinti nutarimo vykdymo kontrolę atliekantį organą ar pareigūną su išieškotoju. Be to, teisės aktai ir/ar teismo sprendimai numato, jog skolininkas sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą turi pateikti įstatyme ir/ar teismo sprendime (nutartyje ar nuosprendyje) nurodytam subjektui banko kvitą ar baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Tokiu subjektu, kuris gali kontroliuoti teismo sprendimo įvykdymą ar vykdymą iki poreikio jį vykdyti priverstinai, gali būti yra ne tik vykdomajame dokumente nurodytas organas (kaip yra nagrinėjamu atveju), bet ir teismo raštinės tarnautojai (Bausmių vykdymo kodekso 23 straipsnis). Tačiau šių organų (institucijų, pareigūnų ar tarnautojų) teismo sprendimo (nutarimo, nuosprendžio ir kt.) vykdymo kontrolė yra galima (šiuo atveju buvo galima pagal ATPK) tik iki tol, kol neprasidėjo vykdymo procesas, nes tokiu atveju atitinkamas teismo sprendimas (šiuo atveju nutarimas) jau yra vykdomas pagal CPK VI išdėstytas taisykles ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalies 1 punktas) ir jo vykdymo teisėtumo kontrolę CPK nustatyta tvarka atlieka tik teismas ((duomenys neskelbtini) ir 510 straipsniai), o ne pareiškėjo minimas subjektais (VAVPK, Kauno AVPK Jonavos r. PK). Vykdomajame dokumente yra aiškiai nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta į VMI sąskaitą, todėl šis subjektas ir yra išieškotoju pagal vykdomąjį dokumentą, nes, kaip ir numato (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Joks įstatymas nenustato, kad pareiškėjo minimi subjektai (VAVPK ar Kauno AVPK Jonavos r. PK) atstovauja valstybei vykdymo procese.

Tai, kad vykdymo procese, jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, nustato ne iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusi ATPK redakcija, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatos. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Pagal vykdymo proceso taisykles vykdytini ne tik teismo ir arbitražo sprendimai civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisinių santykių, tačiau ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veikios apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-S-427/2014).

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, VMI atstovauja valstybei ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį grąžinamas išieškotojui, antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog neįvykdyti teismų sprendimai administracinėse bylose dėl nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi CPK nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia teismo kontrolės po to, kai vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti. Teismas vykdo teisingumą, bet nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese. Antstoliui perduotas vykdymui teismo nutarimas išieškoti baudą vykdytinas pagal CPK VI dalies normomis nustatytą vykdymo procesą. Kai yra ATPK ir CPK normų prieštaravimų, teismas turi vadovautis CPK normomis (CPK 1 str. 2 d.). Esant įstatymų kolizijai, Antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo procese vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės.

Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini), 587 straipsniai). Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui, Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

VMI būdama Lietuvos Respublikos atstovė išieškojimuose į valstybės biudžetą, turi visas išieškotojo teises ir pareigas, tai yra išieškotojas vykdomąjį dokumentą turi teisę ne tik pateikti pakartotiniam vykdymui, bet ir spręsti kitus iškilusius klausimus dėl vykdomojo dokumento, kuriuo asmeniui yra skirta piniginio pobūdžio nuobauda, šiuo atveju jeigu išieškotojas sprendžia, kad vykdomasis dokumentas turi būti persiųstas pareigūnui (organui) surašiusiam administracinio teisės nusižengimo protokolą, tai jis turi ir gali padaryti pats (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis), o ne rašyti skundą dėl antstolio veiksmų su prašymu panaikinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, kai (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas priimti tokį patvarkymą nekvestionuojamas.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka 2021 m. lapkričio 25 d. išnagrinėjęs pareiškėjos VMI skundus dėl antstolio veiksmą civilinėje byloje Nr. e2S-l153-253/2021 ir civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021 nutarė pareiškėjos VMI skundus dėl antstolio veiksmų atmesti, nurodęs, kad, antstoliui vykdant atitinkamus nutarimus skirti administracinę nuobaudą, išieškotoju yra VMI, o vykdomasis dokumentas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais yra grąžinamas būtent išieškotojui. Tik tais atvejais, kai nurodytos teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Ypač pabrėžtina tai, kad nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento. Iki to momento Antstolis negali ignoruoti teismų precedentus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi sujungė civilines bylas Nr. 2YT-7995-527/2022, Nr. 2YT-8106-527/2022 ir Nr. 2YT-8115-527/2022, paliekant bylos Nr. 2YT-7995-527/2022, suinteresuotais asmeninis įtraukė R. I., N. K. ir Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriems nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti ir civilinę bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

2022 m. kovo 25 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimas, kuriuo suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad VMI laikosi pozicijos, jog visose trijose vykdomosiose bylose vykdomieji dokumentai turėjo būti grąžinti Kauno apskr. VPK, kaip už šių nutarimų vykdymą atsakingai institucijai. Iš bylai aktualių viešai skelbiamų nutarimų administracinėse bylose matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-325-751/2012 R. I. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 5 dalyje, ir ją už tai nubaudė 1 000 Lt bauda; 2012 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-374-751/2012 R. I. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 5 dalyje, ir ją už tai nubaudė 1 000 Lt bauda; 2013 m. kovo 8 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-172-751/2013 N. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir jį už tai nubaudė 300 Lt bauda. Visuose nutarimuose nurodyta, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į VMI sąskaitą, nutarimo vykdymas pavestas protokolą surašiusiam organui – Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariatui (toliau ir – Jonavos PK). VMI, vadovaudamasi iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios ATPK redakcijos 309 straipsnio 2 dalimi (kurioje buvo įtvirtinta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas)), laikosi pozicijos, kad šiuo atveju vykdomieji dokumentai turėjo būti grąžinti Kauno apskr. VPK.

Kauno apskr. VPK nesutinka su tokiu VMI vertinimu. Iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusios ATPK redakcijos 309 straipsnyje buvo numatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Taip pat, 314 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Taigi, nutarimą skirti baudą surašiusiam pareigūnui įstatymu buvo pavesta prižiūrėti, kaip yra vykdomas nutarimas, priimti su jo vykdymu susijusius sprendimus, kaip pavyzdžiui leisti baudos mokėjimą išdėstyti dalimis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Nustačius, kad nutarimas nėra vykdomas, pareigūnas įpareigotas perduoti jį vykdyti priverstinai antstoliui, kuriam įstatymais yra suteikti specialūs įgaliojimai taikyti priverstinas vykdymo priemones. Tokiu atveju, antstolis vadovaujasi jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tarp jų ir CPK. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išieškoto sąvoka – asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Šios nuostatos galiojo ir 2012–2013 metais, kada buvo priimti Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimai minėtose administracinėse bylose. Taigi, šiuo atveju išieškotoja laikoma valstybė, kuriai atstovauja VMI. Priešingai nei teigia pareiškėja, minėtuose Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimuose nėra nurodyta, kad išieškotojas yra Kauno apskr. VPK Jonavos PK. Minėtuose teismo nutarimuose nurodyta nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskr. VPK Jonavos rajono PK, o paskirtą baudą sumokėti į VMI sąskaitą. Atsižvelgus į išieškotojo sąvoką, įtvirtintą (duomenys neskelbtini) straipsnyje, matyti, kad vadovaujantis teismo nutarimais, išieškotoju laikytina būtent valstybė, atstovaujama VMI.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Kauno apskr. VPK nesutinka su pareiškėjos argumentais ir laikosi pozicijos, kad Antstolis, grąžindamas vykdomuosius dokumentus VMI, tinkamai taikė anksčiau galiojusias ir šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, tinkamai įvertino situaciją. Pažymėtina, kad tokia situacija analogiškai buvo įvertinta ir Klaipėdos apygardos teismo (2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-314-889/2022, 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-320-513/2022).

Teismas konstatuoja:

Skundai atmestini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Antstolio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad vykdomoji byla buvo užvesta Jonavos rajono apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai) 2012 m. balandžio 6 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.8.-325-751/2012, kuriuo R. I. buvo paskirta 1 000 Lt (atitikmuo – 289,62 Eur) bauda, pagrindu. Išieškojimas buvo vykdomas išieškotojos VMI naudai. Patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, atlikęs skolininkės turtinės padėties, jos buvimo vietos nustatymo ir kitus veiksmus, Antstolis, nustatęs, kad skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose nėra, skolininkė nedirba ir jokių piniginių lėšų negauna, 2022 m. sausio 17 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog išieškojimas iš skolininkės negalimas (v. b. l. 12), ir 2022 m. sausio 17 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, Antstolis užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.8.-325-751/2012 grąžino išieškotojai VMI (v. b. l. 13).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad vykdomoji byla buvo užvesta Jonavos rajono apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai) 2012 m. balandžio 20 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.8.-374-751/2012, kuriuo R. I. buvo paskirta 1 000 Lt (atitikmuo – 289,62 Eur) bauda, pagrindu. Išieškojimas buvo vykdomas išieškotojos VMI ministerijos naudai. Patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, atlikęs skolininkės turtinės padėties, jos buvimo vietos nustatymo ir kitus veiksmus, Antstolis, nustatęs, kad skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose nėra, skolininkė nedirba ir jokių piniginių lėšų negauna, 2022 m. sausio 14 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog išieškojimas iš skolininkės negalimas (v. b. l. 4), ir 2022 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.8.-374-751/2012 grąžino išieškotojai VMI (v. b. l. 5).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad vykdomoji byla buvo užvesta Jonavos rajono apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai) 2013 m. kovo 8 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.2.-172-751/2013, kuriuo N. K. buvo paskirta 300 Lt (atitikmuo – 86,89 Eur) bauda, pagrindu. Išieškojimas buvo vykdomas išieškotojos VMI naudai. Patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, atlikęs skolininko turtinės padėties, jo buvimo vietos nustatymo ir kitus veiksmus, Antstolis, nustatęs, kad skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose nėra, skolininkas nedirba ir jokių piniginių lėšų negauna, 2022 m. sausio 16 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog išieškojimas iš skolininko negalimas (v. b. l. 29), ir 2022 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.-172-751/2013 grąžino išieškotojai VMI (v. b. l. 30).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomoji byla užbaigiama (duomenys neskelbtini)straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, ar Antstolis pagrįstai konstatavo išieškojimo negalimumą ir užbaigė vykdyti vykdomąją bylą. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kam, Antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas – išieškotojai VMI ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam arba nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui).

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, pakeitęs iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. 2015 m. birželio 25 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Remiantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normas vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojo nauja ATPK redakcija, kurios 309 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama VMI (2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymas Nr. XII-601). 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, ir jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra vykdomieji dokumentai, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini), 587 straipsniai). Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai ((duomenys neskelbtini)straipsnis). CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Nurodytas teisinis reglamentavimas, teismo nuomone, patvirtina, jog esant prieštaravimų tarp CPK normų ir, kaip šiuo atveju – iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK normos.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Tik tuo atveju, jeigu yra šiame Kodekse numatyti pagrindai grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, tačiau nežinoma jo buvimo vieta, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai institucijai ((duomenys neskelbtini)straipsnio 5 dalis). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad Antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir šiai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamus patvarkymus, kuriuose nurodė, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigiamos vykdyti vykdomosios bylos ir vykdomieji dokumentai grąžinami išieškotojai (pareiškėjai).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundų, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti skundžiamus Antstolio veiksmus neteisėtais, pareiškėjos skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad tokia situacija analogiškai buvo įvertinta ir Klaipėdos apygardos teismo (2021 m. lapkričio 25 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2S-l153-253/2021 ir Nr. e2S-1150-459/2021, 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-314-889/2022, 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-320-513/2022). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti ignoruojami, o pareiškėja, deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuodama, nepagrindė būtinybės kurti naują precedentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundus dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Antstoliui vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė