- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- e2-2009-850/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepareiškus ieškinio.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apylinkės teisme 2020-05-07 gautas ieškovo A. V. prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio teisme ir nustatyti laikiną nepilnametės dukters G. V., gim. 2015-02-22, gyvenamąją vietą su ieškovu A. V. pagal jo gyvenamąją vietą iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir įsiteisės teismo sprendimas; nutartį leisti vykdyti skubiai.
Šalies argumentai
Prašyme ieškovas A. V. nurodė, kad gimė šalių dukra G. V.. Su dukters mama R. J. santuokos nebuvo sudarę, tačiau gyveno kartu, kurį laiką (apie dvejus metus) vedė bendrą ūkį ir abu rūpinosi dukra, vėliau išsiskyrė. D. G. didesnę laiko dalį praleisdavo su juo. R. J. iniciatyva Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-5672-439/2018 dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų, susijusių su dukterimi, išsprendimo. Kadangi jam labiausiai rūpėjo nepilnametės dukros interesai ir tikrai norėjo, jog dukra bendrautų su mama, kad ją pažintų, su ja sutartų, sutiko pasirašyti taikos sutartį, jog formaliai nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. 2018-12-12 nutartimi patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, iš esmės niekas nepasikeitė. Ieškodama savęs, savo realizacijos, savo tikslų siekimo, R. J. nutarė atlikti privalomąją karinę tarnybą. Dėl to, kad ji nori atlikti privalomąją karinę tarnybą ir devynis mėnesius neaugins dukters, R. J. su juo nesitarė, pritarimo dėl nepilnametės dukros auginimo negavo. R. J. pasakė, kad ji išvyks atlikti privalomąją karinę tarnybą, o jam teks pasirūpinti dukra G. Jis sutiko rūpintis dukra, nes ir taip didesnę laiko dalį praleisdavo su juo. Jo iniciatyva buvo pasirašyta tarp šalių taikos sutartis, kuri Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose patvirtinta 2019-08-09 supaprastinto proceso tvarka. Pagal šią nutartį, nepilnametė dukra G. gyvena pagal ieškovo gyvenamąją vietą iki 2020-05-09. Tačiau R. J., 2020-05-01, grįžusi iš privalomosios karo tarnybos pareiškė, kad dukra gyvens su ja, nekreipdama jokio dėmesio į dukros nuomonę ir jos interesus. Nors dukra G. tikrai buvo pasiilgusi mamos ir norėjo su ja pabendrauti, tačiau neilgai pabuvusi su mama, pradėjo jo prašyti, kad atvažiuotų ją pasiimti, nori grįžti nakvoti į savo namus. Iš tiesų, per tą laikotarpį su dukra vienas prie kito labai prisirišo. Siekdamas taikiai išspręsti ginčą dėl nepilnametės dukros Godos gyvenamosios vietos, parengė taikos sutartį ir prašė R. J. pasirašyti, kad dukros gyvenamoji vieta liktų su juo, o ji galės neribotai bendrauti su dukra. Tačiau R. J. rodo principus ir demonstruoja savo galią tiek prieš jį, tiek prieš jų nepilnametę dukrą reikalaudama, kad dukra turi gyventi su ja, visiškai nekreipdama dėmesio ko nori dukra ir kas yra geriau dukrai. Kad užtikrintų stabilų nepilnametės dukters auginimą ir atitinkamą jos priežiūrą, siekdamas, kad dukra nepatirtų streso, kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Tauragės rajone, tačiau šio skyriaus darbuotojai pasakė, kad nieko padėti negali ir patarė kreiptis į teismą. Dėl tos priežasties, atsižvelgdamas išimtinai į dukros interesus, yra priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, nustatytos 2018-12-12 teismo nutartimi, pakeitimo. Tačiau ieškinio šiuo metu pateikti negali, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 str. l p. prieš kreipiantis į teismą šeimos bylose, yra privaloma išankstinė mediacija. Kreipėsi dėl mediacijos ir apie mediaciją yra pranešta R. J.. Šiuo metu dukra G. V. dar gyvena su juo, tačiau 2020-05-10 baigsis Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-08-09 nutartimi nustatytas devynių mėnesių terminas ir dukros mama reikalauja, kad dukrą perduotų auginti ir prižiūrėti jai. Mano, kad tai neįmanoma, nes dukra nori gyventi su juo, jų gyvenamąją vietą pripažįsta savo namais, ji yra visiškai prie jo pripratusi, per devynis mėnesius dukra yra atpratusi nuo mamos namų. Todėl daryti tokius radikalius sprendimus mažametės dukros gyvenime tėvai neturi jokios teisės. Dukra nepertraukiamai gyveno su juo devynis mėnesius, su mama bendraudavo telefonu ir retkarčiais savaitgaliais, kai mama grįždavo į namus, todėl labai yra pripratusi prie savo namų, savo žaislų, įprastinio gyvenimo būdo. Nepilnametę dukrą paimant iš jo prieš pačios dukros norą, būtų labiausiai pažeidžiamos dukros teisės ir interesai, kurie įstatymo leidėjo yra laikomi prioritetiniais. Nepavykus mediatorei išspręsti ginčą, kreipsis su ieškiniu į teismą dėl teismo 2018-12-12 nutartimi nustatyto nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo. Tačiau kol bus išspręsti visi šie klausimai, jų nepilnametės dukters G. V. interesai negali nukentėti, ji negali būti „perduodama“ iš vienų namų į kitus, kaip daiktas. Be to, R. J. visiškai neteikė jokio materialinio išlaikymo dukrai. Ji neperdavė ir dukrai skirtos vaiko išmokos, kurią ji gavo kiekvieną mėnesį iš savivaldybės, nes dukros gyvenamąją vietą pas save deklaravo ir į šią išmoką teisę įgijo tik 2020-05-07. R. J. niekur nedirba, neturi jokio pragyvenimo šaltinio, todėl šiuo metu net neturi lėšų dukros išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.65 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgdamas į šalių vaikų, taip pat į vienos šalies interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų yra viena iš laikinosios apsaugos priemonių, nurodytų paminėtame įstatyme.
Spręsdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus bei būtinybę vaikui užtikrinti kuo saugesnę, stabilesnę aplinką, prioritetą teikiant ne tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet vaiko interesams.
Iš pateiktų dokumentų ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių bei pateiktų jas pagrindžiančių įrodymų matyti, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi šalių dukros G. V., gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. J.. 2019-08-09 Tauragės apylinkės teismo nutartimi – su tėvu A. V., kol mama atliks karinę tarnybą, bet ne ilgiau kaip devynis mėnesius. Akivaizdu, kad grįžusi iš tarnybos G. V. mama turi teisinį pagrindą reikalauti, jog dukra gyventų su ja, nes taip nustatyta aptartoje 2019-08-09 Tauragės apylinkės teismo nutartyje Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad motina netinkamai rūpintųsi vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip veiktų ją psichologiškai neigiamai ir pan.
Aplinkybė, kad R. J. atliko karinę tarnybą plačiąja prasme vertintina kaip pozityvus jos veiksmas. Tarnyba tęsėsi ribotą laiką, bendravimas su vaiku jai šiuo laikotarpiu nebuvo apribotas – pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad tarnybos laikotarpiu R. J. šia teise nesinaudojo, o prašyme teismui nurodė, kad dukra su mama bendraudavo telefonu ir retkarčiais savaitgaliais, kai mama grįždavo į namus. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dukra per buvimo su tėvu laikotarpį prie jo prisirišo, negali būti laikoma esminiu tenkinant prašymus, nes akivaizdu, jog penkerių metų vaiko emocinis ryšys per pakankamai ilgą laikotarpį būnant daugiausia su tėvu, sustiprėjo. Vienok, nėra jokių duomenų, kad emocinis ryšys su motina yra visiškai nutrūkęs – akivaizdu, kad vaikui daugiau bendraujant su motina, šis ryšys atsistatys ir su ja.
Prašyme nenurodoma jokių aplinkybių, kad R. J. netinkamai atliktų savo kaip motinos funkcijas, kad netinkamai elgėsi su dukra. Tokių duomenų, sprendžiant iš prašymo turinio, neturi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės rajone.
Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu vyksta mediacijos procesas, duomenų, kad vaiko motina šiam procesui prieštarautų, nėra - ji nesiima drastiškų priemonių, jog vaikas nedelsiant ir betarpiškai vėl būtų su ja, nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, o sprendžiant iš prašymo turinio, neprieštarauja taikiu būdu išspręsti susidariusią situaciją. Tikėtina, kad ir be ieškinio pateikimo teismui šalys ras tinkamą sprendimą šioje situacijoje, todėl, nesant jokių motyvuotų ir teisiškai reikšmingų argumentų, kad vaiko motina negali tinkamai atlikti savo pareigų dukrai, kad vaiko buvimas keltų grėsmę jos sveikatai, gyvybei ar kitoms esminėms teisėms, taip pat pareiškėjo interesams, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 3 dalis teismą įpareigoja nustatyti ne ilgesnį kaip 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti tuo atveju, jei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinamas. Akivaizdu, kad vykstant mediacijos procesui šis reikalavimas negali būti įvykdytas, todėl prašymas atmestinas ir šiuo pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Civilinio proceso kodekso 144-145 straipsniais, 147-152 straipsniais, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Netenkinti A. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepareiškus ieškinio.
Apie nutarties priėmimą informuoti šalis (išsiųsti nutarties kopijas).
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos gavimo dienos Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.