Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo viešosios įstaigos „Pactum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „DNB bankas“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Pactum“ dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš nuomos sutarties, bei atsakovo viešosios įstaigos „Pactum“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „DNB bankas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė priteisti 6 363,37 Eur skolos ir 6 proc. metines procesines palūkanas. Nurodė, kad tarp AB „DNB lizingas“, kurio teises ir pareigas perėmė ieškovas, ir J. J. 2010-01-29 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. SI/2010/01/29-01 (toliau – Nuomos sutartis). Tarp AB „DNB lizingas“, J. J. ir atsakovo 2010-04-30 sudarytas Susitarimas dėl sutartinių santykių tęsimo (toliau – Susitarimas), kuriuo atsakovas perėmė pradinio J. J. teises. Tarp AB „DNB lizingas“ ir atsakovo 2013-02-28 sudarytas Papildomas susitarimas (toliau – Papildomas susitarimas), kuriuo Nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2016-02-28, nuomos mokestis padidintas iki 896,11 Eur. Ieškovas atsakovui išnuomojo 128,92 m² administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos santykiai pasibaigė 2016-02-29, pasirašytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas. Atsakovas liko skolingas 6 363,37 Eur. 2016-05-10 skolų suderinimo aktu atsakovas skolą pripažino. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pasibaigus Nuomos sutarčiai liko skolingas, tačiau nesutinka su skolos suma. Tikslią įsiskolinimo sumą galima nustatyti tik įvertinus atliktus patalpų pagerinimus ir šių pagerinimų vertę atėmus iš skolos. Nuomos laikotarpiu atsakovas pagal specialų užsakymą įrengė virtuvę. Šalys žodžiu susitarė, kad nustatys pagerinimo vertę ir šią sumą išskaičiuos iš nuomos mokesčio. P. N. sutarčiai ieškovo atstovas žodžiu patvirtino atsakovui, kad nustačius pagerinimo vertę bus pasirašytas skolų suderinimo aktas ir skola sumažinta pagerinimo verte. Atsakovas patalpų pagerinimo vertę vertina 2 500 Eur. Atsakovas sutiktų demontuoti šviestuvą, kurio vertė 600 Eur.Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 4 310,40 Eur. Nurodė, kad atliko pagerinimų už 2 052,97 Eur. Patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną atsakovas buvo skolingas ieškovui 6 363,37 Eur. Šalys 2016-05-10 pasirašė skolų suderinimo aktą, tačiau šalims neišsprendus patalpų pagerinimo klausimo atsakovas nesutinka atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas pagerinimų atlikimui gavo nuomotojo atstovo R. G. sutikimą. Buvo įrengta nestandartinių išmatavimų virtuvė su šaldytuvu (virtuvės baldai gaminti pagal užsakymą), sumontuoti vandens šildytuvai, sutvarkyta patalpų elektros instaliacija, nupirkta spinta+. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Nuomos sutarties 3.6 papunktyje susitarta, kad nuomininkas neturės teisės gauti kompensacijos už atliktus pagerinimus. Nei rašytinių, nei žodinių leidimų ieškovas nedavė. Atsakovas galėjo pasiimti pagerinimus be žalos patalpoms ir atstatyti patalpų būklę. Ieškovas siūlė pasinaudoti šia teise, tačiau atsakovas pasiėmė tik šviestuvą, o virtuvės baldus atsisakė paimti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 6 363,37 Eur įsiskolinimą, 6 proc. metines procesines palūkanas bei 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apylinkės teismas:nustatė, kad tarp AB „DNB lizingas“ ir J. J. 2010-01-29 sudaryta Nuomos sutartis. AB „DNB lizingas“, J. J. ir atsakovo 2010-04-30 Susitarimu atsakovas perėmė nuomininko teises. Ieškovas išnuomojo 128,92 m² administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos santykiai pasibaigė 2016-02-29. Atsakovas 6 363,37 Eur skolą pripažino pasirašydamas skolų suderinimo aktą. Nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, mokestį už komunalines paslaugas ir atlikti kitus mokėjimus, tačiau neatsiskaitė;atsakovas pateikė PVM sąskaitas faktūras 1 052,97 Eur sumai (316,56 Eur už elektros instaliacijos darbus, 101,36 Eur už spintą, 317,71 Eur už detalių komplektą baldams, 195,45 Eur už vandens šildytuvo montavimą, 121,88 Eur už plautuvę ir maišytuvą). Atsakovas neįrodė, kad atsiskaitė pagal PVM sąskaitas faktūras, išskyrus 101,36 Eur už spintą. Atsakovas neįrodė, kad gavo ieškovo leidimą išnuomoto daikto pagerinimui. Liudytojas R. G. teigė, kad leidimo patalpų pagerinimui nedavė. Nuomos sutarties 3.6 papunktyje yra sąlyga, jog pasibaigus sutarties galiojimui nuomininkas neturės teisės gauti kompensacijos už įrengimo darbus, pakeitimus ir pagerinimus, kurie negali būti pašalinti iš patalpų, nepadarant joms žalos ir nebloginant jų būklės. Atsakovas ne tik gali, bet ir privalo pašalinti iš patalpų tuos pagerinimus, kuriuos galima atskirti be žalos patalpoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti 1 604,06 Eur už atliktus patalpų pagerinimus. Nurodė, kad:atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius atliktų pagerinimų vertę. PVM sąskaitos faktūros yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis pagerinimo vertę. PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2010-2011 m. Teismas nevertino 2011-03-04 pinigų priėmimo kvito Nr. DL 00134, kuriuo atsakovas apmokėjo 317,71 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEL 02400;šalys žodžiu buvo susitarusios, kad atsakovui išsikėlus iš patalpų, bus surastas naujas nuomininkas, kuris kompensuos atliktus patalpų pagerinimus. Virtuvė pagaminta pagal nestandartinius virtuvės matmenis, todėl nepritaikoma ir atsakovas negalėtų panaudoti. Jeigu šalys nebūtų susitarusios dėl kompensacijos už patalpų pagerinimą, atsakovas nebūtų atlikęs pagerinimų, nes atsakovo veiklai virtuvė nereikalinga.Ieškovas su apeliacinio skundo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad:atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovo patalpų pagerinimo išlaidų. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų tam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kitą. Nuomos sutarties 3.6 papunktis numatė, kad atsakovas neturi teisės į atliktų pagerinimų išlaidų atlyginimą, nepaisant to, ar buvo duotas nuomotojo sutikimas tokių pagerinimų atlikimui. Atsakovas neįrodė, kad buvo gautas ieškovo sutikimas;atsakovas nepagrįstai teigia, kad šalys žodžiu susitarė, jog suradus naują patalpų nuomininką pastarasis padengs patalpų pagerinimo išlaidas. Ieškovas negalėtų užtikrinti, kad naujas nuomininkas atlygins išlaidas. Nuomos sutartis buvo keičiama tik raštu. Atsakovas 2016-02-19 rašte rašė apie kompensaciją už boilerio įrengimą ir prašė leidimo laikinai palikti patalpose baldus. Patalpų priėmimo-perdavimo akte nenurodytos sąlygos dėl kompensacijos mokėjimo. Skolų suderinimo grafike atsakovas pripažino skolą ir nesusiejo su papildomomis sąlygomis. Atsakovas galėjo pasiimti pagerinimus, kuriuos galima atskirti be žalos patalpoms ir atstatyti patalpų būklę, tačiau pasiėmė tik šviestuvą. Patalpos su visu pastatu parduotos;vien tik PVM sąskaitos faktūros pateikimas neįrodo patirtų išlaidų. Atsakovas turi pateikti apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Tai, kad teismas nepastebėjo, jog UAB „Delantera“ sąskaita apmokėta, nedaro nepagrįstu viso sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo dalies, kuriuo atmestas atsakovo priešieškinis dėl 2 052,97 Eur išnuomotų patalpų pagerinimo išlaidų priteisimo. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija 1 604,06 Eur pagerinimo išlaidas.Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi teisę reikalauti patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo iš ieškovo. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Viena būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Ar buvo duotas leidimas atlikti nuomojamo daikto pagerinimus, yra fakto klausimas. Nuomos santykius tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus UAB „DNB lizingas“ reguliuoja Nuomos sutartis su visais pakeitimais bei papildymais (El. b. l. 6–24). Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 3.4 papunktyje šalys sulygo, kad patalpų pagerinimas negali būti atliekamas be nuomotojo sutikimo. Nepateikta įrodymų, kad atsakovas į nuomotoją būtų kreipęsis dėl leidimo pagerinti išsinuomotas patalpas, o nuomotojas tokį leidimą būtų davęs. Tai, kad leidimas pagerinti patalpas nebuvo duotas ir žodine forma patvirtino byloje apklaustas liudytojas R. G., kuris buvo nuomojamų patalpų administratorius. Jokių kitų įrodymų, kad atsakovas buvo gavęs sutikimą pagerinti išnuomotas patalpas nepateikta. Nuomos sutarties 3.4 papunktyje šalys sulygo, jog pagal nuomotojo protingus nurodymus gali atlikti patalpų pagerinimus savo sąskaita bei rizika. Nuomos sutarties 3.6 papunktyje šalys susitarė, kad pasibaigus Nuomos sutarties galiojimui bet kokiu pagrindu, nuomininkas neturės teisės gauti jokios kompensacijos už įrengimo darbus, pakeitimus ir / ar pagerinimus, kurie negali būti pašalinti iš patalpų, nepadarant joms žalos ir nepabloginant jų būklės; jeigu tokie įrengimai, pakeitimai ir / ar pagerinimai gali būti pašalinti iš patalpų, nepadarant joms žalos ir nepabloginant jų būklės, nuomininkas turi teisę ir pareigą pašalinti juos iki pasibaigimo laiko, atstatant patalpų būklę savo sąskaita ir rizika. Nuomos sutarties 3.6. papunktyje šalys itin detaliai aptarė patalpų pagerinimo išlaidų klausimą. Tokios Nuomos sutarties nuostatos atitinka CK 6.501 straipsnio 1-3 dalyse nurodytą teisinį reguliavimą. Atsakovas užsakydamas ir įrengdamas nestandartinius baldus, vadovaujantis Nuomos sutarties 3.4 bei 3.6 papunkčiais, turėjo suprasti, jog tokios patalpų pagerinimo išlaidos jam nebus kompensuojamos. Priešieškiniu atsakovas įrodinėjo, jo atliko išnuomotų patalpų pagerinimą už 2 052,97 Eur: 1 052,96 Eur grindė PVM sąskaitomis faktūromis, o 1 000 Eur pagerinimą – baldų įrengimo išlaidomis (El. b. l. 94–96). Atsakovas pagerinimą įrodinėjo: 317,71 Eur UAB „Delantera“ 2011-03-04 PVM sąskaita faktūra Nr. DEL02400, išrašyta už detales baldams, kuri buvo apmokėta pagal 2011-03-04 pinigų priėmimo kvitą Nr. DL 00134; 448,91 Eur UAB „Identia“ 2010-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. MMS101151, išrašyta už šviestuvą bei šviestuvo gaubtą; 195,45 Eur IĮ „Dėkui“ 2010-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. DE00204, išrašyta už vandens šildytuvų montavimą, bei IĮ „Dėkui“ 2010-08 mėnesio atliktų darbų aktu už 195,45 Eur; 121,88 Eur IĮ „Dėkui“ 2010-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. DEN00209, išrašyta už plautuvės bei maišytuvo montavimą, ir IĮ „Dėkui“ 2010-08 mėnesio atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 16; 101,36 Eur UAB „JYSK Baltic“ PVM sąskaita faktūra Nr. 017650, išrašyta už spintą „Fokus“, bei šios sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančiu kvitu; 316,56 Eur IĮ „Kompiuteriniai ir technologiniai sprendimai“ 2010-07-22 PVM sąskaita faktūra Nr. RJN 0001238, išrašyta už kompiuterių sumontavimą, ir 2010-07-27 atliktų darbų aktu 316,56 Eur (El. b. l. 73–82). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas išmontavo ir atsiėmė šviestuvą, todėl 448,91 Eur pagerinimo išlaidų įrodinėjimas neteko prasmės (El. b. l. 93). Bendra PVM sąskaitų faktūrų vertė be sąskaitos už šviestuvą yra 1 052,96 Eur (317,71 Eur + 195,45 Eur + 121,88 Eur + 101,36 Eur + 316,56 Eur = 1 052,96 Eur). UAB „Delantera“ 317,71 Eur sąskaitos už detales baldams apmokėjimas įrodytas 2011-03-04 kvitu. UAB „Jysk“ 101,36 Eur sąskaitos apmokėjimas taip pat pagrįstas apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Likusios sąskaitos, t. y. 195,45 Eur IĮ „Dėkui“ 2010-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. DE00204, 121,88 Eur IĮ „Dėkui“ 2010-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. DEN00209, 316,56 Eur IĮ „Kompiuteriniai ir technologiniai sprendimai“ 2010-07-22 PVM sąskaita faktūra Nr. RJN 0001238 nepagrįstos apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Kasacinio teismo išaiškinta, jog asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes, t. y. pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Atsakovas teismui pateikė duomenis apie tai, jog IĮ „Dėkui“ pagal 2010-08-31 PVM sąskaitas faktūras Nr. DE00204 ir DEN00209 surašė atliktų darbų aktus sąskaitose nurodytoms sumoms. Atliktų darbų aktai surašyti ir pagal IĮ „Kompiuteriniai ir technologiniai sprendimai“ 2010-07-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RJN 0001238. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas savo poreikiams įsirengė išnuomotas patalpas (duomenys neskelbtini). Ta patvirtina ir į bylą pateiktas ieškovo susirašinėjimas su atsakovu (El. b. l. 61–63; 87–92). Net jeigu atsakovas ir nebūtų apmokėjęs ĮĮ „Dėkui“ bei IĮ „Kompiuteriniai ir technologiniai sprendimai“, tai nepaneigia, kad sąskaitose nurodyti darbai ir paslaugos nebuvo perduotos atsakovui. Neapmokėjęs sąskaitų atsakovas turėtų prievolę. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog apeliaciniu skundu ginčijama patalpų pagerinimų 1 052,96 Eur vertė įrodyta. Atsakovas taip pat nurodė, jog baldų įrengimas kainavo 1 000 Eur, tačiau šios sumos nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, todėl laikytina, kad šios išlaidos neįrodytos.Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrėjo 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (El. b. l. 150–151). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 484 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo VšĮ „Pactum“ apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš atsakovo VšĮ „Pactum“ ieškovo „AB „DNB bankas“ naudai 484 Eur (keturi šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinio proceso metu.